Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Urbonienės ir Nataljos Zelionkienės,

atsakovo VĮ Registrų centro Kauno filialo ir trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro atstovei Jurgitai Baltauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos G. L. skundą atsakovui VĮ Registrų centro Kauno filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centrui, kooperatinei bendrovei „Deimlina“, AB „Swedbank“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl mechaninių dirbtuvių 5G1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kooperatinės bendrovės „Deimlina“ nuosavybės teisių į jas išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, ginčijant atsakovo VĮ Registrų centro Kauno filialo 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. KAKT-1833 (b. l. 13) ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. cspr1-226 (b. l. 14, 15), kuriais prašomus pareiškėjos išregistruoti faktus atsisakyta atlikti.

Ginčo atveju taikytinos Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas), Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) normos.

Žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre, nekilnojamojo turto registro statusą, šio registro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę reglamentuoja 1996 m. rugsėjo 24 d. Registro įstatymas. Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Registro įstatymo 4 straipsnis numato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnyje. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo mechaninės dirbtuvės 5G1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu – (duomenys neskelbtini), įregistruotos Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise kooperatinės bendrovės „Deimlina“ vardu, nurodant, kad pastatas sunaikintas (b. l. 33, 34). Kooperatinės bendrovės „Deimlina“ nuosavybės teisės į ginčo mechanines dirbtuves teisinis pagrindas - 1995 m. gegužės 6 d. Kauno apskrities valdytojo įsakymas Nr. 72 (b. l. 33). Kadangi ginčo statinys yra pareiškėjai nuosavybės teisėmis priklausančiame 1,54 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame, (duomenys neskelbtini) (b. l. 9), pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą, prašydama išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro mechanines dirbtuves 5G1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kooperatinės bendrovės „Deimlina“ nuosavybės teises į jas. VĮ Registrų centro Kauno filialas 2014 m. rugpjūčio 8 d. raštu atsisakė tenkinti minėtą prašymą, nustačius, kad pareiškėja neturi teisės paduoti prašymą dėl jai nuosavybės teise nepriklausančio statinio ir nuosavybės teisių į jį išregistravimo (b. l. 13). VĮ Registrų centro centrinis registratorius 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimu teritorinio registratoriaus sprendimą paliko galioti, motyvuodamas tuo, kad pareiškėja nėra tinkamas subjektas, galintis pateikti prašymą išregistruoti ginčo statinį iš Nekilnojamojo turto registro (b. l. 14, 15).

Registro įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisė yra nekilnojamojo turto registre registruojama daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą. Šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas; 4 dalyje - Nekilnojamojo turto registre įregistruotų daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ir juridinių faktų išregistravimo tvarką nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai. Nuostatų, patvirtintų 2014 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 379, 25 punktas imperatyviai reglamentuoja, kad prašymą išregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) nuosavybės teises į jį gali išimtinai paduoti tik nekilnojamojo daikto savininkas (dėl kitų daiktinių teisių išregistravimo ar įregistravimo gali pateikti asmuo suinteresuotas tų daiktinių teisių įregistravimu / išregistravimu). Tą patį numato ir Kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalis, kur nurodyta, kad prašymą, įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, paduoti gali tik nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo. Registro įstatymo 29 straipsnio 1 punktu reglamentuota, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti. Nuostatų 60.3 punktas numato, kad teritorinis registratorius, nagrinėdamas prašymą dėl nekilnojamojo daikto įregistravimo ar išregistravimo, pirmiausia privalo patikrinti, ar nėra aplinkybių, nustatytų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje. Tą patį apibrėžia ir Kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktas, kad teritorinis kadastro tvarkytojas privalo prašymą, dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo įrašymo, atmesti jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatomos aplinkybės, nurodytos šio įstatymo 14 straipsnyje (asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti). Pagal Registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Prašymą įregistruoti juridinius faktus paduoda įgaliota institucija ar jų įregistravimu suinteresuotas asmuo. Prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą. Pagal Nuostatų 43 punktą, prašymai pakeisti ar išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, tų teisių suvaržymus, juridinius faktus, įmonių dovanojimo, pirkimo-pardavimo ir nuomos sutartis registruojami ta pačia tvarka kaip ir prašymai įregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, įmonių dovanojimo, pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartis. Nuostatų 69 punkte reglamentuota, kad daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės ar ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva ar išnyksta pats nekilnojamasis daiktas. Registro įrašai apie buvusį daiktinės teisės turėtoją registro duomenų bazėje pažymimi kaip archyviniai ir neterminuotai saugomi archyvinių nekilnojamųjų daiktų kadastro ir registro duomenų bazėje; 71 punkte - nekilnojamasis daiktas, kuriam statyti, rekonstruoti ar atnaujinti (modernizuoti) reikia leidimo statyti naują statinį, leidimo rekonstruoti statinį ar leidimo atnaujinti (modernizuoti) pastatą, išregistruojamas, kai pateikiamas teisės aktų nustatytas dokumentas, patvirtinantis nekilnojamojo daikto žuvimo (nugriovimo, sugriovimo, sunykimo, sudegimo ir panašiai) faktą. Kitais atvejais nekilnojamasis daiktas išregistruojamas, kai pateikiamoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje užfiksuotas nekilnojamojo daikto žuvimo faktas.

Faktinių duomenų, kurie patvirtintų, jog kooperatinė bendrovė „Deimlina“ nėra ir (ar) nebėra teisėta ginčo mechaninių dirbtuvių registro Nr. 20/4393 išraše nurodytų pastatų, savininkė ir (ar) yra kreipusis dėl daiktinių teisių į ginčo objektą išregistravimo į atsakovą ir pan., nėra ir teismas tokių duomenų nenustatė.

Pagal Nuostatų 25, 26 punktus, prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) nuosavybės teises į jį teritoriniam registratoriui pateikia nuosavybės teisę į daiktą įgijęs asmuo ar valstybei nuosavybės teise priklausančio turto patikėtinis; Prašymą įregistruoti ar išregistruoti kitas daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti duomenis nekilnojamojo daikto registro įraše pateikia šių teisių turėtojas, įstatymo įgaliota institucija arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu ar išregistravimu. Prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą.

Ginčo atveju, nėra duomenų, kad pareiškėja ginčo prašymą teritoriniam registratoriui padavė veikdama, kaip nuosavybės teisės į ginčo objektą turėtojos, t.y. kooperatinės bendrovės „Deimlina“, įgaliotas asmuo ir (ar) yra šios bendrovės įgaliota kreiptis į registratorių dėl atitinkamų daiktinių teisių išregistravimo, įregistravimo ar kitais klausimais.

Sistemiškai analizuojant ir aiškinant aukščiau išdėstytų teisės normų turinį, vertinant faktines ginčo situacijos aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėja nėra daiktinių teisių į ginčo statinio - mechaninių dirbtuvių savininkė ir (ar) kitu teisės aktų nustatytu būdu įgijusi nuosavybės teisę į jas. Akivaizdu, jog pareiškėja, nebūdama ginčo statinio savininkė, negali būti laikoma asmeniu turinčiu teisę kreiptis dėl ginčo daiktinių teisių, priklausančių kitam asmeniui, t. y. kooperatinei bendrovei „Deimlina“, išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, jog asmenys, nesantys daiktinės teisės turėtojai, nėra tinkami subjektai paduoti prašymą išregistruoti nekilnojamąjį daiktą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2009). Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėja pasirinko netinkamą, galimai pažeistų teisių sprendimo būdą, t. y. teismo posėdžio metu ji nenurodė nei vieno argumento, kodėl nesikreipė į bendrosios kompetencijos teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo ir įpareigojimo ginčo statinio savininkui kreiptis į nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytoją dėl minėto statinio išregistravimo.

Taikant sisteminį, loginį, nurodytų Nuostatų, Registro įstatymo ir Kadastro įstatymo nuostatų aiškinimo metodus, darytina išvada, kad prašymą įregistruoti, pakeisti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) nuosavybės teises teritoriniam registratoriui paduoda nekilnojamojo daikto savininkas.

Aukščiau pateiktos teismo išvados darytinos remiantis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - ir LVAT) formuojama teismine praktika tokio pobūdžio bylose. LVAT yra konstatavęs, kad „Daiktinė teisė yra absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises arba tik kai kurias iš šių teisių (CK 4.20 str.). Atsižvelgiant į daiktinių teisių absoliutų pobūdį, jų registravimas (išregistravimas) neatsiejamas nuo savininko (arba daiktinės teisės į svetimą daiktą turėtojo) valios. Savininko teisių apsaugą garantuoja CK 4.93 straipsnis. Prašymą įregistruoti daiktą ir nuosavybės teises į jį paduoda daiktą įgijęs asmuo, o registruojant daiktines teises į svetimą daiktą, taip pat teisių į daiktus suvaržymus – šių teisių turėtojas ar asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu (CK 4.256 str. 2 d.). (...) Niekas negali turėti daugiau teisių, negu daikto savininkas, išskyrus įstatymuose numatytas išimtis. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas negali priimti savarankiško sprendimo dėl daiktinės teisės pasibaigimo, jo funkcija yra remiantis pateiktais įstatyme numatytais dokumentais tik išviešinti faktus, susijusius su nekilnojamųjų daiktų statusu, daiktinėmis teisėmis į juos, suvaržymais, juridiniais faktais. (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3316/2011, 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2909/2012).

Remiantis aptartais argumentais, pareiškėja buvo pagrįstai pripažinta neturinti teisės pateikti prašymą teritoriniam registratoriui dėl kitam asmeniui priklausančios daiktinės teisės išregistravimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2014 yra pažymėjęs, kad „<...> teisėtai įgyta nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, kol nenuginčytas jos atsiradimo pagrindas, negali būti paneigta nuosavybę pripažįstant išnykusią, nes tokio nuosavybės pasibaigimo pagrindo nenustato CK šeštosios knygos nuostatos dėl nuosavybės teisės įgijimo ir praradimo pagrindų <...> Nekilnojamojo daikto savininkas, įgyvendindamas turimos nuosavybės sukuriamas teises, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, laikydamasis teisės aktų nustatytos tvarkos, turi teisę daryti turimam daiktui fizinį poveikį - jį remontuoti, rekonstruoti, pakeisti jo paskirtį, taip pat nugriauti. Tuo atveju, kada nėra savininko valios pastatą nugriauti, tačiau pastatas sunyksta, nebelieka jo laikančiųjų konstrukcijų, savininkas, laikydamasis teisės aktų nustatytos tvarkos, turi teisę statinį atkurti ir pan.; ši jo teisė negali būti varžoma, jeigu įgyvendinama teisės aktų nustatyta tvarka". Akivaizdu, kad kol nebus ginčo savininko valios dėl nuosavybės teisių į jį išregistravimo, tol šis statinys liks įregistruotas nekilnojamojo turto registre.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ginčijami sprendimai, kuriais atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą dėl ginčo statinio ir nuosavybės teisių į jį išregistravimo yra pagrįsti ir teisėti, todėl skundas dėl sprendimų panaikinimo ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro mechanines dirbtuves 5G1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kooperatinės bendrovės „Deimlina“ nuosavybės teises į jas, nepagrįsti ir netenkintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Gintaras Čekanauskas