Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Loretos Liepienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje:

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, išsiskyręs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu, tačiau:

1) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį, 159 straipsnį laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams;

2) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams;

3) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams;

4) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

5) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams;

6) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams;

7) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 mėnesiams 10 dienų, bausmę atliko 2014 m. liepos 4 d.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. K. 2022 m. liepos 2 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), R. K. gyvenamajame bute, tyčia sudavė ne mažiau trijų smūgių delnu artimajam giminaičiui – mažamečiam sūnui N. K., gim. (duomenys neskelbtini), į sėdmenis, taip padarydamas jam poodinę kraujosruvą dešinėje šlaunyje bei netrukus toje pačioje vietoje tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu artimajam giminaičiui – mažamečiam sūnui O. K., gim. (duomenys neskelbtini), į kairę ausį ir vieną kartą sudavė vieną smūgį keliu jam į kairį šoną, taip nukentėjusiajam N. K. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, o nukentėjusiajam O. K. sukeldamas fizinį skausmą.

2. V. K. parodė, kad visiškai pripažįsta, jog 2022 m. liepos 2 d., apie 18 val. (duomenys neskelbtini), R. K. gyvenamajame bute, tyčia sudavė ne mažiau trijų smūgių delnu savo mažamečiam sūnui N. K. į sėdmenis bei tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu savo mažamečiam sūnui O. K. į kairę ausį ir vieną kartą sudavė vieną smūgį keliu jam į kairį šoną. Sutinka, kad suduodamas smūgius N. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir O. K. sukėlė fizinį skausmą. Jis sūnui O.N. sudavė kumščiu vieną kartą į kairę ausį ir keliu sudavė vieną kartą į kairį šoną. Supranta, kad suduodamas smūgius vaikams sukėlė fizinį skausmą, o N.K. dar ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Įvykio dieną – 2022 m. liepos 2 d. R. K., vaikų motina, parodė jam vaizdo įrašą, kuris buvo viename iš vaiko telefonų. Jame buvo užfiksuota, kaip N.K. nuogu užpakaliu yra atsisėdęs savo močiutei Z. K., kuri tuo metu gulėjo ant lovos, ant galvos, o visa tai filmuoja kitas jo sūnus O.K. Jis nesusivaldė ir pasirinko netinkamą auklėjimo priemonę. Sutinka, kad nereikėjo savo sūnums suduoti minėtų smūgių, dėl savo elgesio labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo V. K. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

4. 2022 m. liepos 15 d. nepilnamečio nukentėjusiojo N. K. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu duotais parodymais, kad buvo susipykęs su tėčiu (V. K.). Buvo taip atsitikę, kad jis atsisėdo su užpakaliu ant „babos“ veido ir labai norėjo atsiprašyti, sakė, kad daugiau taip nedarys. Liepos 2 d. tėtis jį mušė per užpakalį tris kartus. Tėtis iš delno mušė tris kartus. Kai jį mušė, jo užpakalis buvo raudonas. Mušė delnu per kelnes. Brolis matė kaip mušė. Kai jo užpakalis buvo raudonas, jam labai skaudėjo, tada jautėsi labai blogai, verkė. Skaudėjo nelabai ilgai, nežino kiek laiko. Brolis matė kaip jį mušė, jis tada verkė. Tėtis brolį irgi mušė. Brolį mušė per šoną iš „kelėno“ ir iš kumščio į ausį. Trenkė į kairį šoną, o ausį kairę, bet neprisimena tiksliai. Brolis, kai gavo mušti, verkė. Jam buvo ausis raudona ir būna, kad paskauda ausį ir dabar. Po to, kai gavo su broliu mušti, jie abu verkė. Po to susitaikė. Sakė tėtis daugiau taip nebedaryti, sakė, kad dar kartą jeigu taip sužinos, gaus abu per veidus ir dar iš diržo.

5. 2022 m. liepos 15 d. nepilnamečio nukentėjusiojo O. K. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu duotais parodymais, kad buvo taip, jog brolis išdykavo, atsisėdo su užpakaliu „babai“ ant veido. Tada atvažiavo tėtis (V. K.), labai rėkė, paėmė brolį už rankos 3-4 kartus trenkė per užpakalį. Tada paėmė jį ir iš kumščio trenkė į kairę ausį, iš „kelėno“ į šoną. „Kelėnas“ yra kelias. Jam trenkė į kairį šoną, į kairę ausį. Tada labai skaudėjo ausį ir šoną. Skaudėjo šoną kokias 10 min., o ausį kokias 15 min. Ausį kartais paskaudėjo kitą dieną ir šoną prilietus kitą dieną skaudėjo. Kai jį mušė, tada mama virė valgyti, o brolis buvo tame pačiame kambaryje, verkė. Kai brolis verkė, sakė, kad „daugiau taip nedarysiu“. Po to tėtis liepė nueiti pas „babą“ atsiprašyti. Sakė paklaus, ar atsiprašė. Sakė, jeigu sužinos, kad dar bus taip, tada duos iš kumščio į veidą.

6. Liudytojos R. K. parodymais, kad ji kartu su mažamečiais vaikais N. K. bei O. K. gyvena jai priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2020 m. birželio 17 d. yra išsituokusi su V. K. 2022 m. liepos 2 d. apie 17.50 val., pas ją ir vaikus atvyko V. K.. Prieš tai ji bendravo su savo vaikais ir jiems aiškino, kaip su suaugusiais reikia elgtis mandagiai, nes jie nepagarbiai elgėsi su jos motina. Vaikai pamatę, jog atvyko V. K., išsigando ir nuėjo į savo kambarį. V. K. pirmiausiai atėjo pas ją į virtuvę ir klausė, kodėl verkia. Ji dėl vaikų elgesio su močiute apsiverkė. Tada V. K. nuėjo į vaikų kambarį ir klausė ką padarė, nes mama verkia. Vaikai papasakojo, jog su močiute, tai yra jos motina Z. K., buvo įvykęs konfliktas. Ji tuo metu buvo buto virtuvėje, kai išgirdo, kad pirmas pradėjo verkti N. K., po to išgirdo, kad verkia ir O. K. Tuomet nuėjo pažiūrėti, kas nutiko vaikų miegamojo kambaryje bei paklausti dėl kokios priežasties verkia vaikai, nes V. K. ant vaikų šaukė pakeltu balsu, sakė, kad „bus subinė mėlyna“, vadino vaikus debilais. Kai nuėjo, pamatė jog abu vaikai verkia. Pastebėjo, kad O. K. yra paraudusi kairės pusės ausis, o N. K. tiesiog verkė, iš karto nieko nesakė. Ji paklausė, kodėl jis šaukė ant vaikų. V. K. atsakė, kad dėl įvykusio įvykio su močiute. Tuomet jis liepė abiem vaikams eiti ir atsiprašyti močiutės, kuri gyvena tame pačiame name, tik kitame bute. Vaikai išėjo. V. K. prabuvo iki vidurnakčio ir bendravo su ja įžeidinėdamas, sakydamas, jog ji yra prasta motina, neauklėja vaikų, grasino ją nusiųsti į moterų kalėjimą. Kitą dieną, tai yra 2022 m. liepos 3 d., apie 9.00 val., ji kalbėjosi su savo vaikais ir jie pasakė, kad kai 2022 m. liepos 2 d. apie 18 val., buvo atvykęs V. K., vaikų kambaryje jis prieš juos smurtavo, tai yra tyčia delnu trenkė ne mažiau dviejų smūgių savo sūnui N. K. per sėdmenis, o paskui dešinės rankos kumščiu tyčia vieną kartą trenkė savo sūnui O. K. į kairės pusės ausį bei tyčia ne mažiau dviejų kartų spyrė ir pataikė į kairės pusės ranką bei kairės pusės šoną. Ji sužinojusi tokias aplinkybes informavo Pasvalio rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrių bei policijos pareigūnus. Pati 2022 m. liepos 3 d. ryte apžiūrėjo abu savo vaikus. Apžiūrint N. K. sėdmenis ant jų jokių paraudimų nebuvo. Apžiūrint O. K. ant jo kairės ausies, kairės pusės rankos ties alkūne, kairės pusės šono buvo matomi nedideli paraudimai. Ji abiejų vaikų klausė, ar kai juos mušė tėvas jiems skaudėjo, jie atsakė, kad skaudėjo.

7. Liudytojos R. K. papildomoje apklausoje duotais parodymais, kad liepos 2 d., 17.49 val. ji į susirašinėjimo programėlę „Messenger“ gavo iš brolio R. K. nuotrauką. Pati nuotrauka buvo neryški, tačiau galėjo įžiūrėti, kad jos bute ant kampinės sofos-lovos guli jos mama Z. K., o ant jos galvos nuogu užpakaliu sėdi jos mažylis sūnus N. K. Nuotraukoje matyti nuogas jo užpakalis. N.K. sėdėjo ant jos mamos nusisukęs nuo jį fotografuojančio kito jos sūnaus O. K. Vėliau ji kalbėjo su sūnumis. Tiek N.K., tiek O.K. ji barė. Aiškino, kad šitaip negalima daryti. Jai buvo labai skaudu, kad jos sūnūs šitaip pasielgė su jos mama, kuri kuo galėdama jai padeda, prižiūri jos vaikus, kai ji dirba. Dėl patirtos nuoskaudos ji apsiverkė. Kadangi N.K. yra jautresnis, jis irgi apsiverkė. Taip jiems besikalbant apie tai, kas įvyko su jos mama, apie 17 val. 55 min. N.K. per langą pamatė, kad į daugiabučio kiemą įvažiuoja jų tėtis V. K. N.K. dar labiau pradėjo verkti. Jis nuo anksčiau labiau prisibijo savo tėčio. Abu vaikai nieko nelaukę nubėgo į savo kambarį. Kai atėjo V.K., vaikų jau virtuvėje nebuvo. V. K. pamatęs ją verkiančią, paklausė kas nutiko. Ji jam pasakė, kad tegu nueina ir vaikų paklausia. V.K. ir nuėjo į vaikų kambarį. Ji sėdėdama virtuvėje, girdėjo kaip vaikai, būdami savo kambaryje savo tėčiui pasipasakojo, ką pridirbę. Pasisakė, kad N.K. nuogu užpakaliu sėdėjo savo močiutei ant galvos. Tuomet išgirdo ant jų šaukiantį savo buvusį vyrą V. K.. N.K. pradėjo verkti. Išgirdusi, kad pradėjo verkti sūnus N.K., ji dar būdama virtuvėje įsijungė savo mobiliojo ryšio telefone esantį diktofoną. Ir eidama iš virtuvės link vaikų kambario išgirdo V. K. rėkiantį, kad „bus tau subinė dabar mėlyna“. Tuomet N.K. pradėjo dar graudžiau verkti. Ji tuomet įėjo į vaikų kambarį. V. K. stovėjo kambario viduryje. Jis rėkė ant vaikų, labai daug gestikuliavo rankomis. Tuomet pasižiūrėjo kur jos vaikai. Sūnus N.K. sėdėjo ant dvigulės lovos, prie sienos. N.K. sėdėjo susigūžęs, rankas susidėjęs ant krūtinės. N.K. graudžiai verkė, matė, kad jis išsigandęs. Kitas jos sūnus O.K. sėdėjo ant kėdės prie spintos. O.K. kojos buvo nuleistos ant grindų, rankas laikė prie krūtinės. O.K. irgi verkė, matė jo ašaras. Tik jis be garso verkė. Tuomet pastebėjo, kad O.K. kairė ausis paraudusi, tačiau vaiko neklausė kas nutiko, nes vis tiek O.K. nebūtų pasakęs teisybės prie tėvo. Ji nieko nesakydama perėjo per kambarį tiesiai į balkoną. Ji viską kas vyksta vaikų kambaryje puikiai matė. V. K. vis dar rėkė ant vaikų. Jai berūkant, pamatė, kad V. K. išeina iš kambario. Tuomet ji irgi nuėjo į virtuvę. Vaikai liko kambaryje. V. K. buvo virtuvėje, sėdėjo prie stalo. Ji prisėdo irgi prie stalo. N.K. dar girdėjosi kaip verkia. Tuomet V. K. pradėjo rėkti, šaukti, kad „nebebautų“, gąsdino juos, kad primuš, kad jei pasiskųs kam nors, išveš į vaikų namus. Paskui vėl ramiai kurį laiką V.K. su vaikais kalbėjo. Ji buvo trumpam įėjusi į vaikų kambarį, norėjo pasižiūrėti kas vyksta, bet jai V. K. liepė „dingti“. Ji grįžo į virtuvę. Būnant virtuvėje išgirdo kaip V. K. įsakmiai paliepė vaikams eiti pas „babą“ ir jos atsiprašyti. Per praviras virtuvės duris pamatė, kaip pirmi iš buto išeina vaikai, o jiems iš paskos eina V. K. Spėjo pamatyti, kad abu vaikai tyliai verkdami išėjo. Tuomet V. K. atėjo į virtuvę ir kurį laiką vyko pokalbis tarp jų. Praėjus 10 min. ji nuėjo iki savo mamos buto. Vaikai jau ruošėsi kaip tik eiti namo. Prie jų stovėjo jos mama. Ji jos paklausė, kodėl V. K. spardė vaikus. Ji jai atsakė, kad niekas vaikų nespardė, ji to nematė. Parsivedė vaikus namo. Vaikai pavalgė ir nuėjo į savo kambarį, ten įsijungė televizorių. Ji dar iki pat vidurnakčio bendravo su V. K., kuris ją įžeidinėjo, sakė, kad ji yra prasta motina, neauklėja vaikų, grasino ją nusiųsti į moterų kalėjimą. V. K. išvažiavo kažkur apie vidurnaktį. Tuomet ji nuėjo į vaikų kambarį, įjungė šviesą. Vaikai jau miegojo. O.K. gulėjo ant dešinio šono. Priėjo prie jo arčiau ir pamatė, kad jo kairė ausis yra vis dar paraudusi. Suprato, kad jau V. K. bus sudavęs sūnui per ausį, nes iki atvykstant tą dieną V. K., jos sūnui O.K. ausies spalva buvo įprasta, nepakitusi. Ją paraudusią pirmą kartą pamatė, kai V. K. vaikų kambaryje šaukė ant vaikų dėl netinkamo elgesio su jos mama. Daugiau tą naktį vaikų neapžiūrinėjo, nenorėjo jų žadinti. Su vaikais pakalbėjo tik kitos dienos rytą, apie 9 val. Tuomet ir sužinojo, kad jų tėtis, kai vakar barėsi vaikų kambaryje, tai ne tik žodžiais barėsi, bet jiems ir sudavė. N.K. pasisakė, kad tėtis jam delnu trenkė ne mažiau dviejų smūgių per užpakalį. Kad jam skaudėjo. O kitas sūnus O. K. pasipasakojo, kad jam stovinčiam tėtis įspyrė kartą į kairį šoną. Tuomet jis rankomis užsidengė ir tėtis dar kartą jam įspyrė, pataikė į kairę ranką. Iš karto po šio spyrio jam tėtis kumščiu vieną kartą trenkė į kairę ausį, todėl ta ausis ir buvo paraudusi. O.K. sakė, kad jam labai skaudėjo, kai tėtis įspyrė į kairį šoną ir kairę ranką, bei kai jam kumščiu sudavė vieną kartą į kairę ausį. Apžiūrėjo O.K. Jo kairė ausis tebebuvo paraudusi, ties kairės rankos alkūne matė paraudimą. Ant O.K. kairio šono taip pat matė nedidelį paraudimą. Šie paraudimai mananti jog liko nuo V. K. spyrių. Tuomet paprašė N.K. šiek tiek nusimauti trumpikes, jis apnuogino tik dalį sėdmenų. Kur vaikas apnuogino sėdmenis ant jų jokių paraudimų nematė. Tačiau ji tą dieną pilnai sėdmenų neapžiūrėjo. Neapžiūrėjo ir jo kojyčių po sėdmenimis. Praėjus po pranešimo dienai ar kitai ji namuose maudė mažąjį sūnų N.K. Ir tik tuo metu pastebėjo, kad po jo sėdmenimis ant kairės kojos yra bebaigianti išnykti „mėlynė“. Mano, kad ši „mėlynė“ liko nuo jos buvusio vyro V. K. suduoto smūgio N.K. delnu į sėdmenis.

8. Liudytojos Z. K. parodymais, kad turi dukrą R. K., kuri augina du sūnus N. K. ir O. K.. Kadangi R.K. daug dirba, tai ji labai dažnai būnu su savo anūkais N.K. ir O.K. Abu jos anūkai yra labai išdykę, tačiau ji juos labai myli ir visas išdaigas jiems atleidžia. Vaikai yra vaikai. Viena iš paskutinių jos anūkų N.K. ir O.K. išdaigų buvo padaryta ar birželio mėnesio pabaigoje, ar liepos pirmomis dienomis, ji jau nebeatsimena. Visa tai nutiko, kai jos dukra R.K. dirbo, ji jos bute prižiūrėjo vaikus N.K. ir O.K.. Kadangi ji yra nestiprios sveikatos, tai dažnai priguli pailsėti. Kasdien geria vaistus nuo depresijos ir cukraligės. Jai besiilsint ant lovos, mažylis N.K. nusimovė savo kelnes ir nuogu užpakaliu atsisėdo jai ant galvos. Tai pamatęs O.K. pradėjo barti savo brolį. N.K. nulipo. Kaip O.K. visa tai nufotografavo telefonu, ji nematė. Apie šį nutikimą ji niekam nepasakojo, nes kaip ir sakė ji savo anūkus labai myli. Ši vaikų išdaiga jai nebuvo labai svarbi, kad dėl jų elgesio pasiskustų jų mamai, savo dukrai R.K. Praėjus kiek laiko, R.K. apie šią vaikų išdaigą sužinojo iš jos sūnaus R., kuris gyvena atskirai nuo jos. R. pamatė kažkurio iš vaikų, N.K. ar O.K., telefone padarytą nuotrauką, kaip N.K. nuogu užpakaliu jai sėdi ant galvos. Negerai vaikai pasielgė, bet ji labai nedramatizavo kas įvyko. Dabar tiksliai dienos nepamena, bet galėjo būti šių metų liepos mėnesio pradžioje, vakare, kažkur apie 18 val. 30 min., į jos butą verkdami atbėgo abu R.K. sūnūs A.K. ir O.K. Jie verkdami jos atsiprašė už savo netinkamą elgesį. Abu vaikai sakė, kad „mes atsiprašom už viską, ką negero padarėme“. Ji suprato, kad anūkai kalba apie paskutinę savo padarytą išdaigą, kai N.K. nuogu užpakaliu sėdėjo jai ant galvos. Labai graudžiai verkė mažylis N.K. Jis ją apsikabino rankomis už kaklo. Jautė, kad N.K. visu kūnu dreba, jis buvo labai išsigandęs. N.K. pasakė, kad bijo savo tėtės. Matė, kad ir O.K. verkia. Ji O.K. paklausė, kas jiems nutiko, kad šitaip verkia. O.K. pasakė, kad „tetė primušė, prispardė“. O.K. pasakė, kad tetė jį spardė gulintį, kad pataikė į ranką, šoną. Į kurią ranką ir šoną jam įspyrė, ji jau nebeatsimena. O.K. skundėsi, kad jam skauda ir savo ranka parodė sau į šoną. Ji vaiką apžiūrėjo. Nematė jokių „mėlynių“. Ar buvo kokių nors likusių paraudimų, ji nebeatsimena. Tikrai žino, kad „mėlynių“ ant O.K. kūno nematė. O.K. daugiau niekuo jai nesiskundė. N.K. jai nesisakė, ką jam darė tėtė. Jis tik labai drebėjo ir labai verkė. O.K. irgi jai nesakė ką jų „tetė“ N.K. padarė. Abu anūkai pas ją pabuvo dar kurį laiką, kol jų pasiimti atėjo dukra R.K. Ji klausė R.K., kas pas ją nutiko, tačiau R.K. nieko jai nepasakojo, tik pasakė, kad yra ir pati šiek tiek kalta, kad taip anūkams nuolaidžiauja. R.K. persivedė namo savo sūnus. Tik vėliau iš pačios R.K. sužinojo, kad V. K. N.K. sudavė ranka per užpakalį, o ką padarė O.K. ji jau žinojo iš paties vaiko, O.K. Daugiau jai niekas jokių įvykio detalių smulkiau nepasakojo.

9. 2022 m. liepos 5 d. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį dėl gauto R. K. protokolo – pareiškimo, kad 2022 m. liepos 2 d., apie 18 val., adresu (duomenys neskelbtini), esančiame bute buvęs sutuoktinis V. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu delnu trenkė ne mažiau dviejų smūgių savo sūnui N. K., gim. (duomenys neskelbtini), per sėdmenis, tada dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė kitam savo sūnui O. K., gim. (duomenys neskelbtini), į kairės pusės ausį bei ne mažiau dviejų kartų jam koja spyrė ir pataikė į kairės pusės ranką bei kairės pusės šoną. Dėl tokių V. K. veiksmų N. K. ir O. K. buvo sukeltas fizinis skausmas. Prašo V. K. nubausti įstatymo nustatyta tvarka.

10. 2022 m. liepos 5 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo G. R. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo iš kurio matyti, kad apie įvykį pranešė smurtą patyrusių mažamečių vaikų N. K. ir O. K. motina R. K.. Smurtu įtariamas asmuo – V. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris yra N. K. ir O. K. tėvas. Įvykio aplinkybes paaiškino R. K. Ji nurodė, kad 2022-07-02, apie 18 val., adresu (duomenys neskelbtini), esančiame bute buvęs sutuoktinis V. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu delnu trenkė ne mažiau dviejų smūgių savo sūnui N. K., gim. (duomenys neskelbtini), per sėdmenis, tada dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė kitam savo sūnui O. K., gim. (duomenys neskelbtini), į kairės pusės ausį bei ne mažiau dviejų kartų jam koja spyrė ir pataikė į kairės pusės ranką bei kairės pusės šoną. Dėl tokių V. K. veiksmų N. K. ir O. K. buvo sukeltas fizinis skausmas. V. K. adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo, nes gyvena atskirai.

11. Iš 2022 m. liepos 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Specialisto išvada) matyti, kad: „1. N. K. nustatyta poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam įvykio laikui ir aplinkybėms, nėra. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai suduodant ranka, ar panašiai, mažiausiai 1 trauminio poveikio pasėkoje. 2. Dėl nustatyto sužalojimo N. K. sveikata sutrikdyta nežymiai“.

12. 2022 m. liepos 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad O. K. apžiūros, atliktos 2022-07-12, metu sužalojimo požymių nenustatyta, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas.

13. 2022 m. liepos 11 d. kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrimas liudytojos R. K. 2022-07-07 pateiktas garso įrašas pavadinimu (duomenys neskelbtini). Įjungus pateiktą garso įrašą, girdėti V. K. balsas. V. K. garsiai šaukia ant vaikų, keikiasi.

14. 2022 m. liepos 11 d. O. K. situacijos vertinimo anketos Nr. (duomenys neskelbtini) III skyriuje „Vaiko situacijos aptarimas su vaiku“ nurodoma, kad O.K. pasakojo, jog šeštadienį pas juos atvažiavo tėtis. Tėčiui mama parodė nuotrauką, kurioje matosi kaip N.K. atsisėda gulinčiai močiutei ant galvos, o jis visa tai nufotografavo. O.K. teigimu, jis tai nufotografavo, nes norėjo po to parodyti mamai, kaip N.K. elgiasi. Tėtis pamatęs nuotrauką atėjo į jų kambarį ir pradėjo ant jų rėkti ir juos mušti. Berniuko teigimu tėtis N.K. mušė per subinę su ranka, sudavė apie 10 smūgių, N.K. tada labai verkė. O.K. teigimu, jam tėtis vieną kartą kumščiu pataikė į kairę ausį, keliu pataikė į dešinį šoną. O.K. tuo metu stovėjo ir buvo prisiglaudęs prie sienos, tada tėvas jį apsuko ir pervertė ant kėdės, tada vėl su keliu spardė į kairės pusės užpakalį. Pasako O.K., jis labai išsigando ir verkė, nes labai skaudėjo. Ant berniuko kūno dabar jokių mušimo žymių nėra. Nustojęs mušti tėtis juos abu vadino asilais, durneliais. Tėtis jam teigė, jei jis atvažiuotų ir nebūtų sutvarkytas kambarys jis tada gautų iš delno per veidą, o brolis N.K. iš diržo per užpakalį. Pasak berniuko, viso šito įvykio mama nematė, nes buvo kažkur išėjusi, tik pamatė kaip mes verkiame, paklausė, kas nutiko mums, tada jie viską mamai papasakojo. Mama pradėjo pyktis su tėčiu. Berniukas nurodė, kad bijo tėčio, nes bijo, kad vėl gali jį mušti“.

15. 2022 m. liepos 11 d. N. K. situacijos vertinimo anketos Nr. (duomenys neskelbtini) III skyriuje „Vaiko situacijos aptarimas su vaiku“ nurodoma, kad „Su N.K. bendrauta atskirai, nedalyvaujant įstatyminei atstovei. Pasiteiravus apie įvykį, įvykusį šeštadienį, berniukas ne kartą teigė, kad „nenoriu sakyti, nes bus gėda“. N. K. įsidrąsinęs pasakojo, kad šeštadienį pas juos atvyko tėtis. Tėtis iš mamos sužinojo, kad jie su broliu O.K. buvo pas močiutę, jis gulinčiai močiutei atsisėdo ant galvos ir brolis O.K. visa tai nufotografavo. Tai sužinojęs tėtis pradėjo ant jų rėkti ir mušti. Pasak N.K., jam tėtis per subinę su ranka trenkė vieną kartą, o ką darė broliui O.K. neprisimena. N.K. teigimu, „O.K. pasakys pats“. N.K. teigimu, kai mušė tėtis „žiauriai skaudėjo, buvo raudona subinė, labai išsigandau“. Pasako N.K., dabar jokios mušimo žymės nėra, o matomose vietose smurto žymių nepastebėta. Berniuko teigimu, jam tėtis sakė: „jei bus ir daugiau taip, tai gaus iš diržo“. Tėtis liepė jam ir broliui O.K. eiti pas močiutę, kuri gyvena tame pačiame name – trečiame aukšte ir jos atsiprašyti. Jie nuėjo močiutės atsiprašyti ir ten buvo ilgai, nes bijojo grįžti namo, nes dar buvo tėtis.

16. Pirmiau išdėstyti bei teismo įvertinti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad V. K. kaltinime nurodytu metu ir vietoje tyčia sudavė ne mažiau trijų smūgių delnu artimajam giminaičiui – mažamečiam sūnui N. K. į sėdmenis, taip padarydamas jam poodinę kraujosruvą dešinėje šlaunyje bei toje pačioje vietoje tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu artimajam giminaičiui – mažamečiam sūnui O. K. į kairę ausį ir vieną kartą sudavė vieną smūgį keliu jam į kairį šoną, taip nukentėjusiajam N. K., padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, o nukentėjusiajam O. K. sukeldamas fizinį skausmą. Šias aplinkybes patvirtinta paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiųjų N. K. ir O. K. parodymai, iš dalies liudytojų R. K., Z. K. parodymai, Specialisto išvada, apžiūrų ir kitų tyrimo veiksmų protokolai bei kiti rašytiniai bylos duomenys. Bylos faktinės aplinkybės yra aiškios, neprieštaringos, teismui abejonių nekelia. Teismas daro išvada, kad V. K. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje sudėtį, jo kaltė įrodyta.

17. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su tuo, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi, tik prašo, esant galimybei, baudą sumažinti bei leisti sumokėti ją dalimis. Teismas konstatuoja, kad yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje.

18. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

19. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir kt. Kaltinamasis padarė nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą – panaudojo fizinį smurtą prieš du savo mažamečius vaikus, smurtas gana intensyvus, mažamečiams suduota po keletą smūgių į įvairias kūno vietas, nukentėjusiajam N. K. nežymiai sutrikdyta sveikata, nukentėjusiajam O. K. sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamasis neteistas, baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos ir KET pažeidimus, dirbantis, duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.

20. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – baudą, kurios dydis neženkliai didesnis nei įstatyme (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas) numatytas minimalus – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio. Įvertinus tai, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. K. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

21. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, skirtinos baudos dydį, savanoriško baudos sumokėjimo terminas nustatytinas 6 mėnesių laikotarpiui.

22. Įvertinus tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė prieš savo artimus giminaičius – mažamečius vaikus, kartu su bausme jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 72² straipsnis).

23. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiųjų arčiau nei teismo nustatytu atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su jais – paliekamos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirti 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. paskirti galutinę bausmę – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, V. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti per 4 mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

V. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiųjų arčiau nei teismo nustatytu atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su jais – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti V. K., kad paskirtą baudą jis privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke), mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą – 6801, arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose, UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose), o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų raštinei (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti V. K., kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai.

Išaiškinti V. K., jog nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jis per 14 (keturiolika) dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs asmenį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.