Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

suinteresuotam asmeniui S. K., J. D., suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais - E. N., J. D., S. K. atstovui advokatui Vidmantui Raviniui

suinteresuotiems asmenims R. A., B. N., K. A. ir E. N., R. B., N. V., R. D., S. Č., VĮ Turto bankui bei institucijai, teikiančiai išvadą byloje -– Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui nedalyvaujant,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. D. pareiškimą ir patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. A., B. N., K. A. ir E. N., R. B., N. V., R. D., S. Č. bei VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo ir suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais E. N., J. D., S. K. pareiškimą pareiškėjai A. D. bei suinteresuotiems asmenims R. A., B. N., K. A., R. B., N. V., R. D., S. Č. bei VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo bei pareiškėjos A. N. patikslintą prašymą dalyvaujant suinteresuotam asmeniui E. N. bei institucijai, teikiančiai išvadą byloje – Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo bei termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotieji asmenys su savarankiškais reikalavimais - S. K., J. D. ir E. N. pareiškė pareiškimą, kuriuo prašo palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ne pareiškėja A. D., bet jie, t.y. S. K., J. D. ir A. G., mirusi (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pagal įstatymą po palikėjos A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdami paveldimą turtą faktiškai valdyti. S. K. nurodė, jog ji yra mirusios A. D. dukra. Po motinos mirties ji namų valdoje sodinosi daržoves, remontavo namus, nes dirbo dažytoja, kartu su broliu Juozu sumokėjo susidariusį įsiskolinimą už elektrą abu po 600 Lt, namą draudė, visą laiką juo rūpinosi kaip nuosavu. Pareiškėja A. D. name niekada negyveno, ji dar 16 m. išėjo gyventi nuo tėvų atskirai. Niekada jokių mokesčių nemokėjo, namo netvarkė. Dar tėvui esant gyvam, ji dėl savo netinkamo elgesio buvo išvyta iš namų. Visą laiką gyveno atskirai ir šiuo metu gyvena kažkur kaime su sugyventiniu ir vaiku.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais pareiškimų tenkinimo galimybę palieka spręsti teismo nuožiūra, jokių savarankiškų reikalavimų nereiškia (atsiliepimas t.1 b.l. 49-80)

Suinteresuotieji asmenys bei institucija, teikianti išvadą byloje, būdami tinkamai informuoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką, į posėdį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl atvykusios pareiškėjos atstovės ir suinteresuotų asmenų sutikimu, byla nagrinėjama iš esmės be neatvykusiųjų dalyvavimo (CPK 247 str.)

Liudytoja G. J., kuri yra S. K. pusseserė ir jaunystėje netoliese gyveno, paaiškino, jog A. D. neturi sąžinės, nes mama rūpinosi tik vaikai, ta mergaitė ten negyveno niekada, A gyveno pas liudytoją tėviškėje, o ne pas senelę (duomenys neskelbtini) Patvirtino, jog po A. D. mirties viską tvarkė S, keitė langus, remontavo, visi darbai jos ir Juozukas bei dar kol gyva buvo kita sesuo - A. G.. Visu mokesčius mokėjo S su J bei dar gyva sesuo. Ji taip pat rūpinosi namais. Žino, kad A niekas ten nepriklauso, nes pabėgo iš namų kai buvo apie 16 metų į Kazlų Rūdą, susilaukė vaikučio ir pas senelę nesilankė, po jos mirties jokio palikimo nepriėmė.

Liudytoja I. U. kuri yra S. K. draugė, nurodė, jog po S motinos mirties, lankydavosi S tėviškėje, kur jos draugė S. K. sodinosi daržus, dažydavo namą. Po motinos mirties ten dar gyveno ir sesuo A. G.. Mokesčius eidavo mokėti S. K.. Kad ten būtų gyvenusi A, ji neprisimena.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos A. D. pareiškimas atmestinas. Suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais pareiškimas tenkintinas.

Dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo

Kadangi palikėja A. D. mirė 2007 metais, pareiškimui išnagrinėti taikytinos 2000 m. CK paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios normos. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį, palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikrus teisinius padarinius – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Iš aukščiau nurodytos normos išplaukia, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti nustatytus aktyvius veiksmus: paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Palikimo priėmimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti esmė yra tai, jog asmuo tokiu atveju tu­ri įro­dy­ti, kad jis, kaip įpė­di­nis, at­li­ko ak­ty­vius veiks­mus, išreiškiančius jo va­lią įgy­ti nuo­sa­vy­bės tei­sę į pa­vel­di­mą turtą, ir pra­dė­jo val­dy­ti palikėjo tur­tą kaip sa­vo. Kai įpėdinis faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, jis nustatomas teismo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas)

Taigi šiuo konkrečiu atveju pareiškėja A. D. turi įrodyti, kad ji per tris mėnesius po senelės A. D. mirties atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą paveldimą turtą, t.y. rūpinosi turtu kaip savo – valdė, naudojo ir prižiūrėjo. Atkreiptinas dėmesys, jos senelės mirties dieną pareiškėja buvo 21 m. amžiaus ir gyveno atskirai nuo senelės (liudytojos A. J. parodymai)

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog palikėja A. D. iki mirties gyveno ir asmeninės nuosavybės teise valdė namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) testamentu minėtą namų valdą lygiomis dalimis paliko sūnui -pareiškėjos tėvui P. D., anūkui Ž. D. ir dukrai A. G.. (duomenys neskelbtini) A. D. mirė. Ji mirė pergyvenusi testamentinį įpėdinį – pareiškėjos tėvą P. D., kuris mirė (duomenys neskelbtini) Po palikėjos mirties į notarą dėl turto paveldėjimo kreipėsi Ž. D. ir A. G., kurie paveldėjo po 1/3 dalį A. D. turto. A. G. mirė (duomenys neskelbtini), todėl 1/3 dalis A. D. turto liko nepaveldėta iki šiol registruota jos vardu.

Pareiškėja teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog 1/3 dalis namų valdos testamentu buvo palikta jos tėvui, mirusiam anksčiau už motiną, ji šią dalį priėmė savo aktyviais veiksmai, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą. Byloje nekilo ginčo, jog dalyje palikėjos gyvenamojo namo po A. D. mirties gyveno palikėjos motina D. D., kuri gyvena iki šiol. Kitos santuokos ji nėra sudariusi. Duomenų, kad namo dalyje nuolatos būtų gyvenusi pareiškėja, byloje nėra.

Kaip savo aktyvius veiksmus ji nurodo, jog po močiutės mirties sumokėdavo dalį mokesčių už dalį namo, juos perduodama motinai D. D., tačiau jokių savo teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikė. Priešingai, kaip paaiškino kiti suinteresuotieji asmenys, liudytojos, pareiškėja gyveno atskirai, turėjo mažametį vaiką, neaišku ar ji turėjo pajamas ir galėjo duoti (duomenys neskelbtini) gyvenančiai motinai pinigų sumokėti mokesčiams. Be to, po palikėjos mirties praėjus kuriam laikui, buvo susidaręs 1200 Lt įsiskolinimas už suvartotą elektros energiją, kuriuos pusiau sumokėjo palikėjos vaikai S. K. ir J. D.. Pati pareiškėjos atstovė teisme patvirtino, kad nėra jokių įrodymų, kad pareiškėja priėmė savo senelės daiktus, name tuo laiku gyveno ir jį prižiūrėjo. Kaip patvirtino liudytojos, suinteresuotieji asmenys N. V., S. Č., R. D. (atsiliepimas t. 3 b.l. b.l. 64-65) palikimą priėmė likę gyvi palikėjos vaikai – S. K., J. D. bei 2011 m. mirusi A. G., pradėdami jį faktiškai valdyti – darė remontą, prižiūrėjo daržą ir sklypą, mokėjo mokesčius, namą apdraudė.

Iš byloje pateiktų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) draudimo polisų (t. 1 b.l. 127-131), matyti, jog po palikėjos mirties 2007, 2008, 2009 metais namų valdą draudė palikėjos dukra A. G.. Todėl atmestinas pareiškėjos teiginys, kad ji po senelės mirties mokėjo mokesčius, namu rūpinosi kaip nuosavu (jį draudė, remontavo, prižiūrėjo ir išlaikė)

Todėl ištyrus ir įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis), juridinę reikšmę turintis faktas, kad po A. D. mirties pareiškėja A. D. rūpinosi palikėjos turtu kaip savo – valdė, naudojo ir prižiūrėjo, mokėjo mokesčius ar pan. yra neįrodytas ir atmestinas.

Atmetus šį reikalavimą, spręstinas suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais - E. N., J. D., S. K. prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie priėmė palikimą po palikėjos A. D. mirties, paveldimą turtą pradėdami faktiškai valdyti.

Nustatyta, jog J. D. ir S. K. yra palikėjos vaikai, o nepilnametis E. N. – jos provaikaitis, palikėjos dukros A. G. anūkas, kuriam A. G. testamentu yra palikusi dalį savo turto.

Po palikėjos A. D. mirties J. D. su šeima ir A. G. iki savo mirties 2011 metais gyveno palikėjos namuose (duomenys neskelbtini) A. G. 2007, 2008, 2009 metais draudė namų valdų nuo įvairių rizikų, namų ir palikėjos daiktais naudojosi, dirbo žemės sklypą, jame augino daržoves. Kaip patvirtino liudytoja I. U., S. K. yra dažytoja, todėl remontavo ir dažė namus, juos tvarkė, pastoviai ateidavo. S. K. kartu su broliu J. D. apmokėjo skolą už elektros energiją. Todėl akivaizdu, kad būtent A. G., S. K. ir J. D. priėmė palikimą po savo motinos A. D. mirties paveldimą turtą pradėdami valdyti. Kadangi A. G. mirė 2011 metais, faktiškai priėmusi palikėjos palikimą, savo turimą turtą testamentu paliko anūkams K. A., E. N., E. N. po močiutės mirties kurį laiką dar gyveno palikėjos namuose, būdamas mažametis kartu su savo motina B. N. naudojosi palikėjos turtu, darytina išvada, jog suinteresuotieji asmenys su savarankiškais reikalavimais priėmė palikimą po palikėjos A. D. mirties jį pradėdami faktiškai valdyti.

Dėl prašymo atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti ir nepilnamečio vaiko vardu išduoti teismo leidimą

Pareiškėja A. N. prašo atnaujinti jai dėl svarbių priežasčių praleistą 3 mėnesių terminą rūpintinio E. N. a.k. (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos A. G. mirties (duomenys neskelbtini) bei išduoti teismo leidimą šį palikimą priimti rūpintinio E. N. vardu. Teigia apie palikimą sužinojusi tik 2017 metais iš R. A. sužinojo, kad reikia nuvykti pas notarę, nes E. N. bei jos dukrai K. A. močiutė A. G. parašiusi testamentą ir palikusi dalį turto.

Pareiškėja A. D. ir suinteresuotieji asmenys su šiuo pareiškimu sutinka visiškai.

Institucija, teikianti išvadą byloje – Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (t. 3 b.l. 115), kur nurodė, jog su rūpintojos A. N. pareiškimu sutinka visiškai, prašo jį tenkinti. A. N. tinkamai atlieka savo kaip rūpintojos pareigas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2015 metų birželio 1 d. A. N. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskirta anūko E. N., gimusio (duomenys neskelbtini) rūpintoja. 2017 metų sausio mėnesį Tik tuomet ir teigia sužinoję, jog A. G., mirusi (duomenys neskelbtini), 2009 metų vasario 11 dieną, Marijampolės 2-ajam notarų biure parašė testamentą, kuriuo A. G. šiuo testamentu padarė patvarkymą, kuriuo visą jai nuosavybės teise priklausančią dalį žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su dalimi pastatų, registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), po mirties, lygiomis dalimis paliko (po 14 dalį) asmeninėn nuosavybėn vaikaitei K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir vaikaičiui E. N., a. k. (duomenys neskelbtini). E. N. motina yra B. N., kurios motina palikėja A. G..

2013 metų gegužės 24 dieną Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neterminuotai apribota B. N. motinos valdžia jos sūnaus E. N. atžvilgiu. Teismas E. N. globėju paskyrė Marijampolės socialinės pagalbos centrą.

Ir tik 2015 m. globėja paskirta senelė iš tėvo pusės – A. N..

Pareiškėja prašo atnaujinti terminą palikimui priimti dėl svarbių priežasčių – E. N. globėju paskirtas Marijampolės socialinės pagalbos centras dėl objektyvių priežasčių nežinojo apie palikimą, nesikreipė į teismą dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio asmens vardu išdavimo ir termino palikimui priimti atnaujinimo. Be to, ji nuo 2004 metų, kai mirė sūnus A. N., nebendravo nei su B. N., nei su A. G. ar jų artimaisiais, todėl negalėjo žinoti apie palikimą.

(duomenys neskelbtini) kai mirė A. G., jos anūkui E. N. buvo devyneri metai, todėl būdamas mažametis, dėl savo amžiaus jis negalėjo suprasti, žinoti apie testamentą, negalėjo įgyvendinti savo teisių, taigi savarankiškai negalėjo išreikšti valios priimti palikimą po močiutės mirties. Tai galėjo padaryti tik per atstovą pagal įstatymą - motiną B. N., tačiau ji dėl savo gyvenimo būdo nesugebėjo apsaugoti savo sūnaus turtinių teisių ir todėl buvo praleistas įstatymo nustatytas terminas.

Prašymas tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 5.50 str. 2 d. nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti; 2) kreipiantis dėl turto aprašo sudarymo; 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal LR CK 5.50 str. 3 d. nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

CK 5.50 str. 3 d. nustatytas terminas nėra naikinamasis, todėl remiantis LR CK 5.57 str. 1 d., teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nėra nurodyta kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, todėl kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

Teismas daro išvadą, jog rūpintoja A. N. terminą kreiptis į notaro biurą dėl anūko E. N. palikimo priėmimo praleido dėl svarbių priežasčių – nežinojimo apie egzistuojantį testamentą, rūpintojos pareigų pradėjimo vykdyti tik 2015 m., todėl vadovaujantis LR CK 5.57 str. atnaujintas. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo teismo nutarties priėmimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.).

Atnaujinus terminą palikimui priimti nepilnamečio vaiko vardu spręstinas klausimas dėl išankstinio teismo leidimo (CK 3.188 str. 1 d. 2 p.) nepilnamečių vaiko vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą negalima.

Dėl teismo leidimo išdavimo

Pareiškėja prašo išduoti išankstinį teismo leidimą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos A. G. mirties nepilnamečio anūko E. N. vardu. Pareiškime nurodė, kad mirus jo senelei A. G. liko turto, t.y. dalis žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su dalimi pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) mieste, kurį ji po mirties lygiomis dalimis paliko vaikaitei K. A. ir vaikaičiui E. N.. K. A. į notaro biurą kreipėsi ir jos vardu paveldėjimo byla užvesta, gi testamentinis įpėdinis E. N. į notaro biurą nesikreipė, apie testamentą nežinojo. Pareiškėja, kaip vaiko rūpintoja pageidauja priimti savo nepilnamečio anūko vardu nurodytą palikimą.

Prašymas tenkintinas.

Kadangi paveldėtojas yra nepilnametis, jo vardu palikimą gali priimti tėvai ar globėjai tik gavę išankstinį teismo leidimą (CK 3.188 str. 1 d. 2 p.). Teismo leidimas yra papildoma nepilnamečio vaiko turtinių teisių apsaugos garantija.

Nagrinėdamas klausimus, susijusius su vaiko teisėmis ir spręsdamas prašomo leidimo išdavimo klausimą, teismas atsižvelgia išimtinai į vaiko interesus (CK 3.3 str.). Sprendžiant klau­si­mą, ar iš­duo­ti teis­mo lei­di­mą tė­vams sa­vo ne­pil­na­me­čių vai­kų var­du pri­im­ti ar at­si­sa­ky­ti pri­im­ti pa­li­ki­mą (CK 3.188 straips­nio 1 da­lies 2 punk­tas), teis­mas pri­va­lo at­si­žvelg­ti į CK 5.52 straips­nio nuo­sta­tas, kad įpė­di­nis, ku­ris pri­ėmė pa­li­ki­mą, už pa­li­kė­jo sko­las at­sa­ko vi­su sa­vo turtu. Sutinkamai su LR CK 5.53 str. 1 d., įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Nors iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad palikėjos turtas, kurį ketinama priimti nepilnamečio vardu būtų apsunkintas hipoteka, areštais ar palikėja būtų turėjusi kreditorių, tačiau darytina išvada, jog nepilnamečio teisės bei interesai šiuo atveju būtų labiau apsaugoti įpėdiniui priėmus palikimą pagal antstolio sudarytą paveldimo turto apyrašą.

Todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visetą, pareiškėjai išduotinas teismo leidimas priimti jos nepilnamečio rūpintinio E. N. vardu palikimą, atsiradusį po jo senelės A. G. mirties pagal antstolio sudarytą turto apyrašą. (LR CK 3.188 str. 1 d. 2 p., 5.50. str. 1 d., 5.53 str. 1 d., 1.5 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi A. D. pareiškimas atmestinas, o jai buvo suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba valstybei garantuojant ir 100 proc. bylinėjimosi išlaidas, iš jos bylinėjimosi išlaidos, nepriteisiamos. Suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais pareiškimas tenkinamas visiškai, tačiau jie prašymo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas neteikė, todėl jos iš pareiškėjos nepriteisiamos (LR CPK 88 str. 1 d.3 p., 96 str. 2 d.)

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos A. D. pareiškimą atmesti.

Suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais - E. N., J. D., S. K. pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. K. a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), J. D. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir A. G., mirusi (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po palikėjos A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdami paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimo priėmimo tikslu.

Atnaujinti A. N. a.k. (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą rūpintinio E. N. a.k. (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos A. G. mirties (duomenys neskelbtini).

Išduoti pareiškėjai A. N. teismo leidimą priimti nepilnamečio vaiko E. N. vardui palikimą, atsiradusį po jo senelės A. G. a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.