Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), prašymą dėl bausmės švelninimo ir dėl teistumo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. spalio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu R. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. L. paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo vietoje išbūtas laikas nuo 2022-09-30 04.57 val. iki 2022-09-30 13.10 val., tai yra vieną parą, ją prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose gautas nuteistojo R. L. prašymas dėl bausmės sušvelninimo, kuriame nurodyta, kad norėtų, jog būtų sušvelninta bausmė, nes sunku susirasti darbą, atimtas apsaugos pažymėjimas, nuteistasis negali stoti į (duomenys neskelbtini) sąjungą.

Teismo posėdžio metu nuteistasis patikslino, kad jis prašo sutrumpinti teistumo terminą. Buvo nuteistas už tai, kad smurtavo prieš savo žmoną, buvo tuo metu vartoję alkoholio, įvyko konfliktas, nieko baisaus tuo metu neįvyko, gavosi nesusipratimas. Kartais saikingai vartoja alkoholinius gėrimus, 2025 metais jo žmonas kreipėsi į policiją po to, kai tarp jų įvyko konfliktas. Teigė, kad tas konfliktas buvo smulkmena, įvyko nesusipratimas. Jis nedirba, nes jam buvo atimtas apsaugos darbuotojo pažymėjimas, prašo jam grąžinti pažymėjimą.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė nuteistojo prašymo netenkinti, nurodė, kad nuteistasis buvo nuteistas už smurtinio nusikaltimo padarymą, iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro apie nuteistąjį matyti, kad buvo gautas naujas pranešimas apie galimai padarytą smurtinį nusikaltimą, nuteistasis nedirba, nurodė, kad policiją iškvietė jo žmona po to, kai pavartojus alkoholio tarp jų kilo konfliktas, todėl sprendė, kad prašymas dėl teistumo termino sutrumpinimo neturėtų būti tenkinamas. Pagrindo sušvelninti bausmę taip pat nėra, bausmę nuteistasis yra atlikęs.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nuteistojo R. L. prašymas atmestinas.

Teistumas yra teisinės nuteisto už nusikaltimo padarymą asmens, kuriam įsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis, padėties ypatybė, būdinga tam tikrą baudžiamajame įstatyme numatytą laiką. BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo tam tikrą laiką (priklausomai nuo padaryto nusikaltimo sunkumo). BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktyje numatyta, jog turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Taigi asmenys nuteisti už nesunkių ar apysunkių nusikaltimų padarymą laikomi turinčiais teistumą trejus metus nuo realaus bausmės atlikimo. Šio straipsnio 7 dalis numato, kad kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba jį panaikinti. Tokiu būdu teismas, suėjus atitinkamam terminui, vertina visas aplinkybes, turinčias reikšmės teistumo panaikinimui ar teistumo termino sutrumpinimui. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 363 straipsnio 2 dalį tokį prašymą nagrinėjantis nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas, be kita ko, atsižvelgia į bausmę atlikusį asmenį apibūdinančius duomenis, jo darbinę veiklą ir elgesį.

Pažymėtina, kad nei BK 97 straipsnis, numatantis galimybę sutrumpinti teistumo laiką ar panaikinti teistumą, nei BPK 363 straipsnis, įtvirtinantis šio klausimo nagrinėjimo tvarką, nepateikia baigtinio sąrašo aplinkybių, kurios turėtų būti vertinamos sprendžiant teistumo panaikinimo ar teistumo laiko sutrumpinimo klausimą. Tačiau, sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas panaikinti teistumą, būtina atsižvelgti į tai, kad teistumas – tai įstatyme numatyta įprasta ir neišvengiama asmens, kurio atžvilgiu priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, teisinės padėties ypatumą apibūdinanti pasekmė, susijusi su įstatyme numatytais jo teisių suvaržymais. Taigi įvertinus jau minėtų argumentų, kurie yra reikšmingi sprendžiant, ar galima prieš įstatyme nustatytą terminą panaikinti teistumą, visumą, akivaizdu, jog teistumas gali būti panaikinamas, jei pagal nustatytas aplinkybes būtų pagrindas konkrečiu atveju daryti išvadą, kad įprasto – įstatyme nustatyto teistumo termino taikymas nuteistajam būtų neproporcingas, sukeltų itin sunkius padarinius ir pan., t. y. tam tikrą padėties išskirtinumą. Teistumas anksčiau laiko gali būti panaikintas tik, jeigu asmuo yra teigiamai apibūdinamas, nedaro naujų teisės pažeidimų ir jo elgesys po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo rodo, jog asmuo tvirtai pasiryžęs gyventi vadovaudamasis visuotinai priimtinomis elgesio taisyklėmis ir nepažeidinėti įstatymų.

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. baudžiamuoju įsakymu R. L. nuteistas už smurtinio nusikaltimo prieš savo šeimos narį įvykdymą. Duomenys iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro apie nuteistąjį R. L. patvirtina, kad bausmę ir jam skirtus įpareigojimus pagal 2022 m. spalio 17 d. teismo baudžiamąjį įsakymą nuteistasis yra įvykdęs, 2023-05-04 jis išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro. Taigi yra suėję daugiau nei pusė teistumo termino (BK 97 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunktis). Nors po teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo kaltinamasis daugiau nebuvo teisiamas ir nuteistojo atžvilgiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tačiau iš turimų duomenų matyti, kad R. L. minėtame ikiteisminiame tyrime buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios L. L. bei draudimas prie jos artintis. Šie duomenys patvirtina, kad tarp nuteistojo R. L. ir jo sutuoktinės L. L. buvo kilusi konfliktinė situacija, kurioje L. L. jautė grėsmę dėl R. L. veiksmų ir dėl jų kreipėsi pagalbos į policiją. Teismo vertinimu, nuteistojo paaiškinimai teismo posėdžio metu apie jo nuteisimą ir tarp jo ir sutuoktinės kylančių konfliktų įvardijimas kaip smulkmena patvirtina tai, kad nuteistasis kritiškai nevertina savo įvykdyto smurtinio nusikaltimo ir netinkamo savo elgesio, nėra iš esmės pakeitęs savo elgesio bendraudamas su sutuoktine.

Aplinkybė, kad iš nuteistojo dėl jo nuteisimo buvo atimtas apsaugos darbuotojo pažymėjimas ir jis negali stoti į (duomenys neskelbtini) sąjungą yra neišvengiama jo nuteisimo pasekmė, kurią lėmė paties nuteistojo neteisėtas elgesys. Nuteistasis nurodė, kad jis negali įsidarbinti apsaugos darbuotoju, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad yra kokių nors kitų priežasčių, dėl kurių nuteistasis negali dirbti kokios nors kito darbo, todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, nėra nustatyta jokių pagrįstų aplinkybių, patvirtinančių, kad nuteistojo R. L. turimas teistumas nepagrįstai varžo jo teises ir/ar yra neproporcingas, sukelia itin sunkius padarinius.

Taigi, nors nagrinėjamu atveju ir yra formalus pagrindas nuteistajam R. L. panaikinti teistumą ar sutrumpinti teistumo terminą, tačiau įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes daryti išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės bei BK 97 straipsnyje numatyto teistumo instituto tikslai jau yra pasiekti, nėra pagrindo. Bausmę nuteistasis yra atlikęs, todėl švelninti jam paskirtą ir atliktą bausmę nėra teisinio pagrindo (BPK 362¹ straipsnis). Atsižvelgiant į visa tai, nuteistojo R. L. prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 363 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo R. L. prašymo dėl bausmės švelninimo ir teistumo panaikinimo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.