Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

2012-04-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-311/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-04-19
Bylos Nr.
1A-311/2012
Teisminio proceso Nr.
1-30-1-00396-2011-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Viktoras Kažys (pirm.), Albinas Bielskis, Svajūnas Knizleris
Nuteistasis
A. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-311/2012Proceso Nr. 1-30-1-00396-2011-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.2.7.1.2.3; 1.2.7.2.2.3; (S) 2.4.6.4.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teisėjų: Albino Bielskio, Svajūno Knizlerio,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,gynėjai advokatei Daivai Dereškevičienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 149 str. 4 d., 150 str. 4 d. ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 4 d. laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Procesas dėl L. K. pareikšto civilinio ieškinio nutrauktas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad tenkino savo lytinę aistrą bei pasikėsino lytiškai santykiauti su mažamete prieš jos valią.

A. B. 2011 m. birželio 12 d., apie 20.30 val., vaikų lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini), esančio duomenys neskelbtini), teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas V. M. , gim. duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl mažametystės ir psichikos būsenos, pavartodamas fizinį smurtą – jėga paguldydamas nukentėjusiąją ant žemės, praskėsdamas nukentėjusiosios kojas, atsagstydamas rūbus, numaudamas kelnes ir apatines kelnaites, tenkino savo lytinę aistrą su mažamete prieš jos valią fizinio sąlyčio būdu – glamonėjo jos krūtinę, ją laižė ir bučiavo, tuo pat metu liepdamas mažametei liesti jo lyties organą, o šiai atsisakius, dirgino ranka mažametės makštį, trynė savo lyties organą į mažametės kūną bei pasikėsino lytiškai santykiauti su V. M. prieš jos valią – užgulęs nukentėjusiąją bandė įvesti savo lytinį organą į jos makštį, bet nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo pastebėtas pašalinio asmens.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. B. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti, jo veiką iš Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d., 22 str. 1 d. ir 149 str. 4 d. perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 153 str. ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jo atžvilgiu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė jam aiškiai per griežtą bausmę. Apelianto nuomone, jokio nusikaltimo prieš mažametę V. M. jis nepadarė. A. B. teigimu, jis pripažįsta, kad nuėjo su mažamete V. M. į parduotuvę, nupirko jai kamuolį, po to abu nuėjo į vaikų lopšelio – darželio teritoriją ir ten, V. M. atsigulus ant žemės ir pačiai prasisegus palaidinę, jis prigulė šalia ir uždėjo ranką mergaitei ant pilvo, tačiau jos jis nebučiavo ir neglamonėjo, ranka jos lytinių organų nedirgino, savo lytinio organo jai į kūną netrynė.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis mažametės nukentėjusiosios parodymais, privalėjo atsižvelgti į tai, kad mergaitė turi psichikos sutrikimų, tokių asmenų yra padidintas seksualinis potraukis ir jie neadekvačiai vertina situaciją, o jis, būdamas neblaivus, tinkamai neįvertino mergaitės veiksmų. Nuteistasis pažymi, kad jokios fizinės prievartos prieš nukentėjusiąją jis nenaudojo. Anot apelianto, mergaitė pirminėje apklausoje nenurodė, kad jis buvo numovęs jai kelnes ir kelnaites, ji taip pat nenurodė, kad jis bandė ją išžaginti. Nuteistojo teigimu, liudytojos K. L. parodymai negali būti pagrindu pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d., 22 str. 1 d., 149 str. 4 d., kadangi liudytoja nematė, kad jis būtų apsinuoginęs ar bandęs kišti savo lytinį organą į mergaitės lytinius organus. Nukentėjusioji L. K. paties įvykio nematė, su mergaite apie įvykį nekalbėjo, o teisme papasakojo tik tai, ką girdėjo iš mergaitės pasakojimų policijoje. A. B. pažymi, kad po įvykio mergaitė buvo apžiūrėta specialisto ir jokių požymių, patvirtinančių pasikėsinimą ją išžaginti, nustatyta nebuvo. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagal surinktus byloje įrodymus galėjo jo veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 153 str., t. y. kaip mažamečio asmens tvirkinimą bei paskirti jam švelnesnę bausmę. Apeliantas pažymi, kad jis anksčiau neteistas, turi šeimą, yra gerai charakterizuojamas, mergaitei padaryta žala pilnai atlyginta, savo elgesio priežasčių jis negali nurodyti, tačiau dėl savo veiksmų labai gailisi.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

A. B. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs dvi nusikalstamas veikas, t. y. A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. už mažametės V. M. seksualinį prievartavimą ir pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 149 str. 4 d. už pasikėsinimą išžaginti mažametę V. M. .

Lietuvos Respublikos BK 149 str. prasme išžaginimu laikomas lytinis santykiavimas tarp vyro ir moters prieš vieno iš jų valią, jeigu tai daroma naudojant fizinį ar psichinį smurtą ar kitaip atimant galimybę priešintis arba naudojantis bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 4 d. atsako tas, kas išžagino mažametį asmenį. Lytinis santykiavimas Lietuvos Respublikos BK 149 str. prasme yra skirtingų lyčių asmenų, t. y. vyro ir moters lytinis aktas, įvedant vyro varpą į moters makštį. Tam, kad veika būtų kvalifikuojama kaip išžaginimas, būtina nustatyta, kad lytinis aktas su nukentėjusiąja buvo pradėtas, t. y. vyro varpa buvo įkišta į moters lytinius organus. Jeigu kaltininkui lytinio santykiavimo pradėti nepavyko dėl nepakankamo susijaudinimo ar dėl kitokių aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltininko valios, veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas padaryti išžaginimą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. atsako tas, kas tenkino lytinę aistrą su mažamečiu asmeniu prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Iš objektyviosios pusės nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 150 str., pasireiškia kaltininko veiksmais neteisėtai tenkinant lytinę aistrą, kai lytinė aistra tenkinama kitais, nei numatyta Lietuvos Respublikos BK 149 str., būdais, t. y. ne kontaktuojant vyro varpai ir moters vaginai, o oralinio, analinio ar kitokio fizinio sąlyčio būdais (dirginant vyro ar moters lytinius organus, liečiant lytiniu organu kito žmogaus kūną, liečiant kito žmogaus lytinius organus ar kitas kūno vietas rankomis, liežuviu ir pan.). Iš subjektyviosios pusės tiek išžaginimas, tiek seksualinis prievartavimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. iš­ža­gi­ni­mas ir sek­su­a­li­nis prie­var­ta­vi­mas su­po­nuo­ja kal­ti­nin­ko su­vo­ki­mą, kad jis ly­tiš­kai san­ty­kiau­ja ar ten­ki­na ly­ti­nę aist­rą su nu­ken­tė­ju­siuo­ju prieš jo va­lią, pasiprie­ši­ni­mui įveik­ti pa­nau­do­jęs fi­zi­nį smur­tą, gra­si­ni­mus tuoj pat jį pa­nau­do­ti ar ki­taip atimdamas ga­li­my­bę prie­šin­tis ar­ba pa­si­nau­do­jęs be­jė­giš­ka nu­ken­tė­ju­sio­jo būk­le, ir no­ri to­kių lytinių san­ty­kių ar ly­ti­nės aist­ros ten­ki­ni­mo.

Nuteistasis A. B. apeliaciniu skundu prašo jo veiką iš Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 149 str. 4 d., 150 str. 4 d. perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 153 str. Lietuvos Respublikos BK 153 str. numatyta atsakomybė už mažamečio asmens tvirkinimą, kuris gali bū­ti pa­da­ro­mas įvairio­mis for­mo­mis, pa­vyz­džiui, de­monst­ruo­jant ma­ža­me­čiui ly­ti­nius or­ga­nus, jį nu­ren­giant, glostant vai­ko kū­ną ar jo ly­ti­nius or­ga­nus, pra­šant glos­ty­ti kal­ti­nin­ko ly­ti­nius or­ga­nus, taip pat ir lytiš­kai san­ty­kiau­jant ar ten­ki­nant ly­ti­nę aist­rą ma­ža­me­čio aki­vaiz­do­je ir pan. Pagal Lietuvos Respublikos BK 153 str. kvalifikuotini: 1) seksualinių veiksmų – lytinio santykiavimo, kitokio lytinės aistros tenkinimo su partneriu, masturbacijos, ekshibicionizmo – atlikimas mažamečio akivaizdoje; 2) mažamečių lenkimas, vertimas atlikti seksualinius veiksmus tarp savęs ar su savimi; 3) pornografijos demonstravimas mažamečiams; 4) kitoks intelektualinis tvirkinimas – amoralūs pasakojimai apie seksualinio potraukio tenkinimą ir pan. Objektyviai tvirkinimo veiksmai reiškia veiksmus, galinčius sukelti mažamečio lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir sutrikdyti vaiko fizinį ir psichologinį vystymąsi. Iš subjektyviosios pusės mažamečio tvirkinimas padaromas tiesiogine tyčia.

Nuteistajam A. B. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. inkriminuoti šie veiksmai: A. B. , pasinaudodamas V. M. bejėgiška būkle dėl mažametystės ir psichikos būsenos, pavartodamas fizinį smurtą – jėga paguldydamas nukentėjusiąją ant žemės, praskėsdamas nukentėjusiosios kojas, atsagstydamas rūbus, numaudamas kelnes ir apatines kelnaites, tenkino savo lytinę aistrą su mažamete prieš jos valią fizinio sąlyčio būdu – glamonėjo jos krūtinę, ją laižė ir bučiavo, tuo pat metu liepdamas mažametei liesti jo lyties organą, o šiai atsisakius, dirgino ranka mažametės makštį, trynė savo lyties organą į mažametės kūną, pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 149 str. 4 d. A. B. inkriminuoti tokie veiksmai: A. B. , užgulęs nukentėjusiąją V. M. , prieš jos valią, bandė įvesti savo lytinį organą į jos makštį, bet nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo pastebėtas pašalinio asmens. Nuteistasis A. B. tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek savo apeliaciniame skunde neigia su mažamete nukentėjusiąja atlikęs jam inkriminuojamus veiksmus, tvirtina, kad V. M. seksualiai neprievartavo, išžaginti jos neketino, apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad, V. M. atsigulus ant žemės ir pačiai prasisegus palaidinę, jis prigulė šalia ir uždėjo ranką mergaitei ant pilvo, tačiau jos jis nebučiavo ir neglamonėjo, ranka jos lytinių organų nedirgino, savo lytinio organo jai į kūną netrynė.

Nustatant, kokius veiksmus su mažamete V. M. atliko nuteistasis A. B. , labai svarbūs yra nukentėjusiosios parodymai. Nukentėjusioji V. M. , apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjos, parodė, kad vyras parduotuvėje nupirko jai kamuolį, išėję iš parduotuvės, jie nuėjo į vieną vietą, prie darželio, truputį ten pabuvo ir tada abu nuėjo į kitą vietą, nes juos pamatė moteris. Nukentėjusioji paaiškino, kad toje vietoje vyras ją paguldė, numovė jai kelnes, lietė su ranka jos lytinius organus, dar jis lietė jos krūtinę, įkišęs ranką pro apačią. Kai jis ją nurengė ir lietė, jis norėjo savo ,,tą“ įkišti, jis nusmaukė savo kelnes ir pradėjo jai kišti ,,tą“, jis savo lytinį organą kišo prie jos, jis atsigulė ant jos iš viršaus su savo pilvu. Kai jis taip darė, ji buvo be kelnaičių. Nukentėjusiosios teigimu, ji nenorėjo taip gulėti, bet vyras prašė jos atsigulti per prievartą, skaudžiai jai nieko nedarė, bet jai buvo baisu taip gulėti, ji norėjo išeiti. Po to juos pamatė moteris ir iškvietė policiją (t. 1, b. l. 22 – 24). Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde prašo netikėti ir kritiškai vertinti mažametės nukentėjusiosios parodymus dėl jos neadekvataus situacijos vertinimo, padidinto seksualinio potraukio. Tačiau apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas ne tik mažametės nukentėjusiosios parodymais, bet ir kitais byloje surinktais įrodymais, visų pirma – liudytojos K. L. parodymais. Liudytoja K. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme parodė, kad, vaikščiodama su savo dukra lauke, matė V. M. su išgėrusiu vyriškiu, jie nuėjo į darželį. Pagalvojusi, kad čia kažkas ne taip, ji nuėjo į darželį ir pamatė mergaitę, sėdinčią nišoje ir A. B. , sėdintį labai arti mergaitės. Netrukus A. B. su V. M. išėjo iš nišos, nuėjo į kitą vietą ir pasislėpė už kalniuko. Užlipusi ant kalniuko, ji pamatė ant žolės gulinčią V. M. , ji buvo nurengta, krūtinė apnuoginta, kelnės su kelnaitėmis numautos, kojos pražergtos maždaug pečių plotyje, o ant viršaus mergaitės buvo A. B. , jis judėjo ir atliko veiksmus, būdingus lytiniam aktui, nuteistojo varpos ji nematė. Jai sušukus, nuteistasis nulipo nuo mergaitės, susitvarkė kelnes. Liudytojos teigimu, V. M. jai sakė, kad vyras ją bučiavo, lietė, ji su tuo vyru ėjo, nes jis jai nupirko kamuolį, davė penkis litus. Mažametės nukentėjusiosios V. M. motina L. K. parodė, kad dukra jai pasakojo, jog vyras parduotuvėje nupirko kamuolį, o, kai ėjo iš parduotuvės, vyras pradėjo vestis ją į krūmus, ten pradėjo nurenginėti, numovė kelnes, ranką kišo po megztiniu, bučiavo, laižė spenelius, paskui ištraukė ,,tą daiktą“ ir pradėjo kišti jai į ,,tą“ vietą, tarp kojų. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis A. B. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą, kurioje jis atsigulė šalia nukentėjusiosios ant kairiojo šono, atsirėmė alkūne, užkėlė vieną koją ant mergaitės kūno, pats nusismaukė savo kelnes iki šlaunų, pakėlė mergaitės marškinėlius, liemenėlę iki pažastų, glostė nukentėjusiosios dešinę krūtį, spenelį, pilvą žemiau bambos (t. 1, b. l. 78 – 86). Nuteistojo A. B. parodymai, duoti parodymų patikrinimo vietoje metu, yra tinkami įrodymai, Lietuvos Respublikos BPK 20 str. prasme, šiuos parodymus patvirtina ir A. B. parodymai, 2011 m. birželio 15 d. duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnei (asmenų (įtariamojo, kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo) ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai yra svarbūs kitų byloje surinktų įrodymų patikrinimui (Lietuvos Respublikos BPK 276 str.)). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnės 2011 m. birželio 15 d., A. B. davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir parodymų patikrinimo vietoje metu, tik dar nurodė, jog norėjo suartėti su mergaite, jam patiko glostyti jos kūną, jeigu moteris nebūtų atėjusi ir užtikusi jį su mergaite, jis nežino, ar būtų nutraukęs savo veiksmus (t. 1, b. l. 74). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad nukentėjusioji V. M. yra gimusi duomenys neskelbtini), t. y. įvykio metu nukentėjusiajai buvo trylika metų (t. 1, b. l. 27-28, 42). Šią objektyvią aplinkybę, nustatytą bylos duomenimis, suvokė ir nuteistasis A. B. . A. B. parodė, jog įvykio metu jis suprato, kad nukentėjusioji V. M. yra mažametė. Kaip nurodė nuteistasis, jam atrodė, kad mergaitė yra kokių devynerių metų amžiaus (t. 1, b. l. 74). Lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, jeigu kaltininkas suvokia, kad nukentėjusysis asmuo yra mažametis. Nukentėjusioji V. M. dėl savo amžiaus ir turimų žinių negalėjo suprasti su ja atliekamų A. B. veiksmų esmės, o taip pat negalėjo aktyviai ir adekvačiai tiems veiksmams priešintis. Tai reiškia, kad nuteistasis tenkino savo lytinę aistrą su nukentėjusiąja prieš jos valią, pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės nukentėjusiosios būkle. Aptartų įrodymų analizė leidžia daryti išvadą, kad įvykio dieną nuteistasis A. B. su mažamete nukentėjusiąja atliko seksualinio pobūdžio veiksmus – pasinaudodamas bejėgiška V. M. būkle dėl mažametystės ir psichikos būsenos, pavartodamas fizinį smurtą - paguldydamas nukentėjusiąją ant žemės, praskėsdamas nukentėjusiosios kojas, atsagstydamas jos rūbus, numaudamas kelnes ir kelnaites, glamonėjo ir bučiavo jos krūtinę, ranka dirgino mažametės makštį, trynė savo lytinį organą į mažametės kūną bei, užgulęs nukentėjusiąją bandė įvesti savo lytinį organą į jos makštį, bet nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo pastebėtas pašalinio asmens. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam A. B. inkriminuota ir tai, kad jis laižė mažametės nukentėjusiosios krūtinę, tuo pat metu liepdamas mažametei liesti jo lytinį organą. Tačiau ši pirmosios instancijos teismo išvada neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Išanalizavus byloje esančius įrodymų šaltinius – mažametės nukentėjusiosios V. M. , jos motinos L. K. , liudytojos K. L. , paties nuteistojo A. B. parodymus, matyti, kad nei viename iš įrodymų šaltinių tokių patikimų faktinių duomenų nėra. Nei mažametė nukentėjusioji V. M. nenurodė, kad A. B. būtų laižęs jos kūną, tuo pat metu liepdamas jai liesti jo lytinį organą, nei liudytoja K. L. neparodė mačiusi, jog A. B. būtų atlikęs tokius veiksmus su mažamete. Mažametės nukentėjusiosios motina L. K. pirmosios instancijos teisme, perpasakodama dukros žodžius, taip pat nenurodė, kad dukra jai būtų sakiusi, jog A. B. jai liepė liesti jo lytinį organą, bet L. K. parodė, kad dukra jai sakė, kad nuteistasis bučiavo ir laižė jai spenelius. Tačiau L. K. parodymai yra išvestiniai, o pirminiuose – mažametės nukentėjusiosios V. M. - parodymuose duomenų apie tai, kad nuteistasis laižė nukentėjusiosios krūtinę, nėra. Todėl ši aplinkybė, t. y., kad nuteistasis A. B. laižė mažametės nukentėjusiosios V. M. krūtinę, kelia abejones, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas abejonėmis. Kaip jau minėta, apie tai, kad nuteistasis A. B. mažametei nukentėjusiajai V. M. liepė liesti jo lytinį organą, nenurodė nei vienas iš byloje apklaustų asmenų. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad A. B. , pasinaudodamas bejėgiška V. M. būkle dėl mažametystės ir psichikos būsenos, pavartodamas fizinį smurtą - paguldydamas nukentėjusiąją ant žemės, praskėsdamas nukentėjusiosios kojas, atsagstydamas jos rūbus, numaudamas kelnes ir kelnaites, glamonėjo ir bučiavo jos krūtinę, ranka dirgino mažametės makštį, trynė savo lytinį organą į mažametės kūną bei, užgulęs nukentėjusiąją bandė įvesti savo lytinį organą į jos makštį, bet nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo pastebėtas pašalinio asmens. Tiek iš mažametės nukentėjusiosios V. M. parodymų apie nuteistojo elgesį su ja, tiek iš paties nuteistojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų apie tai, jog jis norėjo suartėti su mergaite, matyti, jog nuteistojo A. B. tyčia buvo nukreipta lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja prieš jos valią, t. y. išžaginti mažametę, o visi kiti A. B. veiksmai, formaliai atitinkantys objektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. (kartais ir Lietuvos Respublikos BK 153 str.) sudėties požymius - glamonėjo ir bučiavo mažametės krūtinę, ranka dirgino nukentėjusiosios makštį, trynė savo lytinį organą į mažametės kūną – buvo daromi tam, kad būtų pasiektas atitinkamas lytinio susijaudinimo laipsnis, kaip būtina lytinio santykiavimo sąlyga. Minėti veiksmai buvo sudėtinė nuteistojo A. B. veiksmų, nukreiptų išžaginti mažametę V. M. , dalis, visi veiksmai buvo padaryti tuo pačiu metu per labai neilgą laiko tarpą, nėra duomenų, kad A. B. siekė tenkinti lytinę aistrą ir natūralaus lytinio akto būdu, ir kitokio fizinio sąlyčio (liesdamas mažametės kūną, glamonėdamas ir bučiuodamas jos krūtis, ranka dirgindamas jos makštį, trindamas savo lytinį organą į mažametės kūną) būdu, todėl papildoma nuteistojo veiksmų - glamonėjo ir bučiavo mažametės krūtinę, ranka dirgino nukentėjusiosios makštį, trynė savo lytinį organą į mažametės kūną – kvalifikacija pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. nereikalinga. Išžaginimo metu beveik visada yra atliekami veiksmai, būdingi nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 150 str. arba 153 str., sudėčių objektyviajai pusei – liečiami nukentėjusio asmens lytiniai organai, liečiamas, glamonėjamas asmens kūnas ir pan., tačiau, jeigu šie veiksmai daromi tam, kad būtų atliktas natūralus lytinis aktas, o ne tam, kad kitokio fizinio sąlyčio būdu (ne oralinio ir ne analinio) būtų patenkinta lytinė aistra, veika turėtų būti kvalifikuojama kaip išžaginimas (pasikėsinimas išžaginti) be papildomos kvalifikacijos pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. ar 153 str. Nuteistasis A. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Nėra pagrindo tenkinti nuteistojo A. B. apeliaciniame skunde nurodyto prašymo perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką į Lietuvos Respublikos BK 153 str. Nuteistojo A. B. veiksmai - glamonėjo ir bučiavo mažametės krūtinę, ranka dirgino nukentėjusiosios makštį, trynė savo lytinį organą į mažametės kūną – galėtų būti kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 153 str., kaip mažametės tvirkinimas tik tuo atveju, jeigu šiais veiksmais nuteistasis būtų siekęs sukelti mažametei nukentėjusiajai lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis ir pan., o nepatenkinti savo lytinę aistrą. Tačiau byloje surinktais ir aptartais įrodymais nustatyta, kad šiuos veiksmus nuteistasis A. B. atliko ne tam, kad sukeltų mažametei nukentėjusiajai lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, bet tam, kad atliktų natūralų vyro ir moters lytinį aktą, t. y. nuteistojo A. B. tyčia buvo nukreipta išžaginti mažametę V. M. , lytinio akto su mažamete A. B. nespėjo pradėti tik dėl to, kad tam sukliudė liudytoja K. L. , todėl A. B. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 149 str. 4 d.

Nustačius nusikalstamos veikos sudėties požymius bei kvalifikavus asmens veiką pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, baigiamasis teismo loginis veiksmas yra bausmės paskyrimas kaltininkui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.

A. B. pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai, baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už šios nusikalstamos veikos padarymą, sankcija alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Byloje nustatyta viena A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuteistasis savo noru atlygino padarytą žalą, nuteistojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. A. B. praeityje neteistas, nusikalto pirmą kartą, nuteistasis dirba UAB ,,Įžvalga“ betonuotoju, darbovietės administracijos charakterizuojamas teigiamai. Pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes atsižvelgė bei, įvertinęs jų visumą, už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 149 str. 4 d., padarymą paskyrė A. B. bausmę, mažesnę nei straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos vidurkis. Nuteistajam A. B. už pasikėsinimą išžaginti mažametę nukentėjusiąją V. M. paskirtoji bausmė nėra per griežta, jos švelninti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p., 4 d., 329 str. 1 p.,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d., panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

A. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. taikymo.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkas Viktoras KažysTeisėjai Albinas BielskisSvajūnas Knizleris