Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui E. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Panevėžio apskrities VPK pareigūnų neteisėtų veiksmų, renkant įrodymus administracinio teisės pažeidimo byloje, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmus nutarimą skirti jam administracinę nuobaudą, atlyginimo.

Byloje nustatyta, kad Panevėžio apskrities VPK KPB Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio patrulis K. M. 2015 m. sausio 18 d. pareiškėjui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) už pažeidimo, numatyto ATPK 127straipsnio 1 dalyje, padarymą (kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) (b. l. 10-11). Panevėžio apskrities VPK KPB Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas E. K. 2015 m. vasario 3 d. priėmė nutarimą, kuriuo pareiškėją pripažino kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 127straipsnio 1 dalyje bei paskyrė jam 42 Eur baudą dėl Kelių eismo taisyklių 148 punkto reikalavimo pažeidimo. 2015 m. vasario 3 d. nutarime konstatuota, kad pareiškėjas išlipdamas iš automobilio neįsitikino, kad nesukels pavojaus eismo saugumui, atidaręs vairuotojo dureles, privertė iš galo važiavusio automobilio vairuotoją staigiai stabdyti, dėl tos priežasties iš galo važiavęs automobilis atsitrenkė į automobilį, kurio vairuotojas buvo atidaręs dureles (b. l. 9). Šį nutarimą pareiškėjas apskundė Panevėžio miesto apylinkės teismui, kuris 2015 m. kovo 16 d. nutartimi 2015 m. vasario 3 d. nutarimą paliko nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkino (b. l. 17-20). Dėl šios nutarties pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, kuris 2015 m. gegužės 21 d. nutarimu pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino, panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį bei Panevėžio apskrities VPK KPB 2015 m. vasario 3 d. nutarimu pareiškėjui paskirtą 42 eurų baudą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė (b. l. 12-16). Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 21 d.nutarimu konstatuota, jog byloje nesurinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu (2003 m. gruodžio 15 d.nutartisadministracinėje bylojeNr. A4-689/2003), tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje neturi būti atlyginama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnio 2 dalies (2011 m. lapkričio 24 d. sprendimas administracinėje byloje A858-3321/2011), todėl atsižvelgus į Konstitucijos 30straipsnio 2 dalies nuostatas, į tai, kad būtinumas atlyginti žalą yra konstitucinis principas, į tai, kad išKonstitucijosneišplaukia, jogįstatymaisgalima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala gali būti atlyginama, nepaisant to, jogįstatymekonkrečiai nenustatytas specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas (2011 m. liepos 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2176/2011).

Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikytinos CK 6.271 straipsnio, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, nuostatos. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t.y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.).

CK 6.271straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Taigi CK 6.271 straipsnio prasme policijos institucijos yra „valdžios institucijos“. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad eismo priežiūros pareigūnų veikla, vykdant įstatymo jiems suteiktas eismo priežiūros funkcijas, atitinka viešojo administravimo sampratą (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1907/2008).

Kaip jau buvo minėta, viena iš valstybės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų – veikos neteisėtumas. Veikos neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).

Pareiškėjas Panevėžio apskrities VPK pareigūnų veiksmų neteisėtumą valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme sieja su, jo teigimu, neteisėtu ir nepagrįstu patraukimu administracinėn atsakomybėn. Pareiškėjo teigimu, Panevėžio apskrities VPK pareigūnai, tyrę 2015 m. sausio 18 d. eismo įvykį ir Panevėžio apskrities VPK pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą bei priimdamas 2015 m. vasario 3 d. nutarimą, nesiekė visapusiško, pilnutinio ir objektyvaus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo, tai yra, policijos pareigūnai nesilaikė ATPK 256 ir 257 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų, nesurinko visų įrodymų, nevykdė pareigos visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėti visas eismo įvykio aplinkybes, dėl to pareiškėjas buvo neteisingai apkaltintas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nurodyto pažeidimo padarymo.

Nors kaip jau buvo minėta, Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutarimuadministracinė teisena pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pareiškėjo atžvilgiu buvo nutraukta, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo bylose priimamuose nutarimuose dėl tokių bylų nutraukimo, neįrodžius konkretaus asmens kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama yra teisinis pagrindas ar ne pripažinti konkretų asmenį padarius administracinį teisės pažeidimą, bet nėra sprendžiama bei nusprendžiama dėl civilinės atsakomybės sudėties elementų buvimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas (2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Sprendžiant, ar gali būti konstatuoti pareigūnų neteisėti veiksmaiCK6.271 straipsnio 4 dalies taikymo prasme, turi būti atsižvelgiama ne tik į patį faktą, kad buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla, tačiau taip pat turi būti įvertintos faktinės aplinkybės, ir nustatyta, ar konkrečiu atveju atitinkami pareigūnai laikėsi teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010, 2012 m. vasario 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-281/2012).

Pagal ATPK (bylai aktuali akto redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 259 straipsnį, dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas organas (pareigūnas) arba visuomeninės organizacijos ar visuomeninio savaveiksmio organo atstovas surašo protokolą, išskyrus ATPK 262 straipsnyje numatytus atvejus. ATPK 262 straipsnis numatė atvejus ir aplinkybes, kai administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas. Pagal ATPK 225 straipsnį policija nagrinėja administracinio teisės pažeidimo bylas dėl šio kodekso inter alia 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo. Iš nurodytų teisės akto nuostatų spręstina, kad Panevėžio apskrities VPK KPB Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio patrulis K. M. veikė savo įgaliojimų ribose, t.y. turėjo teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, o Panevėžio apskrities VPK KPB Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas E. K. turėjo teisę dėl šio pažeidimo nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Pagal ATPK 259 straipsnį, protokolas surašomas dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, o pagal ATPK 256 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Pagal ATPK 256 straipsnio 3 dalį, įrodymus renka ne tik pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, bet ir administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), šiuo atveju – policija, kuri nagrinėja inter alia šio kodekso 127 straipsnio antrojoje dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo bylas ir priima sprendimą, kuriuo nustato, ar pakanka įrodymų asmenį pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą (ATPK 225 straipsnis). ATPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta institucijos (pareigūno), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, pareiga išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad institucija (pareigūnas) įvertina įrodymus administracinio teisės pažeidimo byloje pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Pirmiau paminėtų ATPK normų analizė suponuoja išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau pažymėtina tai, kad vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis institucijos (pareigūno) subjektyvus įsitikinimas, nuojauta ar nuomonė, o įrodymais, t. y. faktiniais duomenimis, pagrįsta išvada, kai įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą nustatomi bylai reikšmingi faktai bei jų pagrindu konstatuojamos nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nustatytinos aplinkybės (ATPK 284 straipsnio 1 dalis).

Pagrįsdamas skundo reikalavimus, pareiškėjas teigė, kad pareigūnai, tyrę eismo įvykį, nesurinko visos informacijos apie jį, tai yra, nenufotografavo pareiškėjo automobilio galinio bamperio; neišmatavo atstumo nuo pareiškėjo automobilio atidarytų durelių iki antros eismo juostos; nepažymėjo eismo įvykio vietos schemoje BMW automobilio stabdymo kelio ir nenustatė BMW automobilio greičio. Pareiškėjo teigimu, būtent dėl šių pareigūnų veiksmų neatlikimo, neteisingai buvo įvertinti byloje surinkti įrodymai ir dėl to pareiškėjas buvo neteisingai apkaltintas.

Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos duomenis, atsižvelgęs į bylos dalyvių paaiškinimus, teismas nustatė, kad įforminant 2015 m. sausio 18 d. eismo įvykį, pareiškėjo automobilio Ford Focus galinis bamperis nebuvo fotografuojamas, tačiau Eismo įvykio vietos schemoje „Papildomi duomenys apie eismo įvykį“ aprašant pareiškėjo automobilio apgadinimus, nurodyta, kad apgadintas galinis bamperis (Administracinio teisės pažeidimo byla, 7 l.). Iš atstovo E. K. paaiškinimų nustatyta, kad sprendžiant dėl pareiškėjui inkriminuoto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, aplinkybė, kad BMW automobilis atsitrenkė į pareiškėjo automobilio Ford Focus galinį bamperį buvo žinoma ir ji buvo vertinama. Nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo metu nebuvo ginčo dėl fakto, kad BMW automobilis trenkėsi į stovinčio pareiškėjo automobilio galinį bamperį, nes eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilio Ford Focus galinis bamperis, o tik po to šio automobilio durelės. Iš atstovo E. K. paaiškinimų teismas taip pat nustatė, kad sprendžiant dėl pareiškėjo kaltės, buvo įvertinta, kad pareiškėjas išlipdamas savo automobilio ir atidaręs vairuotojo dureles, tamsiu paros metu sudarė kliūtį iš galo važiavusiam BMW automobilio vairuotojui, kuris buvo priverstas staigiai stabdyti ir taip, pirma, atsitrenkė į pareiškėjo automobilio galinį bamperį, o po to į jo automobilio dureles. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pareiškėjo nurodyti policijos pareigūnų veiksmai - nufotografuoti pareiškėjo Ford Focus automobilio galinį bamperį nebuvo būtini. Pareiškėjas taip pat teigė, kad policijos pareigūnai neišmatavo atstumo nuo pareiškėjo automobilio atidarytų durelių iki antros eismo juostos. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų, Panevėžio apskrities VPK atstovo E. K. paaiškinimų nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nebuvo kaltinamas, kad išvažiavo į kitą eismo juostą, o pareiškėjo padaryto pažeidimo kvalifikavimui šis matmuo nebuvo reikalingas, todėl spręstina, kad nebuvo reikalinga išmatuoti atstumo nuo pareiškėjo automobilio iki skiriamosios juostos. Sprendžiant dėl pareiškėjo argumentų, kad policijos pareigūnai eismo įvykio vietos schemoje nepažymėjo BMW automobilio stabdymo kelio ir nenustatė BMW automobilio greičio, nustatyta, kad Eismo įvykio vietos schemoje nėra užfiksuotos BMW automobilio stabdymo žymės. Teismas neturi pagrindo abejoti Panevėžio apskrities VPK atstovo teiginiais, jog jei BMW automobilio stabdymo žymių važiuojamoje kelio dalyje nebuvo, tai ir nebuvo galimybės šių rodyklių nurodyti schemoje. Iš Panevėžio apskrities VPK atstovo E. K. paaiškinimų nustatyta, kad sprendžiant dėl pareiškėjo kaltės administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo policijos įstaigoje metu nebuvo ginčo dėl aplinkybės, kad BMW automobilis stabdė, be to, buvo vertinama, kad BMW automobilis važiavo leistinu greičiu. Be to, iš Panevėžio apskrities VPK atstovo teiktų paaiškinimų nustatyta, kad surinkti įrodymai ir vidinis įsitikinimas, pagrįstas visapusišku visų aplinkybių išnagrinėjimu, lėmė jo suvokimą, jog būtent pareiškėjas kaltas dėl eismo įvykio, nes jei pareiškėjo automobilio durelės nebūtų buvusios atidarytos, BMW automobilio vairuotojas nebūtų stabdęs ir būtų apvažiavęs pareiškėjo stovintį automobilį.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, bei išanalizavęs ir įvertinęs Panevėžio apskrities VPK KPB Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio patrulio K. Meškonio iki 2015 m. sausio 18 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo pareiškėjui surašymo atliktus veiksmus bei surinktus įrodymus (atliktą eismo įvykio apžiūrą ir surašytą eismo įvykio vietos schemą, sudarytą foto lentelę, transporto priemonių apgadinimus, pareiškėjo ir BMW automobilio vairuotojo V. Batavičiaus paaiškinimus), sprendžia, kad šis policijos pareigūnas administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė surinko įrodymus, vykdydamas jam patikėtas funkcijas ir, nagrinėjamu atveju, nėra jokio pagrindo nuspręsti, kad jis šioje konkrečioje situacijoje veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. O išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo aplinkybes, sprendžia, kad Panevėžio apskrities VPK KPB Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas E. K., įvertinęs iki nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje surašymo surinktus įrodymus (2015 m. sausio 18 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 50 P-24505461-15; 2015 m. sausio 18 d. eismo įvykio vietos schemą, pareigūno tarnybinį pranešimą dėl eismo įvykio, BMW automobilio vairuotojo V. B. paaiškinimą, pareiškėjo paaiškinimą), pagal ATPK 257 straipsnio nuostatas, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų sprendė tuo metu buvus pakankamai įrodymų įtarti pareiškėją padarius teisės pažeidimą, t. y. kad pareiškėjas išlipdamas iš automobilio Ford Focus neįsitikino, kad nesukels pavojaus eismo saugumui, atidaręs vairuotojo dureles, privertė iš galo važiavusio BMW automobilio vairuotoją V. B.staigiai stabdyti, dėl tos priežasties šis galo važiavęs automobilis atsitrenkė į pareiškėjo automobilį. Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad policijos pareigūnai šioje situacijoje elgėsi neteisėtai, t. y. nevykdė įstatymuose jam nustatytų pareigų arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba nors ir vykdė šias funkcijas jam suteiktų įgalinimų ribose, tačiau veikė šališkai, nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismo proceso metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėją patraukus administracinėn atsakomybėn, nagrinėjant bylą, skiriant nuobaudą buvo šališkumas ar kitoks suinteresuotumas bylos baigtimi, tendencingumas, nustatytų faktų ar kitų reikšmingų aplinkybių nuslėpimas, piktnaudžiavimas įgaliojimais, kad buvo padaryti kiti esminiai pažeidimai.

Kaip jau minėta, pagal ATPK 257 straipsnio nuostatas organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Vadinasi, jei pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (o įsitikinimas pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014).Nagrinėjamu atveju, administracinio teisės pažeidimo bylos duomenys ir joje nustatytos aplinkybės nulėmė policijos pareigūnų vidinį įsitikinimą, kad pareiškėjas padarė administracinį teisės pažeidimą. Nors Panevėžio apygardos teismas 2015 m. gegužės 21 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, tačiau tai buvo siejama ne su atitinkamais neteisėtais pareigūno veiksmais, bet kitaip vertinant surinktus byloje įrodymus. Iš Panevėžio apygardos teismo nutarimo turinio matyti, kad jokių neteisėtų Panevėžio apskrities VPK pareigūnų veiksmų, vykdant administracinio teisės pažeidimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu, šių pareigūnų neteisėto veikimo ar neveikimo renkant pirminius įrodymus, iškeliant bei nagrinėjant pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylą nebuvo nustatyta.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog Panevėžio apskrities VPK pareigūnai neteisėtų veiksmų CK 6.271 straipsnio prasme nagrinėjamu atveju neatliko. Nenustačius vienos iš sąlygų, būtinų viešajai atsakomybei atsirasti, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities VPK, nekyla prievolė atlyginti pareiškėjui turtinę ir neturtinę žalą, todėl šie pareiškėjo reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjo reikalavimas priteisti jo naudai 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos yra išvestinis iš pirmųjų dviejų, todėl nesant pagrindo tenkinti pirmųjų dviejų pareiškėjo reikalavimų dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies nuostatas, teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atmetus pareiškėjo skundą, nėra pagrindo tenkinti jo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo E. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.