Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-10-03 · Civilinė byla Nr. e2S-1297-730/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-03
Bylos Nr.
e2S-1297-730/2019
Teisminio proceso Nr.
2-42-3-00227-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erinija Kazlauskienė
Pareiškėjas
R. K.
Suinteresuotas asmuo
Šilalės rajono notarų biuro Šilalės rajono
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1297-730/2019Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00227-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.12; 3.3.2.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuoti asmenys Šilalės rajono notarų biuro Šilalės rajono notarė V. S., L. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas R. K. kreipėsi į teismą su skundu dėl notaro veiksmų, juo prašė panaikinti Šilalės rajono notarų biuro Šilalės rajono notarės V. S. 2019 m. balandžio 2 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti notarę išduoti L. K. papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į atraminį kraną, esantį arkiniame sandėlyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šilalės rajono notarų biuro notarė V. S. 2019 m. balandžio 2 d. priėmė nutarimą, kuriuo atsisakė atlikti notarinį veiksmą, t. y. išduoti L. K. papildomą paveldėjimo teisės liudijimą V. K. paveldėjimo byloje į atraminį kraną, esantį arkiniame sandėlyje, adresu (duomenys neskelbtini). Notarė atsisakymą atlikti notarinį veiksmą motyvavo tuo, kad pareiškėjo notarei pateikti dokumentai neįrodo mirusiosios V. K. nuosavybės teisių į atraminį kraną. Pareiškėjas paaiškino, kad po V. K. mirties ir paveldėjimo teisės liudijimo jos įpėdinei L. K. išdavimo paaiškėjo, jog palikėjai priklausė daugiau turto, nei yra nurodyta notarės išduotame paveldėjimo teisės liudijime. Naujai paaiškėjęs V. K. priklausęs turtas – atraminis kranas. Pareiškėjo teigimu, 1992 m. liepos 20 d. A. S. aukcione įsigijo atraminį kraną, o V. K. 1992 m. gegužės 25 d. aukcione įsigijo (duomenys neskelbtini) naftos bazės kolonėlę. A. S. aukciono būdu nupirktą atraminį kraną su V. K. sudarytos mainų sutarties pagrindu išmainė į 50 kubinių metrų talpos cisterną, esančią (duomenys neskelbtini) kuro bazėje. Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjo pateikti dokumentai. Kadangi L. K. yra vienintelė V. K. įpėdinė, ji turi paveldėti ir naujai paaiškėjusį turtą, todėl notarės atsisakymas išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą yra neteisėtas.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo Šilalės rajono notarų biuro Šilalės rajono notarė V. S. atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, todėl prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjo pateikta pažyma atsiskaityti už aukcione perkamą objektą iš investicinės sąskaitos įrodo tik tai, kad A. S. turi apsumokėti už aukcione įgytą atraminį kraną, bet neįrodo, kad jis šią sumą sumokėjo ir įgijo nuosavybės teisę į perkamą daiktą ir turėjo teisę juo disponuoti. Be to, notarei nepateikti jokie dokumentai, iš kurių būtų galima nustatyti atraminio krano pobūdį – ar tai yra kilnojamasis daiktas, kuriam privaloma teisinė registracija, ar nekilnojamasis daiktas. Įpėdinės atstovas nepateikė jokių dokumentų, padedančių identifikuoti daiktą, jeigu jis apskritai dar fiziškai yra išlikęs. Nors pareiškėjas nurodo, kad atraminis kranas yra arkiniame sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau šis sandėlis nepriklauso nei A. S., nei V. K., o priklauso vienuolikai bendraturčių, kurių teisės, išdavus paveldėjimo teisės liudijimą į atraminį kraną, nepareikalavus jokių nuosavybės į jį dokumentų, gali būti pažeistos. Notarės teigimu, jeigu įpėdinė siekia disponuoti atraminiu kranu kaip nekilnojamuoju daiktu, šis daiktas pirmiausia turi būti registruotas Nekilnojamojo turto registre ir tik tada paveldimas. Kadangi nebuvo pateikti įgaliotų institucijų išduoti nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai, notarė neturi galimybės nuspręsti dėl atraminio krano nuosavybės teisės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Tauragės apylinkės teismas 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino.

4. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirė L. K. senelė V. K.. Palikėjos V. K. palikimą priėmė L. K., paveldėjimo byla pradėta Šilalės rajono notarų biure. Notarė V. S. 2019 m. sausio 15 d. ir 2019 m. balandžio 10 d. įpėdinei L. K. išdavė paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimus. 2019 m. kovo 28 d. L. K. įgaliotas atstovas R. K. kreipėsi į notarę su prašymu išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą, nes paaiškėjo, jog palikėjai V. K. priklausė daugiau turto, nei yra nurodyta paveldėjimo teisės liudijime, t. y. atraminis kranas, esantis arkiniame sandėlyje adresu (duomenys neskelbtini). Notarė 2019 m. balandžio 2 d. nutarimu dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą atsisakė išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą V. K. paveldėjimo byloje į minėtą atraminį kraną, nes pareiškėjo pateikti dokumentai neįrodo mirusiosios V. K. nuosavybės teisės į minėtą atraminį kraną.

5. Įvertinęs notaro veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, taip pat notaro veiklos specifiką, šiuo klausimu teismų formuojamą praktiką, teismas konstatavo, kad 2019 m. balandžio 2 d. notarės atsisakymas atlikti pareiškėjo prašomą notarinį veiksmą yra tinkamai motyvuotas ir atitinka Notariato įstatymo 40 straipsnio nuostatas. Teismo vertinimu, notarei pateikta pažyma atsiskaityti už aukcione perkamą objektą iš investicinės sąskaitos negali būti laikoma dokumentu, patvirtinančiu A. S. nuosavybės teisę į atraminį kraną. Ši pažyma įrodo, jog A. S. turi sumokėti už aukcione įsigytą atraminį kraną, bet neįrodo, jog A. S. šią sumą sumokėjo ir įgijo nuosavybės teisę į šį turtą. Pareiškėjo pateikta pažyma atsiskaityti už aukcione perkamą objektą iš investicinės sąskaitos, pagal kurią V. K. turi sumokėti už įsigytą (duomenys neskelbtini) naftos bazę, taip pat nėra dokumentas, patvirtinantis V. K. nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) naftos bazę. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog 1992 m. liepos 28 d. A. S. ir V. K. sudaryta turto mainų sutartis nesukelia jokių teisinių pasekmių ir neįrodo V. K. nuosavybės teisės į atraminį kraną. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, įrodančių, jog atraminis kranas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir nuosavybės teise priklauso mirusiajai V. K.. Tuo atveju, jeigu atraminis kranas yra kilnojamasis daiktas, kuriam nėra privaloma teisinė registracija, paveldėjimo teisės liudijimas paprastai nėra išduodamas, tokiu kilnojamuoju turtu įpėdinis gali laisvai disponuoti vos tik priėmęs palikimą.

6. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad notarė pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą, todėl pareiškėjo skundas dėl notaro veiksmų buvo atmestas kaip nepagrįstas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atskiruoju skundu pareiškėjas R. K. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjo skundą dėl notaro veiksmų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl notaro veiksmų. Apelianto teigimu, pareiškėjo notarei pateikti dokumentai yra pakankami įrodymai, patvirtinantys, jog mirusiajai V. K. nuosavybės teise priklausė atraminis kranas, į kurį turėjo būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, o abejoti šių dokumentų autentiškumu teismas neturėjo jokio pagrindo.

7.2. Teismas nepagrįstai sureikšmino atraminio krano, kaip daikto, pobūdį. Byloje nėra jokių duomenų, jog šis kranas būtų nekilnojamasis turtas, todėl tai yra kilnojamasis daiktas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad paveldėjimo teisės liudijimo dėl atraminio krano paveldėjimo išdavimas nėra būtinas. Apelianto teigimu, paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra būtinas siekiant įpėdinei disponuoti šiuo turtu ir išvengti galimų ginčų dėl šio turto nuosavybės teisės.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apelianto skundas dėl notaro veiksmų atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Apeliantas R. K. prašo panaikinti Šilalės rajono notarų biuro Šilalės rajono notarės V. S. 2019 m. balandžio 2 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti notarę išduoti L. K. papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į atraminį kraną, esantį arkiniame sandėlyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė L. K. senelė V. K.. Palikėjos V. K. paveldėjimo byla pradėta Šilalės rajono notarų biure pagal L. K. pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Notarė V. S. 2019 m. sausio 15 d. bei 2019 m. balandžio 10 d. L. K. išdavė paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimus.

12. 2019 m. kovo 28 d. L. K. įgaliotas atstovas R. K. kreipėsi į notarę su prašymu išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą, nes paaiškėjo, jog palikėjai V. K. priklausė daugiau turto, nei nurodyta paveldėjimo teisės liudijime. Naujai paaiškėjęs V. K. priklausęs turtas – atraminis kranas, esantis arkiniame sandėlyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tačiau notarė V. S. 2019 m. balandžio 2 d. nutarimu dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą Nr. B-19.19 atsisakė išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą V. K. paveldėjimo byloje į minėtą atraminį kraną.

13. Iš Lietuvos Respublikos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Tauragės apylinkės teismui skundą dėl notaro veiksmų ir atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutarties padavė advokato padėjėjas A. V.. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad L. K. 2018 m. gruodžio 19 d. įgaliojimu įgaliojo R. K. vesti paveldėjimo bylą notaro biure, valdyti ir tvarkyti Lietuvos Respublikos teritorijoje esantį L. K. nuosavybės teise priklausantį, įskaitant po V. K., mirusios (duomenys neskelbtini), paveldėtą nekilnojamąjį turtą, atstovauti visose valstybinėse ir privačiose įmonėse, įstaigose organizacijose, atlikti kitus veiksmus. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad R. K. ir advokato padėjėjas A. V., leidžiant advokatui R. N., 2019 m. balandžio 16 d. sudarė atstovavimo sutartį dėl skundo pateikimo dėl notaro veiksmų.

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad dėl procesinės aplinkybės – skundo trūkumo (kai skundą dalyvaujančio byloje asmens (atskirojo skundo subjekto) vardu pasirašo tinkamai neįgaliotas asmuo), apeliacinio proceso iniciatyvos teisę turinčiam subjektui negali būti varžoma teisė į apeliaciją. Dėl to apeliacinio skundo trūkumų šalinimo procedūros metu gali būti pašalintas apeliacinio (atskirojo) skundo trūkumas, susijęs su netinkamu atstovavimu, kartu nesuvaržant apeliacijos subjekto teisės į bylos nagrinėjimą apeliacinėje instancijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2010; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2010; 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2011; 2012 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2012; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-708/2013). Vadovaudamasis nurodyta kasacinio teismo suformuota praktika apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad kai byloje dalyvaujantis asmuo remiantis CPK nuostatomis turi teisę paduoti atskirąjį skundą, tačiau skundą pasirašo ir paduoda tokio asmens atstovas, kuris negali atstovauti tam asmeniui teisme (tos instancijos teisme), taikomas atskirojo skundo trūkumų šalinimo institutas (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 316 straipsnis).

15. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad atskirąjį skundą surašė advokato padėjėjas, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi apeliantas įpareigotas pateikti skundą, pasirašytą paties apelianto, ir nurodyta, kad 2018 m. gruodžio 19 d. įgaliojime nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui R. K. yra pavedama L. K. vardu sudaryti atstovavimo sutartį su advokatu (advokato padėjėju) dėl notaro veiksmų apskundimo. Įvertinus šias aplinkybes, apeliantui nutartimi buvo pasiūlyta pateikti teismui rašytinius įrodymus, patvirtinančius jo teisę veikti L. K. vardu inicijuojant teisminį procesą dėl notaro veiksmų apskundimo, tai yra sudaryti 2019 m. balandžio 16 d. atstovavimo sutartį su advokato padėjėju A. V. ir pavesti jam pateikti teismui 2019 m. balandžio 26 d. skundą dėl notaro veiksmų.

16. Klaipėdos apygardos teisme 2019 m. rugsėjo 19 d. gautas R. K. atstovo advokato padėjėjo A. V. prašymas priimti paties apelianto pasirašytą atskirąjį skundą. Nurodė, kad 2018 m. gruodžio 19 d. įgaliojime yra nurodyta, kad L. K. įgalioja R. K. veikti jos interesais visose valstybinėse institucijose (tarp jų ir teisme) ir pasirašyti visus dokumentus bei sutartis, veikiant L. K. interesų pagrindu, teisiniuose santykiuose dėl V. K. turto paveldėjimo.

17. Pagal CK 2.137 straipsnį įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Per atstovus (įgaliotinius) fiziniai asmenys turi teisę sudaryti sandorius, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius (CK 2.132 straipsnio 1 dalis). Įgaliojimu yra apibrėžiama įgaliotiniui duodamų (suteikiamų) teisių apimtis ir turinys. Taigi įgaliojimas yra vienašalis sandoris, kuriuo išreiškiama atstovaujamojo valia. Įgaliojimui taikomos sandorių bendrosios normos.

18. Nagrinėjamu atveju 2018 m. gruodžio 19 d. įgaliojime nėra suteikta teisė apeliantui veikti L. K. vardu teisminėse institucijose, atstovauti jai teisme, teikiant atskirąjį skundą, sudaryti atstovavimo sutartis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarties 17 punkte, darytina išvada, kad teismui privalo būti pateiktas tiek įgaliojimas, tiek duomenys, pagrindžiantys asmens teisę būti atstovu. Iš 2018 m. gruodžio 19 d. įgaliojimo matyti, kad L. K. įgaliojo ne tik vesti paveldėjimo bylą notaro biure, bet taip pat valdyti ir tvarkyti Lietuvos Respublikos teritorijoje esantį L. K. priklausantį po V. K., mirusios (duomenys neskelbtini), paveldėtą nekilnojamąjį turtą. Iš 2018 m. gruodžio 19 d. įgaliojimo turinio matyti, kad įgaliojime nėra aiškiai nustatyta, kad R. K. suteikiama teisė sudaryti atstovavimo sutartis, be to, atstovauti (nagrinėjamu atveju – teikiant atskirąjį skundą) L. K. teisminėse institucijose.

19. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Ši konstitucinė nuostata detalizuota CPK 5 straipsnio 1 dalyje, įtvirtinant, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pabrėžtina, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teisė kreiptis į teismą nereiškia, jog asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2000; 2003 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2003; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).

20. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta (nutarties 18 punktas), sprendžiama, kad nagrinėjamu atveju R. K. kreipėsi į teismą atstovaudamas L. K. ir sudarė atstovavimo sutartį su A. V. neturėdamas tam tinkamo L. K. įgaliojimo, taigi neturėjo suinteresuotumo bylos baigtimi. Kita vertus, taip pat pažymėtina, kad R. K. pasirašydamas ir teikdamas atskirąjį skundą nepagrindė visų savo teisėto atstovavimo sąlygų, tai yra jis nepateikė teismui įrodymų, kad turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (CPK 12, 178 straipsniai, CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus. Akcentuotina, jog asmuo jam suteiktą teisę privalo įgyvendinti pagal tam tikras įstatymuose nustatytas taisykles. Apelianto įsitikinimas, jog teisę L. K. vardu teikti ir pasirašyti skundus bei prašymus teismui visiškai suteikia notariškai patvirtintas atsakovės įgaliojimas, nesudaro pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju proceso įstatyme numatytos sąlygos buvo tinkamai įvykdytos.

21. Remdamasi išdėstytais argumentais bei atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos duomenis, tai yra į tai, kad apeliantas neturėdamas tinkamo L. K. įgaliojimo sudarė atstovavimo sutartį su advokato padėjėju, pirmosios instancijos teismas apelianto pateiktą skundą dėl notaro veiksmų turėjo atsisakyti priimti kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Tuo tarpu skundą priėmus skundas turėjo būti paliktas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

22. Remiantis tuo, kas aptarta, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o R. K. skundas paliktinas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartį panaikinti ir R. K. skundą palikti nenagrinėtu.

Teisėja Erinija Kazlauskienė