Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-11-30 · Administracinė byla Nr. A-575-2438-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-11-30
Bylos Nr.
A-575-2438-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Artūras Drigotas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Pareiškėjas
V. K.
Atsakovas
Šiaulių apygardos teismo
Kategorijos
  • 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A3-2438-06Procesinio sprendimo kategorija 16.2.; 65.1.; 58. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. lapkričio 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. K. ir atsakovo Šiaulių apygardos teismo apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. K. skundą atsakovui Šiaulių apygardos teismui dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja V. K. kreipėsi į administracinį teismą prašydama priteisti iš atsakovo Šiaulių apygardos teismo dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymo nesumokėtą darbo užmokestį nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2004 m. birželio 30 d. – 15568,15 litų, po 0,06 procento nuo priteistų sumų už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną už laikotarpį nuo 2004 m. gruodžio 26 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2006 m. gegužės 22 d. sprendimu pareiškėjos V. K. skundą patenkino iš dalies: priteisė V. K. iš Šiaulių apygardos teismo 12852,18 litų neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2003 m. kovo 30 d. iki 2004 m. rugpjūčio 31 d. Teismas nustatė, kad atsakovo atsisakymas mokėti pareiškėjai Valstybės tarnybos įstatymu numatytą darbo užmokestį negali būti pripažintas teisėtu. Teismas nurodė, kad valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikytinas trijų metų senaties terminas. Pareiškėja su skundu į teismą kreipėsi 2006-03-30, o indeksacija buvo taikoma nuo 2002-11-01. Todėl už laikotarpį nuo 2002-11-01 iki 2003-03-30 neišmokėto darbo užmokesčio suma nepriteistina. Teismas pažymėjo, kad reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmestinas, kadangi delspinigių priteisimas siejamas su atsakovo kalte. Apskaičiuodamas pareiškėjai darbo užmokestį atsakovas vadovavosi tuo metu galiojančiais įstatymais, t.y. dėl ne viso darbo užmokesčio išmokėjimo jo kaltės nėra.

Šalies argumentai

Šiaulių apygardos teismas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti. Apeliantas 2006 m. spalio 27 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą apeliacinį procesą nutraukti. Paaiškino, kad Šiaulių apygardos teismas visiems tarnautojams išmokėjo dėl indeksavimo koeficiento taikymo 2002-2004 metais negauto darbo užmokesčio dalį.

Pareiškėja V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują: priteisti iš Šiaulių apygardos teismo 19665,80 litų neišmokėtą darbo užmokestį bei vidutinio darbo užmokesčio skirtumą už kasmetines atostogas, taip pat 5427,76 litų delspinigių iki skundo padavimo dienos - 2006-03-30 bei delspinigius po 0,06 procento nuo priteistos sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną už laikotarpį nuo 2006-03-31 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos įskaitytinai.

Apeliantė nurodo, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas nepagrįstai nepatenkino jos prašymo netaikyti senaties termino. Šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių: 2005-04-05 susirgo sunkia liga, buvo operuota ir intensyviai gydoma iki šių metų balandžio mėnesio. Dėl blogos sveikatos nuo 2005-09-09 nebedirba. Apeliantė nurodo, kad nesutinka ir su teismo priteistąja suma bei neišmokėto darbo užmokesčio laikotarpiais. Valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-23 redakcija) pagrindu 2002-10-31 Šiaulių apygardos teismo pirmininko įsakymu Nr. 18K buvo patvirtintas vardinis Šiaulių apygardos teismo valstybės tarnautojų sąrašas, kuriuo įsakyta ją laikyti valstybės tarnautoja tęsiančia valstybės tarnybą Šiaulių apygardos teisme. Nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2002 m. spalio 31 d. Šiaulių apygardos teisme nebuvo patvirtinti valstybės tarnautojų pareigybių aprašymai, nebuvo įgyvendinamas 2002-04-23 priimtas Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymas Nr.IX-855 bei jo įgyvendinimo įstatymas. Minėtu laikotarpiu darbo užmokestis valstybės tarnautojams, buvo mokamas vadovaujantis nuo 2002-07-01 negaliojančiomis senojo Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis. Taikant indeksavimo koeficientą laikotarpiu nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2004 m. birželio 30 d. susidarė darbo užmokesčio bei vidutinio darbo užmokesčio už suteiktas kasmetines atostogas neišmokėta suma -19665,8 litų. Šiaulių apygardos teismo pažymose „Dėl apskaičiuoto ir dėl indeksavimo negauto darbo užmokesčio 2002-2004 metais“ yra nurodytos jai neišmokėtos darbo užmokesčio sumos bei laikotarpiai, už kuriuos jos susidarė. Šios sumos netikslios ir paskaičiuotos nuo 2002 m. lapkričio mėn., todėl apeliantė papildomai prašė priteisti jai ne tik šias sumas, bet ir sumas, kurios nebuvo išmokėtos už laikotarpį nuo 2002 m. liepos mėn. iki 2002 m. lapkričio mėn., ir nenurodytos pažymoje. Šiaulių apygardos teismas atsisakė išduoti pažymą apie šiuo laikotarpiu neišmokėtą darbo užmokestį. Šiaulių apygardos teisme nuo 2002 m. liepos 1 d. nebuvo priimta įsakymų nemokėti valstybės tarnautojams viso darbo užmokesčio bei taikyti jo indeksavimą, tačiau Šiaulių apygardos teismas 2003 m. birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais jai mokėjo mažesnį -1260 litų. darbo užmokestį, nei ji gaudavo (1321 litų) iki 2002 m. liepos 1 d.

Apeliantė nurodo, kad ji nesutinka su teismo sprendimu dėl delspinigių. 2004 m. gruodžio 13 d. Konstitucinis Teismas nutarimu konstatavo ne tik teisės aktų, kurių pagrindu buvo taikomas darbo užmokesčio indeksavimas, prieštaravimą Konstitucijai, bet ir darbdavio pareigą išmokėti visą darbuotojui priklausantį darbo užmokestį. Priėmus nutarimą, Šiaulių apygardos teismo administracija neturėjo teisinio pagrindo nemokėti susidariusios nepriemokos. Tačiau šis teisės aktas buvo ignoruojamas: 2003, 2004 ir 2005 metais Šiaulių apygardos teismo administracija mokėjo vienkartines išmokas (2004 metais atlyginimo dydžio) visiems, net ir neseniai dirbantiems, teismo darbuotojams bei išmokas atskiriems. Išmokas galima mokėti tik esant sutaupytam darbo užmokesčiui. Taigi, Šiaulių apygardos teismo administracija, turėdama lėšų darbo užmokesčio fonde, turėjo galimybę ir pareigą nepažeidinėti įstatymų ir grąžinti jai priklausantį darbo užmokestį atleidimo dieną (2004-08-10) iš valstybės tarnautojos pareigų (nuo 2004-08-11 teisme toliau dirbo pagal darbo sutartį).Tačiau įstatymas buvo pažeistas, todėl laikytina, kad tolimesnis neišmokėto darbo užmokesčio nemokėjimas siejamas su darbdavio kalte. Kadangi šiuo atveju valstybės tarnautojams taikomi darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai (Valstybės tarnybos įstatymo 5 str.), todėl yra pagrindas priteisti delspinigius už laiku nesumokėtą darbo užmokestį, vadovaujantis Darbo kodekso 207 str. 1 d. bei Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, įstatymu Nr. I-124. Anksčiau minėtas Konstitucinio Teismo nutarimas buvo priimtas 2004 m. gruodžio 13 d., paskelbtas 2004 m. gruodžio 18 d., todėl apeliantė mano, kad jai priteistini delspinigiai po 0,06 procento nuo priteistos sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną už laikotarpį nuo 2004 m. gruodžio 26 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Dėl atsakovo apeliacinio skundo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę skundo atsisakyti iki baigiamųjų kalbų. Teismui pateiktame apelianto apeliacinio skundo atsisakyme (b.l. 58) nurodyta, kad apeliacinio skundo atsisakoma vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsniu, atsisakymo nuo apeliacinio skundo teisinės pasekmės yra žinomos. Apelianto atsisakymas nuo apeliacinio skundo įstatymo nuostatoms neprieštarauja, todėl atsisakymas priimamas ir apeliacinis procesas nutraukiamas dėl atsakovo apeliacinio skundo.

Dėl pareiškėjos apeliacinio skundo.

1. Dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti darbo užmokestį už laikotarpį 2002 m. liepos 1 d. iki 2002 m. spalio 31 d. dėl to, kad Šiaulių apygardos teisme nebuvo patvirtinti valstybės tarnautojų pareigybių aprašymai, nebuvo įgyvendinamas 2002-04-23 priimtas Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. IX-855 bei jo įgyvendinimo įstatymas; minėtu laikotarpiu darbo užmokestis valstybės tarnautojams, buvo mokamas vadovaujantis nuo 2002-07-01 negaliojančiomis senojo Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 130 str. 5 d. nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, pareiškėja padidino reikalaujamą priteisti sumą nurodydama naują laikotarpį, naują tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą. Teismas vertina, kad tai yra naujas reikalavimas, kurį iškelti apeliaciniame skunde draudžia įstatymas. Todėl šis reikalavimas teismo nėra nagrinėjamas šioje byloje.

2. Dėl apeliacinio skundo argumentų susijusių su senaties taikymu.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Darbo kodekso 27 str. 5 d. nustatyta, kad ieškinio senačiai taikomos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu šiame Kodekse ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų. Civilinio kodekso 1.126 str. 1-2 d. nustato, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teisme atsakovas neprašė taikyti ieškinio senatį, todėl teismas nepagrįstai taikė senatį paskaičiuodamas priteistiną sumą.

Bet, iš atsakovo 2006 m. spalio 27 d. pateikto pareiškimo bei pažymos (b.l. 58-59) bei atsakovo pirmosios instancijos teismui pateiktos pažymos apie pareiškėjai neišmokėtą darbo užmokesčio dalį (b.l. 4) matyti, kad 2006 m. rugsėjo 14 d. su pareiškėja buvo atsiskaityta išmokant darbo užmokesčio skirtumą už laikotarpį nuo 2002 m. lapkričio 1 d. iki 2004 m. rugpjūčio - 15568,15 litų. T.y. pareiškėja atgavo šioje byloje prašomą priteisti darbo užmokesčio sumą nurodytą pirmosios instancijos teismui. Taigi, konstatuotina, kad buvo pašalintas pareiškėjos nurodytas teisių pažeidimas, ir nebėra pagrindo teismui apginti šią teisę vienu iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnyje numatytų būdu. Dėl minėto teisės pažeidimo išnykimo nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą šioje dalyje.

3. Dėl apeliacinio skundo argumentų susijusių su delspinigių priteisimu.

Darbo kodekso 207 str. 1 d. nustatyta, kad kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos atliktu įrodymų vertinimu – atsakovo kaltė dėl dalies atlyginimo nemokėjimo neįrodyta. Atsakovas nemokėjo dalies darbo užmokesčio, o vėliau išmokėjo vadovaudamasis galiojančiais įstatymais. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti esant darbdavio kaltei dėl dalies atlyginimo nemokėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Priimti atsakovo Šiaulių apygardos teismo atsisakymą nuo apeliacinio skundo. Apeliacinį procesą pagal atsakovo Šiaulių apygardos teismo apeliacinį skundą nutraukti.

Pareiškėjos V. K. apeliacinį skundą atmesti, Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisArtūras DrigotasRičardas Piličiauskas