- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-09
- Bylos Nr.
- A-662-1462-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Audrius Bakaveckas (pran.)
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Kategorijos
- 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl neteisėto atsisakymo priimti į valstybės tarnautojo pareigas, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. B. skundu ir patikslintais skundais (b. l. 4-5; 91-94; 110-113, I t.) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (buvęs pavadinimas – Klaipėdos miesto vyriausiasis policijos komisariatas) (toliau – ir Institucija) priimti pareiškėją į Institucijos Informatikos ir ryšių skyriaus informatikos grupės specialisto pareigas; priteisti iš atsakovo 22 619,95 Lt turtinei žalai ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Nurodė, kad 2003 m. liepos 26 d. buvo paskelbtas konkursas į Institucijos Informatikos ir ryšių skyriaus informatikos grupės specialisto pareigas. Įvykus minimam konkursui, pareiškėjas buvo pripažintas konkurso nugalėtoju. Medicininės komisijos buvo pripažintas sveiku ir galinčiu dirbti. Paaiškino, kad su atsakovu susitarė pratęsti priėmimo terminą iki konkurso nugalėtojo specialaus patikrinimo pabaigos, tačiau patikrinimas buvo vilkinamas ir 2004 m. rugpjūčio 30 d. atsakovas raštu Nr. 0-6533 pareiškėją atsisakė priimti į pareigas, motyvuodamas Vidaus reikalų ministerijos Centrinės specialiosios ekspertų komisijos (toliau – ir Komisija) 2004 m. rugpjūčio 19 d. priimtu posėdžio protokolu Nr. 1S ir nenurodydamas priežasties, dėl kurios pareiškėjui neišduotas leidimas dirbti su įslaptinta informacija.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos miesto vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į skundą (b. l. 118-119, I t.) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad atsakovas yra tiesiogiai saistomas su pareiškėjo galimybe gauti leidimą dirbti su slapta informacija. Nurodė, kad 2004 m. rugpjūčio 19 d. Komisijai 2004 m. rugpjūčio 19 d. posėdžio protokolu Nr. 1S nutarus nutraukti tikrinimą leidimui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pareiškėjui nebuvo išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, todėl jis net ir laimėjęs konkursą negalėjo būti priimtas dirbti į Institucijos Informatikos ir ryšių skyriaus informatikos grupės specialisto pareigas, kadangi neatitiko pareigybių aprašyme keliamų reikalavimų.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartimi nustatyta, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsniu, išnyko administracinės bylos sustabdymo pagrindai, t. y. išnagrinėta byla dėl pareiškėjo pripažinimo neveiksniu. Kitus pareiškėjo nurodytus bylos sustabdymo pagrindus dėl nagrinėjamų civilinių bylų teismas laikė nesusijusiais su šioje byloje nagrinėjamais skundo reikalavimais ir nevertino. Nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nutartyje konstatuota, jog buvo pakankamas pagrindas neišduoti pareiškėjui leidimo dirbti su įslaptinta informacija, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 24 d. nutartimi atsisakyta atnaujinti procesą minėtoje administracinėje byloje. Darė išvadą, kad šioje administracinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu pasisakyta dėl Komisijos 2004 m. rugpjūčio 18 d. protokolo Nr. 1S 6 punkto ir Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos 2005 m. vasario 4 d. posėdžio protokolo Nr. 1 16.5 punkto teisėtumo. Konstatavo, kad nėra kliūčių šios administracinės bylos nagrinėjimui ir nėra teisinių prielaidų jos sustabdymui.
Nurodė Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, numačiusią, kad eiti pareigas, susijusias su valstybės paslaptį sudarančios informacijos naudojimu ar jos apsauga, bei susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija gali tik specialius leidimus turintys asmenys. Pažymėjo, kad Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 15 straipsnio 1 dalis įtvirtino nuostatą, jog eiti pareigas, susijusias su Lietuvos Respublikos įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žymomis “Visiškai slaptai”, “Slaptai” arba “Konfidencialiai” naudojimu ar tokios informacijos apsauga, gali tik atitinkamus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turintys asmenys. Konstatavo, kad pareiškėjas, pretenduodamas į minėtas pareigas, turėjo būti patikrintas teisės aktų nustatyta tvarka.
Nurodė Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtintos Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarkos (toliau – ir Tvarka) 66 punktą, kuriame nurodyta, jog konkursą laimėjęs asmuo skiriamas į pareigas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų po konkurso pabaigos, bet konkursą laimėjusio asmens ir valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens susitarimu šis terminas gali būti pratęstas. Nustatė, kad pareiškėjas, siekdamas užimti Institucijos Informatikos ir ryšių skyriaus Informatikos poskyrio specialisto pareigas neatitiko keliamų reikalavimų pareigybei užimti ir negalėjo įvykdyti pareigybių aprašymo 9 punkte numatyto reikalavimo turėti leidimą dirbti su atitinkamos kategorijos įslaptinta informacija. Teismas darė išvadą, kad atsakovas, gavęs tokią informaciją ir iškart apie tai pranešęs pareiškėjui 2004 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. 0-6533, pagrįstai atsisakė priimti A. B. į pareigas, nurodydamas atsisakymo priežastį jog pastarasis negavo leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir negali būti priimtas į pareigas.
Paaiškino, kad atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos numatyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK). Nurodė CK 6.263 straipsnio 1 dalį, 6.271 straipsnį, 6.246 straipsnį, 6.250 straipsnio 1, 2 dalis, 6.247, 6.248 straipsnius ir konstatavęs, kad valstybės valdžios institucijų aktai atsisakant priimti pareiškėją į pareigas, reikalaujančias turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, yra teisėti, pareiškėjo reikalavimus priteisti turtinę ir neturtinę žalą atmetė kaip nepagrįstus.
III.
Pareiškėjas A. B. apeliaciniu skundu (b. l. 195-196, I t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti šiam teismui nagrinėti iš naujo bei prieš apeliacinio skundo nagrinėjimą sustabdyti bylą, kol Klaipėdos miesto apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1351-323/2009.
Mano, kad teismas privalėjo sustabdyti bylą dėl pareiškėjui iškeltos neveiksnumo bylos. Paaiškina, kad jo nepriėmė į darbą, nes jis negavo leidimo dirbti su įslaptinta informacija dėl tariamos jo psichinės ligos ir tariamo psichotropinių medžiagų vartojimo. Daro išvadą, kad jo reikalavimai neatskiriamai susiję su pareiškėjo psichinės sveikatos nagrinėjimu bendrosios kompetencijos bylose. Nurodo, kad yra įrodytas bylos Nr. A39-1694/2008 ryšys tarp administracinių ir civilinio proceso bylų, bendrosios kompetencijos teismo bylų nagrinėjimo pirmumas pagal ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Daro išvadą, kad teismas, atmesdamas jo prašymą sustabdyti bylą, pažeidė materialinės teisės normas, protingumo kriterijus, kuriais remiantis būtina pagal ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą sustabdyti bylą. Pabrėžia, kad sprendimas bendrosios kompetencijos teisme įrodys, ar pareiškėjas buvo psichiškai sveikas visą periodą nuo 1995 m. pripažinto išgijimo iki šiol.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 1, II t.) prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo sustabdyti administracinę bylą, kol Klaipėdos miesto apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1351-323/2009, tvirtina, kad jo reikalavimai nagrinėjamoje byloje yra neatskiriamai susiję su minėta byla, pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta minėta civilinė byla.
Pažymėtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1351-323/2009 A. B. ieškinį atmetė. Šis teismo sprendimas paliktas nepakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartimi, kurioje sutikta su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą ir ieškovo siuntimą į antrinį lygį siekiant nustatyti, ar jis gali dirbti tam tikrose pareigose, pripažinti nepagrįstu, diskriminaciniu ar neteisėtu. Taigi, pareiškėjo prašyme sustabdyti bylos nagrinėjimą nurodytos aplinkybės nebėra aktualios, todėl jis yra atmestinas. Esant šioms aplinkybėms taip pat nėra tikslinga nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalį, teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tikrina visas aplinkybes, reikšmingas šiam ginčui.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2003 m. rugpjūčio 25 d. laimėjo konkursą Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Informatikos ir ryšių skyriaus informatikos poskyrio specialisto pareigoms užimti (b. l. 41-44). Kadangi šios pareigybės aprašyme nustatytas reikalavimas turėti leidimą dirbti su atitinkamos kategorijos įslaptinta informacija (b. l. 26-27), o Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta, kad eiti pareigas, susijusias su valstybės paslaptį sudarančios informacijos naudojimu ar jos apsauga, bei susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija gali tik specialius leidimus turintys asmenys, o pretendentai į valstybės tarnybą, atrinkti pareigoms, susijusioms su valstybės paslaptį sudarančios informacijos naudojimu ar jos apsauga, skiriami patikrinus jų kandidatūras Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir kai šie asmenys gauna leidimus dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, pretenduodamas į minėtas pareigas, turėjo būti patikrintas teisės aktų nustatyta tvarka.
Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtintos Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarkos 66 punkte nustatyta, kad konkursą laimėjęs asmuo skiriamas į pareigas ne anksčiau negu po 3 darbo dienų ir ne vėliau kaip po 14 kalendorinių dienų po konkurso pabaigos. Konkursą laimėjusio asmens ir valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens susitarimu šis terminas gali būti pratęstas. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. sutiko būti priimtas į laimėtas pareigas vėliau, t. y., kai bus atliktas patikrinimas dėl priėmimo į šias pareigas (b. l. 19).
Vidaus reikalų ministerijos Centrinė specialioji ekspertų komisija 2004 m. rugpjūčio 19 d. protokolu nutraukė pareiškėjo tikrinimą leidimui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (b. l. 24). Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisija 2005 m. vasario 4 d. posėdžio protokolu Nr. 1 pripažino, jog Komisija 2004 m. rugpjūčio 19 d. posėdyje pagrįstai nusprendė nutraukti pareiškėjo tikrinimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, išdavimo (b. l. 96). Leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija pareiškėjui nebuvo išduotas. Pažymėtina, jog įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. I-484-9 buvo nustatyta, kad Komisijos 2004 m. rugpjūčio 19 d. protokolas, kuriuo nutrauktas pareiškėjo tikrinimas leidimui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, ir Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos 2005 m. vasario 4 d. protokolas, kuriuo pripažinta, kad Komisija pagrįstai nutraukė pareiškėjo tikrinimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, yra pagrįsti, ir pareiškėjo reikalavimai dėl šių aktų panaikinimo buvo atmesti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. rugsėjo 14 d. nutartyje Nr. A6-1286/2006 konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas 2006 m. vasario 6 d. sprendime iš esmės pagrįstai ir teisėtai atmetė pareiškėjo skundą dalyje dėl Komisijos ir Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sprendimų panaikinimo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija minėtoje nutartyje taip pat pažymėjo, kad Komisija turėjo pakankamą pagrindą neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptina informacija ir, vadovaudamasi Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 5 dalimi, nutraukti pareiškėjo tikrinimą. Todėl pirmosios instancijos administracinis teismas priėjo teisingą išvadą, kad pareiškėją buvo pagrįstai atsisakyta priimti į konkurse laimėtas pareigas bei atsisakyta įpareigoti atsakovą priimti pareiškėją į šias pareigas.
Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybė atlygina žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų. Konstatavus, kad valstybės valdžios institucijų aktai atsisakant priimti pareiškėją į pareigas, reikalaujančias turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, yra teisėti, teismas priėjo prie teisingos išvados, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti turtinę ir neturtinę žalą yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, visapusiškai, objektyviai jas ištyrė ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n utaria:
Pareiškėjo A. B. apeliacinis skundas netenkinamas.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.