Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Linai Paltanavičiūtei, Jurgitai Bražėnaitei, dalyvaujant ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Indrei Brazauskaitei, trečiojo asmens Vilniaus vaikų socialinės globos namų „Gilė“ atstovei Žanai Šuškevič, trečiajam asmeniui J. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams A. S., R. V. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo, rūpintojo paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo; tretieji asmenys – Vilniaus vaikų socialinės globos namai „Gilė“, J. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad atsakovai turi nepilnametį sūnų J., gimusį (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-02-21 įsakymu Nr. 40-193 atsakovų šeima įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, vaiko nepriežiūros, netinkamų gyvenimo sąlygų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-03-07 įsakymu Nr. 40-259 nepilnamečiui J. V. buvo nustatyta laikinoji globa Vilniaus vaikų socialinės globos namuose „Gilė“, o atsakovams teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos tam, kad jų sūnus galėtų grįžti į šeimą. Atsižvelgiant į teigiamus pokyčius (atsakovai nevartojo alkoholio; atsakovė įsidarbino, pradėjo lankyti Vilniaus miesto Socialinės paramos centro pagalbos priklausomiems asmenims tarnybos konsultacijas; atsakovas užsiregistravo darbo biržoje), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011-12-22 įsakymu Nr. A30-3521 nepilnametis buvo grąžintas į šeimą. Tačiau situacija vėl pablogėjo: atsakovė nustojo lankiusi Pagalbos priklausomiems asmenims tarnybos konsultacijas, atsakovai vėl ėmė piktnaudžiauti alkoholiu, nevykdė individualaus darbo plano uždavinių, abu niekur nedirbo. Jų sūnaus, grąžinto į šeimą, elgesys tapo nevaldomas, nepilnametis negerbia ir neklauso tėvų. Ieškovo teigimu, atsakovai nesugeba tinkamai panaudoti tėvų valdžios, kontroliuoti sūnaus elgesio; dėl nepilnamečio pradėti du ikiteisminiai tyrimai – dėl vagystės ir plėšimo. Atsakovai pripažino, kad netinkamai panaudoja tėvų valdžią, nesugeba tinkamai prižiūrėti sūnaus, negali pakreipti jo elgesio teisinga linkme ir nepajėgia jo auginti. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2012-02-15 įsakymu Nr. A30-536 J. V. antrą kartą nustatyta laikinoji rūpyba ir jo rūpintoju paskirti Vilniaus vaikų socialinės globos namai „Gilė“, kuriuose jis gyveno iki grąžinimo į šeimą.

Ieškinyje teigiama, kad, įvertinus atsakovų sūnaus elgesį (konfliktuoja su pedagogais, praleidinėja pamokas, meluoja, bendrauja tik su elgesio problemų turinčiais vaikais, negerbia, neklauso tėvų), darytina išvada, kad atsakovų gyvenimo būdas turėjo neigiamos įtakos vaiko savimonės formavimuisi, moralinėms vertybėms, požiūriui į mokslą, siekius. Atsakovai tinkamai neįgyvendina tėvų valdžios dėl jų pačių kaltės, todėl yra pagrindas neterminuotai apriboti jų kaip tėvų valdžią sūnui. Apribojus tėvų valdžią, nepilnamečiam atsakovų sūnui nustatytina nuolatinė rūpyba (CK 3.257 straipsnis; CPK 407 straipsnis). Fizinių asmenų, norinčių ir galinčių rūpintis nepilnamečiu, Vaiko teisių apsaugos skyrius nėra gavęs, todėl jo rūpintoju skirtini Vilniaus vaikų socialinės globos namai „Gilė“, kuriuose nepilnametis gyveno daugiau kaip trejus metus iki grąžinimo į šeimą. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir tais atvejais, kai apribojama tėvų valdžia (CK 3.195 straipsnis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką būtiniems vaiko poreikiams patenkinti būtinas minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymas. Ieškovo teigimu, atsakovai yra darbingi, turi tik vieną išlaikytinį, todėl privalėtų teikti sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis – po 400 Lt kas mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl tėvų valdžios apribojimo pareikštas vaiko teisių apsaugos institucijos, jos pozicija dėl ginčo išdėstyta ieškinyje ir prie pridėtuose dokumentuose, rengiantis nagrinėti bylą, šios institucijos išvados nereikalauta (CPK 404 straipsnio 1 dalis).

Ieškinys tenkintinas

Dėl neterminuoto atsakovų kaip tėvo ir motinos valdžios apribojimo

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis ir pagrindas apriboti tėvų valdžią yra tada, kai motina ar tėvas: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nereikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuotas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002; 2008 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008; 2009 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; kt.).

Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas prieina prie išvados, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.

Kasacinio teismo pabrėžiama, kad, spręsdami dėl tėvų valdžios apribojimo, teismai visų pirma turi vadovautis prioritetiniu vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, įtvirtintu tiek CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003; kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl atsakovų piktnaudžiavimo alkoholiu, netinkamo tėvų pareigų vykdymo jų šeima 2008-02-21 įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą; 2008-02-26 atsakovų sūnui J. nustatyta laikinoji globa (b. l. 11, 12). Tuo metu jam buvo 10 metų. Tačiau iš Vilniaus arkivyskupijos Caritas vaikų ir paauglių dienos centro 2008-02-19 rašte išdėstytų faktų matyti, kad atsakovų kaip tėvų netinkamo pareigų vykdymo atvejų būta nuo pirmųjų jų sūnaus dienų mokykloje – pirmoje klasėje tėvai nepasiėmė jo iš mokyklos rugsėjo 1-ąją; mokytojams parvedus berniuką į namus, tėvas rastas girtas, motinos nebuvo; pirmoje ir antroje klasėje J. ateidavo į mokyklą labai pavargęs, neišsimiegojęs; centro darbuotojams apsilankius namuose, tėvai ne kartą rasti apsvaigę nuo alkoholio; sūnus ne kartą yra pasakojęs apie tėvų girtuokliavimą, baimę būti tuo metu namuose; jis nenorėjo pasilikti namuose, 2008-02-12 sutiko važiuoti į laikinosios globos namus „Gilė“ (b. l. 9-10). Bylos duomenimis, kai atsakovų sūnus savaitgaliais grįždavo į tėvų namus, jie neužtikrindavo tinkamos jo priežiūros, vaikas dažnai buvo pastebimas gatvėse, elgetaujantis (b. l. 14-15).

Pažymėtina, kad atsakovų sūnus 2011-12-22 buvo grąžintas į tėvų šeimą, tačiau jau 2011-12-24, veikdamas grupėje, užpuolė žmogų, apgadino jam priklausantį kompiuterį, o 2012-01-02 prekybos centre „Gedimino 9“ su dar dviem nepilnamečiais susprogdino petardą ir taip sugadino turtą. Dėl to 2012-01-02 jis įrašytas į informacijos apie policiją dominančių vaikų elgesį apskaitą (b. l. 28-29). Atsakovų sūnui 2012-02-17 nustačius laikinąją rūpybą, socialiniai darbuotojai neigiamai charakterizuoja vaikino elgesį: jis bėga iš globos namų, nelanko specialiosios mokyklos, įtariamas įvykdęs keletą nusikalstamų veikų; 2012-05-29 buvo sulaikytas ir pristatytas į policiją (b. l. 7, 84).

Analizuojant bylos duomenis dėl atsakovės kaip motinos pareigų vykdymo, matyti, kad nuo 2009 m. iki 2012 m. būta tam tikrų laikotarpių, kai ji stengdavosi pakeisti gyvenimo būdą: nevartodavo alkoholio, įsidarbindavo, rūpindavosi sūnumi ir namais. Tačiau tokie periodai nebuvo ilgalaikiai, atsakovei nepakakdavo valios pakeisti situaciją. Bylos duomenys leidžia teigti, kad atsakovė dėl savo kaltės, o ne dėl objektyvių aplinkybių neįgyvendina savo kaip motinos pareigų. Byloje nėra duomenų, kurie būtų pagrindas tikėtis, kad atsakovė pakeistų situaciją, be to, ne laikinai, o iš esmės. Tokia išvada yra pakankamas pagrindas taikyti dėl atsakovės neterminuotą jos kaip motinos valdžios apribojimą (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Analizuojant bylos duomenis dėl atsakovo kaip tėvo pareigų vykdymo, darytina išvada, kad jis nedėjo ir nededa pastangų tam, jog atsisakytų alkoholio, nuolat jį vartoja, tokiu savo elgesiu rodydamas ypač blogą pavyzdį augančiam sūnui J. Atsakovas nesistengia susirasti darbą. Nors socialiniams darbuotojams keleri metai skundžiasi prasta sveikata, tačiau byloje nėra duomenų, kad dėl sveikatos atsakovui būtų nustatytas neįgalumas, netekto darbingumo lygis. Sūnus, kuriam jau 14 metų, negerbia tėvo. Tokią situaciją lėmė atsakovo gyvenimo būdas ir žalingi įpročiai, t. y. kalti jo veiksmai. Pažymėtina, kad atsakovų sūnus, duodamas paaiškinimus teismo posėdyje, nurodė, kad yra pakėlęs prieš tėvą ranką, nes šis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, skriaudžia motiną (b. l. 87). Byloje surinkti duomenys apie atsakovo gyvenimo būdą, elgesį nuo 2008 metų, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jis dėl savo kaltės visiškai nesirūpina sūnumi, daro jam ypatingą žalą. Tai yra pagrindas atsakovo kaip tėvo valdžią apriboti neterminuotai (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad abiem atsakovams ne kartą buvo suteikta galimybė pakeisti savo gyvenimo būdą, nuolat siūlomos socialinės paslaugos, tačiau jie vengia jomis pasinaudoti tam, jog kovotų su priklausomybe nuo alkoholio, įgytų reikalingų socialinių įgūdžių. Nagrinėjant bylą nenustatyta jokių duomenų, kurie būtų pagrindas tikėtis, kad atsakovai iš esmės pakeis savo elgesį, situaciją šeimoje, pajėgs auklėti sūnų, užtikrins jam tinkamas gyvenimo, mokymosi, sveikatos apsaugos sąlygas. Pažymėtina, kad 2012-02-02 Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir 2012-02-23 Neformaliojo švietimo skyriaus surengtuose pasitarimuose atsakovai pripažino, kad nesugeba tinkamai prižiūrėti sūnaus, negali pakreipti jo elgesio teisinga linkme ir nepajėgia jo auginti, todėl neprieštaravo, kad būtų apribota jų kaip tėvų valdžia sūnui (b. l. 30).

Dėl atsakovų sūnaus nuomonės jo tėvų valdžios apribojimo klausimu

Pagal CK 3.183 straipsnio, reglamentuojančio tėvų valdžios apribojimo prašymų nagrinėjimą, 3 dalį teismas turi išklausyti vaiko, galinčio suformuluoti savo pažiūras, nuomonę ir į tai atsižvelgti. Tačiau kiekvienu atveju, išklausęs vaiko norus, teismas turi įvertinti, ar tai neprieštarauja paties vaiko interesams (CK 3.164 straipsnio 1 dalis; CPK 380 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad atsakovų sūnus jau yra sulaukęs 14 metų amžiaus, vadovaujantis CK 3.183 straipsnio 3 dalies, CPK 380 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jis buvo išklausytas teismo posėdyje, jo pareiškimas dėl ieškinio įrašytas į teismo posėdžio protokolą (b. l. 87-88). J. V. nurodė, kad nesutinka, jog būtų apribota jo tėvų valdžia, nori gyventi su tėvais, ne globos namuose; pasak jo, kai du mėnesius gyveno pas tėvus, mama tik vieną kartą buvo išgėrusi; pripažino, kad buvo konfliktas su tėvu, kai šis skriaudė mamą, kartu nurodė, kad mamos niekada nemušė; paaiškino, kad pabėga iš globos namų, nes juose nuobodu, be to, jis nori būti laisvas (b. l. 87-88).

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, kad atsakovai nesugeba kontroliuoti savo paauglio sūnaus elgesio, gyvendamas su tėvais, jis leidžia laiką gatvėse, bendrauja su kitais elgesio problemų turinčiais paaugliais, per trumpą laikotarpį, kai buvo grąžintas į tėvų šeimą, įtariamas dalyvavęs padarant dvi nusikalstamas veikas, teismas konstatuoja, jog šiuo atveju atsakovų sūnaus nuomonė dėl tėvų valdžios ribojimo ir pareikštas nesutikimas su ieškiniu prieštarauja jo paties interesams, todėl teismas į jo nuomonę neatsižvelgia (CK 3.164 straipsnio 1 dalis, 3.180 straipsnio 2 dalis; CPK 380 straipsnio 1 dalis).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas prieina prie išvados, kad atsakovų sūnus negali augti savo tėvų šeimoje, nes dėl jų gyvenimo būdo ir nenoro jį pakeisti, bus daroma ypatinga žala paaugliui, juolab įvertinant tai, jog aplinka, kurioje jis augo, jau yra padariusi neigiamą įtaką.

Apribojus atsakovų kaip tėvų valdžią jų sūnui J., sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka jų teisė matytis su sūnumi, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Kartu atsakovams paaiškintina, kad tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai pakeitė savo elgesį; 2) jie gali auklėti savo vaiką; 3) tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Dėl nuolatinės rūpybos nustatymo, rūpintojo paskyrimo, nepilnamečio gyvenamosios vietos

Apribojus tėvų valdžią, vadovaujantis CK 3.183 straipsnio 4 dalies, 3.251 straipsnio 2 dalies, 3.252 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatomis, J. V. nustatoma nuolatinė rūpyba ir jo gyvenamoji vieta (CPK 407 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius nėra gavęs fizinių asmenų, norinčių tapti atsakovų sūnaus rūpintojais, prašymų, jo rūpintoju skirtini Vilniaus vaikų socialinės globos namai „Gilė“ (b. l. 4). Šioje institucijoje nustatoma ir nepilnamečio gyvenamoji vieta (CK 3.265 straipsnio 3 punktas).

Pagal CK 3.255 straipsnį, kai nustatoma nuolatinė rūpyba, laikinoji rūpyba baigiasi. Dėl to Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2012-02-15 įsakymu Nr. A30-536 J. V. nustatyta laikinoji rūpyba panaikintina, šiuo teismo sprendimu nustačius nuolatinę rūpybą (CK 3.255 straipsnio 3 punktas).

Sprendimo dalis dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl iš atsakovų priteistino sūnui išlaikymo

Pagal CK 3.195 straipsnyje įtvirtintą bendrąją taisyklę, apribojus tėvų valdžią, išlieka tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Nagrinėjamu atveju, apribojus neterminuotai atsakovų kaip tėvų valdžią, iš jų sūnui J. priteistinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CK 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas pažymi, kad pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismų praktikoje, sprendžiant dėl sumos, kuri reikalinga būtiniems vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti, kaip orientaciniu kriterijumi vadovaujamasi Vyriausybės nustatyta minimalia mėnesine alga. Šiuo metu jos dydis – 800 Lt. Kartu pažymėtina tai, kad šis kriterijus – orientacinis, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamos individualios aplinkybės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad, sprendžiant dėl vaikui priteistino iš tėvų išlaikymo dydžio, tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Visais atvejais vadovaujamasi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos principu. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003; 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).

Nagrinėjamu atveju atsakovai visiškai nebendradarbiavo su teismu ir nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, nenurodė, kokias dėjo pastangas, stengdamiesi gauti pajamų, kad galėtų teikti sūnui išlaikymą. Pažymėtina, kad atsakovų sūnui jau 14 metų, jo poreikiai augant vis didėja. Šiuo metu atsakovai neteikia sūnui išlaikymo, jis yra išlaikomas valstybės (savivaldybės) sąskaita, tačiau tai neatleidžia tėvų nuo pareigos teikti savo sūnui išlaikymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2011), kad jam būtų sudarytos tinkamos gyvenimo, mokymosi, sveikatos apsaugos sąlygos.

Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė duomenis iš SODROS duomenų bazės apie atsakovų darbo laikotarpius ir darbo pajamas (b. l. 48,49), teismas savo iniciatyva taip pat rinko duomenis apie atsakovų turtinę padėtį (CPK 376 straipsnio 1 dalis) (b. l.68-71, 91-93).

Bylos duomenimis, atsakovai gyvena savivaldybei nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose su daliniais patogumais; jie neturi nuosavybės teise nekilnojamojo ar kilnojamojo registruotino turto.

Atsakovui R. V. nuo 2011-01-01 iki 2012-01-01 buvo mokama 315 Lt dydžio socialinė pašalpa; nuo 2012-01-01 mokama 350 Lt socialinė pašalpa – (b. l. 91); jis ilgą laiką niekur nedirba; byloje nėra duomenų, kad atsakovui dėl sveikatos būklės būtų nustatytas nedarbingumo lygis. Įvertinęs nurodytus duomenis, tačiau kartu atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas turi tik vieną nepilnametį sūnų, kurį reikia išlaikyti, nepateikė teismui įrodymų, jog deda pastangas gauti pajamų, teismas, vadovaudamasis prioritetiškai atsakovo sūnaus J. interesais, priteisia iš atsakovo sūnui išlaikyti po 400 Lt kas mėnesį.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė A. S. dažnai keičia darbovietes, jos gaunamos pajamos nestabilios, yra nedarbo laikotarpių (b. l. 48). Įvertinęs nurodytus duomenis, tačiau kartu atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė yra darbingo amžiaus (g. 1966 m.) moteris, neturi daugiau nepilnamečių išlaikytinių, sprendžia, kad yra pagrindas priteisti iš jos sūnui J. išlaikyti po 400 Lt kas mėnesį.

Išlaikymas iš atsakovų priteisiamas nuo ieškinio padavimo teismui 2012-03-27 iki jų sūnaus pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Patenkinus ieškinį, iš atsakovų valstybei priteistinos bylos nagrinėjimo metu patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, taip pat žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis, 96 straipsnis). Žyminis mokestis už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo ieškinio pateikimo dieną buvo 142 Lt, už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo – 288 Lt (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 28 Lt. Iš viso valstybė patyrė 458 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Šios išlaidos priteistinos į valstybės biudžetą iš atsakovų lygiomis dalimis – iš kiekvieno po 229 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 260, 268, 270, 406, 407 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį patenkinti.

Apriboti neterminuotai atsakovų A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) kaip tėvų valdžią jų sūnaus J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2012-02-15 įsakymu Nr. A30-536 J. V. nustatytą laikinąją rūpybą.

Nustatyti J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę rūpybą, paskirti rūpintoju savivaldybės biudžetinę įstaigą Vilniaus vaikų socialinės globos namus „Gilė“ (juridinio asmens kodas 190978821), nustatyti nepilnamečio gyvenamąją vietą rūpintojo buveinėje.

Priteisti iš atsakovų A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. V. jų sūnui J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis – iš kiekvieno atsakovo po 400 (po keturis šimtus) Lt kas mėnesį – nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-03-27 iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti nepilnamečio J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) gaunamų lėšų tvarkytoju rūpintoją –Vilniaus vaikų socialinės globos namus „Gilė“ (juridinio asmens kodas 190978821). Išaiškinti rūpintojui, kad rūpintinio lėšos turi būti tvarkomos ir naudojamos išimtinai jo interesais.

Teismo sprendimo dalį dėl rūpybos nustatymo bei rūpintojo paskyrimo nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovų A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. V. po 229 (po du šimtus dvidešimt devynis) Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Šios valstybei priteistos sumos turi būti sumokėtos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB Swedbank, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje; įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitus būtina pateikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui.

Sprendimo kopiją siųsti šalims.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją siųsti Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.