Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2016-09-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1382-720/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-09-19
Bylos Nr.
1-1382-720/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tatjana Butkienė
Kaltinamasis
N. A., V. G.
Nukentėjusysis
B. L.
Baudžiamoji byla Nr. 1-1382-720/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-65932-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.9.; 1.2.14.3.1.; 1.1.10.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.3.4.2.; 2.3.4.3.; 2.3.4.12.; 2.3.6.4.5.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 19 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Tatjana Butkienė,sekretoriaujant A. Z., S. M.,dalyvaujant:prokurorui E. T.,kaltinamajai N. A., jos gynėjui advokatui G. Z.,kaltinamajam V. G., jo gynėjui advokatui V. M.,nukentėjusiajai B. L., jos atstovei advokatei R. A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikinai gyvenantis (duomenys neskelbtini), kur dirba pas ūkininką, neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu, ir

N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, 7 klasių išsilavinimo, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekanti laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose, teista 4 kartus:

- 2013-11-12 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė - laisvės apribojimas 7 mėnesiams, įpareigojant ją laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, nuosprendžiui įsiteisėjus per du mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- 2014-05-07 Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažintina 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtosios bausmės iš dalies pridėta 2013-11-12 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 9 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. 2014-10-02 Jurbarko rajono apylinkės teismo nutartimi, nuteistajai N. A. J. rajono apylinkės teismo 2014-05-07 nuosprendžiu paskirtas įpareigojimas nuosprendžiui įsiteisėjus per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis pakeistas į įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu;

- 2014-11-04 Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažintina 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 ir 10 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

- 2014-11-12 Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė - laisvės atėmimas vieneriems metams ir trims mėnesiams. Vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis 2014-05-07 Jurbarko rajono apylinkės teismo paskirtos neatliktos bausmės, pakeitus vadovaujantis BK 65 straipsniu, bausmes dalinai sudedant, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. 2015-03-17 Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendžiu 2014-11-12 Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendis pakeistas, N. A. paskirta bausmė - laisvės apribojimas 1 metams ir 3 mėnesiams, įpareigojant nuteistąją nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per 1 metus atlyginti nukentėjusiajam L. K. nusikaltimu padarytą žalą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimi, paskirta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir N. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 9 mėnesiams, įpareigojant nuteistąją nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per 1 metus atlyginti nukentėjusiajam L. K. nusikaltimu padarytą žalą bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu. 2015-05-07 Jurbarko rajono apylinkės teismo nutartimi, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi ir 65 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, subendrintina su prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirtą 1 vienerių metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su paskirtais įpareigojimais ir paskirti subendrinta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taikant Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnį, bausmės vykdymą atidėtinas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu ir per 1 metus nuo 2015-03-17 atlyginti nukentėjusiajam L. K. nusikaltimu padarytą žalą. Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo 2014-11-04 Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžio vykdymo pradžios. 2016-01-18 nutartimi Kauno apylinkės teismas nutarė panaikinti nuteistajai N. A. bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015-05-07 nutartimi byloje Nr. T-49-523/2015, kuria buvo subendrintos Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014-11-04 nuosprendžiu ir 2014-11-12 nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas 2015-03-17 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, paskirtą galutinę 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose, teistumas neišnykęs,

kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. G. 2015 m. lapkričio 30 d., apie 20.00 val., visuomeninio transporto stotelėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su N. A., panaudodami psichologinį ir fizinį smurtą nukentėjusios B. L. atžvilgiu, t .y. N. A. priėjus prie B. L. ir pasakius „pinigai arba gyvybė“, pradėjus ją tampyti už plaukų, o nukentėjusiajai pradėjus bėgti ir nugriuvus ant žemės, pribėgęs V. G. spyrė jai vieną kartą į veido sritį, tada abu apstoję ją ratu reikalavo, kad ji atiduotų pinigus ir abu spyrė jai į įvairias kūno vietas, padarydami B. L. poodines kraujosruvas kairės akies vokų-skruosto srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, taip atėmė iš jos galimybę priešintis ir pagrobė svetimą turtą - nukentėjusiajai B. L. priklausančius 47 eurus.

Kaltinamoji N. A. 2015 m. lapkričio 30 d., apie 20.00 val., visuomeninio transporto stotelėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, veikdama kartu su V. G., panaudodami psichologinį ir fizinį smurtą nukentėjusios B. L. atžvilgiu, jai, tai yra N. A., priėjus prie B. L. ir pasakius „pinigai arba gyvybė“, pradėjus ją tampyti už plaukų, o nukentėjusiajai pradėjus bėgti ir nugriuvus ant žemės, pribėgęs V. G. spyrė jai vieną kartą į veido sritį, tada abu apstoję ją ratu reikalavo, kad ji atiduotų pinigus ir abu spyrė jai į įvairias kūno vietas, padarydami B. L. poodines kraujosruvas kairės akies vokų-skruosto srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, taip atėmė iš jos galimybę priešintis ir pagrobė svetimą turtą - nukentėjusiajai B. L. priklausančius 47 eurus.

Kaltinamasis V. G. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis 2015 m. lapkričio 20 d., apie 20 val. buvo pas savo seserį N. A., gyvenančią (duomenys neskelbtini), abu išgėrė alaus ir nutarė važiuoti į kauną. Atvažiavę į kauną, išlipo Raudondvario pl. Jis paskambino pusseserei L. V. ir paprašė paskolinti pinigų. Ji žadėjo paskolinti, kada sugrįš į namus, maždaug po valandos. Jis turėjo du eurus, už juos nupirko vieną ar du 1 litro talpos butelius alaus, kurį eidami išgėrė. Jis sugalvojo važiuoti pas draugą ir nuėjo prie autobusų stotelės. Į stotelę atėjo moteris su šuniuku. N. A. pasakė moteriai „pinigai arba gyvybė“ ir pradėjo ją tampyti, ar už plaukų ar už drabužių tampė, ar sudavė smūgius jis neprisimena. Jis norėjo N. A. įspirti, kad ji nieko moteriai nedarytų, bet pataikė tai moteriškei. Kaltinamasis pareiškė, kad jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltinamasis parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, jis skambino savo pusseserei ir prašė, kad ji paskolintų pinigų ir nusprendė važiuoti į Kauną. Su juo kartu važiavo ir jo sesuo N. A., bet jis kartu su ja važiuoti nenorėjo, jie abu buvo išgėrę alkoholio. Parodė, kad 2015-11-30 apie 20.00 val. jis su N. buvo stotelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). N. sakė, kad iki pusseserės eitų pėsčiomis, ji atsakė, kad ne, kad jie gaus pinigų. Atėjo nepažįstama moteris su šuniuku ir N. tai moteriai pasakė "pinigai arba gyvybė", ką sakė moteris negirdėjo. N. tą moterį paėmusi už drabužių pradėjo tampyti ir už plaukų. Moteris nukrito ant žemės, tada jis pribėgo prie jų ir norėdamas įspirti N., sakė jai nieko nedaryti, ir netyčia įspyrė tai moteriai, į kurią kūno vietą ar į ranką ar į veidą neprisimena. N. nepataikė, nes ji atsitraukė. Iš moters jis nereikalavo, kad ji atiduotų pinigus, jų reikalavo N. ir ta moteris jai padavė. Kiek padavė nematė. Tą moterį paliko ir su N. ėjo (duomenys neskelbtini). Jam N. davė 20 eurų, tuos kuriuos N. pagrobė iš tos moters. Jis, N. sakė, kad jam jų nereikia, tai N. jam juos įkišo į striukės kišenę, jai sakė, kad jam jų nereikia, bet pinigai taip ir liko kišenėje. Eidami pamatė policijos pareigūnų automobilį. Po to prie jų privažiavo pareigūnai, automobilyje buvo ta moteris, kuri juos atpažino (I t., b. l. 115-116). Papildomos apklausos metu įtariamasis V. G. parodė, kad dėl pareikšto įtarimo dėl plėšimo savo kaltę pripažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi. Galėjo būti kaip nurodyta įtarime 2015-11-30, apie 20.00 val., jis, būdamas neblaivus, su savo sese N. A. atvažiavo į Kauną. Jis supykęs pasakė, kad kirs visus, N. suprato ką jis turėjo galvoje. Jiems su N. būnant Raudondvario pl. gale, į autobusų stotelę, kurios pavadinimo nežino, atėjo nepažįstama moteris. Tada N. priėjo prie jos ir pasakė pinigai arba gyvybė ir puolė ją t.y. paėmė už krūtų. Jis tuo metu buvo toliau nuo jų. Matė, kad N. tą moterį tampė už plaukų. Moteris pradėjo bėgti atgal, ir, jai pabėgus nuo stotelės kokius 3 metrus, ji nugriuvo ant žemės. N. bėgo jai iš paskos, tada pribėgo prie jų ir jis. Jis tai moteriai vieną kartą spyrė, į kurią kūno vietą pataikė neprisimena. N. moteriai taip pat spyrė ne vieną kartą, kiek kartų ir į kur neprisimena, neskaičiavo. Tada jie abu su N. reikalavo, kad moteris atiduotų jiems pinigus. Jis moteriai dar sakė, " duok pinigus, nes toks gyvenimas". Moteris išsigandusi ir po sumušimo iš piniginės išsiėmusi padavė pinigus N.. Kiek ji davė nežino, bet jam N. davė 20 eurų. Po to jie abu nuo tos moters nuėjo, ji tuo metu jau stovėjo, o ne gulėjo ant žemės. Jų tikslas buvo tik pinigai, nieko daugiau nereikėjo ir jie nieko nereikalavo iš moters ir nepaėmė. Savo pinigų jis turėjo tik kokį vieną eurą, o N. neturėjo nė vieno euro. Jis su N. užėjo į Raudondvario pl. esančią piceriją pavalgyti, bet jų neįleido, nes buvo daug išgėrę. Po to ėjo Raudondvario pl. link Gardėsio ir juos sulaikė policijos pareigūnai. Savo kaltę pripažįsta pilnai ir dar kartą nuoširdžiai gailisi. Sutinka vykti į parodymų patikrinimą vietoje. Jis moteriai pilnai atlygins padarytą žalą. Su N. nebendrauja, nes ji atlieka bausmę Panevėžyje. Daugiau papildymų neturi (I t., b. l. 119). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino papildomos apklausos metu duotus parodymus, paaiškino, kad jo žodžiai „kirsiu visus“ reiškia „sumušiu visus‘, jis taip pasakė, kadangi buvo apgirtęs ir piktas, parodė, kad jis su seserimi N. A. buvo daug išgėrę stipraus alaus, jei nebūtų girtas, taip pasielgęs nebūtų. Pareiškė, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, nukentėjusiosios atsiprašė, civilinį ieškinį pripažįsta ir pasižada atlyginti nukentėjusiajai nusikaltimu padarytą žalą.

Kaltinamoji N. A. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2015 m. lapkričio 30 pas ją iš mamos atvažiavo girtas jos brolis V. G.. Jis atsinešė tris ar keturis butelius 1 litro talpos 7,5 promilių stiprumo alaus. Jie abu tą alų išgėrė ir nusprendė važiuoti į Kauną. Jie autobusu nuvažiavo iki Romainių, tada jos brolis skambino jų pusseserei L. V., prašė jos paskolinti pinigų, po to, brolis pasakė, kad pusseserė žadėjo paskolinti pinigų, kai grįš žadėjo paskambinti. Ji ruošėsi eiti pas draugą, brolis V. G. eidamas pradėjo sakyti, kad jis „kirs visus, kas papuls“, ji suprato, kad jis muš visus, kas pasitaikys. Jis yra jai sakęs, kad taip jau yra daręs, išgėręs jis būna agresyvus. Jie ėjo Raudondvario plentu, ji pamatė į autobusų stotelę ateinančią moterį. Ji užpuolė tą moterį sakydama „Pinigai ar gyvybė“, pradėjo ją tampyti už plaukų ir už drabužių. Moteris pargriuvo, tada V. G. spyrė jai kelis kartus, vieną kartą pataikė į veidą, Moteris prašė jos nemušti, atidavė jiems 47 eurus, V. G. ir po to spyrė moteriškei du ar tris kartus. Ji davė broliui 27 eurus, jie nuėjo į piceriją, tačiau jų ten neįleido. Tada jie ėjo toliau ir, praėjus Ermitažą, juos sulaikė policijos pareigūnai. Pareiškė, kad ji nuoširdžiai gailisi padariusi nusikaltimą, nukentėjusiosios atsiprašė, civilinį ieškinį pripažįsta ir pasižada atlyginti nukentėjusiajai nusikaltimu padarytą žalą.

Be kaltinamųjų V. G. ir N. A. visiško prisipažinimo, jų kaltė padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji B. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-11-30, apie 20.00 val., jai būnant Raudondvario pl., prie pastato pažymėto Nr. 149, Kauno m., prie jos priėjo jai nepažįstama moteris ir vyras. Moteris vilkėjo baltos - juodos spalvos paltuką, apvalaus veido, stambaus kūno sudėjimo, neaukšta. Vyras buvo aukštesnis už moterį, ant galvos buvo užsidėjęs kepurę, vilkėjo pilkos spalvos puspaltį, juos atpažinti galėtų. Minėti asmenys pradėjo iš jos reikalauti pinigų grasindami fiziniu smurtu. Atsakius, kad ji pinigų neturi, abu pradėjo ją mušti rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas bei liepė iš piniginės ištraukti ir paduoti visus joje esančius pinigus, todėl ji jiems atidavė visus piniginėje buvusius pinigus apie 47 eurus. Jiems pasišalinus, ji iškvietė pagalbą ir policijos pareigūnams važiuojant Kaune Raudondvario pl., pamatė ją apiplėšusius asmenis, kuriuos nurodė pareigūnams ir jie minėtus asmenis sulaikė. Papildomos apklausos metu, nukentėjusioji B. L. parodė, kad pasilieka prie savo ankstesnių duotų parodymų, juos tvirtina, papildė, kad jai būnant toje stotelėje, po pastoge, prie jos priėjo ta moteris kurią ji atpažino iš karto po įvykio, jai pasakė “gyvybė arba pinigai” . Ji jai sakė „baikit“, tuomet ta moteris ją griebė už plaukų ir juos tempė, po to paėmė už palto abiem rankomis ir ją pakračiusi stūmė, bet ji nenukrito, ir ji vis reikalavo pinigų. Tuo metu tas vyras, kurį atpažino, stovėjo nuo jų atstumu per keturis metrus. Po to, ji pradėjo bėgti, o ta moteris ją vis laikė už plaukų ir rėkė " pinigų, pinigų". Jai pabėgus už kampo kelis metrus, ji pargriuvo ir pribėgęs vyras jai spyrė vieną kartą į veido sritį ir abu pradėjo reikalauti, kad jiems duotu pinigų. Vyras sakė, kad „duok, nes toks gyvenimas“. Ji jautė, kad ją spardė abu, tiksliai kiek kartų ir kuris spyrė ir kur pasakyti negali, nes buvo labai išsigandusi. Spardė tol, kol ji iš rankinėje buvusios piniginės išėmusi pinigus padavė juos moteriai, nors jie abu rankas buvo ištiesę, o vyras dar pasakė, kad krapštytu ir tuos smulkius. Ji atidavė ir smulkius, viso 47 eurus. Kokiomis buvo kupiūromis neprisimena, kiek buvo smulkių tiksliai nepasakys, žino, kad bendra suma 47 eurai. Ji jiems norėjo duoti pinigus su pinigine, bet vyras pasakė, kad ji savo rankomis išimtų pinigus ir paduotų. Jautėsi ir matėsi, kad moteris buvo išgėrusi. Vyras kalbėjo įsakmiai. Daugiau iš jos jie nei vienas nereikalavo nieko, nieko nepaėmė, rankose jie nei vienas nieko neturėjo. Jų tikslas buvo kaip suprato vienas – pinigai. Po įvykio ji iškvietė policiją ir kartu su pareigūnais važiuodama pastebėjo ir atpažino einančius prie kepyklos “Gardėsis” tuos du pačius asmenis t.y. tą moterį ir vyrą. Ji yra tvirtai įsitikinusi, kad tai tie patys asmenys, kuriuos sulaikė jos akivaizdoje pareigūnai, ją apiplėšė. Moterį ji atpažino net ir iš balso, ne tik iš jos veido bruožų, aprangos, ūgio, kūno sudėjimo. Vyrą ji atpažino taip pat pagal apibūdinimą, ūgį, veido bruožus, drabužius, bet jis buvo jau be kepurės. Po to, ji buvo nuvežta greitosios pagalbos automobiliu į klinikas, nes pareigūnai iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Papildomai apklausta nukentėjusioji B. L. parodė, kad pasilieka prie savo ankstesnių duotų parodymų, juos tvirtina,, papildė, kad apklausoje nurodyta moteris tampydama ją, suplėšė jos paltą, kurį pateikia prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Dėl palto suplėšymo jai padaryta 70 eurų turtinė žala. To palto pataisyti neįmanoma ir jo dėvėti ji negali, o be to, net nenori, nes tai jai sukelia labai neigiamas emocijas. Jai yra grąžinti 28,61 eurai. Civilinį ieškinį pateiks teismui iki įrodymų tyrimų pradžios. Daugiau papildymų neturi (I t., b. l. 4, 8, 9)

Motyvuojamoji dalis

2015-11-30 Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad nukentėjusioji B. L. pranešė apie nusikaltimą, nurodė, kad 2015-11-30, apie 20 val. ją sumušė ir apiplėšė vyras ir moteris, kuriems ji atidavė 47,00 eurus buvo apžiūrėta, aprašyta ir nufotografuota įvykio vieta, pateikta fotolentelė su įvykio vietos nuotraukomis (I t., b. l. 4-6).

2015-12-03 apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti pas V. G. ir N. A. rasti pinigai, pateikta fotolentelė su pinigų nuotraukomis (I t., b.l. 12-13).

2016-05-04 pakvitavimas patvirtina, kad nukentėjusiajai B. L. buvo gražinti 28,61 eurai (I t., b. l. 14).

2016-05-04 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad nukentėjusioji B. L. pateikė paltą (I t., b. l. 15-16).

2016-05-04 apžiūros protokolas patvirtina, kad nukentėjusiosios B. L. pateiktas paltas buvo apžiūrėtas, nufotografuotas, aprašyti jo individualūs požymiai, užfiksuoti palto įplyšimai, pateikta fotolentelė su nuotraukomis (I t., b. l. 15-19).

2016-05-04 pakvitavimas patvirtina, kad paltas gražintas nukentėjusiajai B. L. (I t., b. l. 20).

2015-12-01 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3287/2015(02) konstatuota, kad B. L. padaryta poodinės kraujosruvos kairės akies vokų – skruosto srityje, kairiame kelyje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti kontakto su buku daiktu ar paviršiumi metu, ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2015-11-30. poodinė kraujosruva kairiame kelyje galėjo susidaryti nugriuvus, poodinė kraujosruva kairės akies vokų skruosto srityje galėjo susidaryti spiriant (I t., b. l. 25).

2015-11-30 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2–ojo būrio vyresniojo patrulio R. U. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2015-11-30, jam dirbant su vyresniuoju patruliu T. Š., 20.14 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prie „(duomenys neskelbtini)“ autobusų sustojimo, yra apiplėšta moteris, iš jos atimti pinigai. Atvykus į nurodytą vietą buvo rasta nukentėjusioji B. L., kuri paaiškino, kad jai laukiant autobuso, prie jos priėjo vyriškis ir moteris, kurie pasakę „pinigai arba gyvybė“ parvertė ją ant žemės, tampė ją už plaukų, iškraustė jos piniginę ir atėmė apie 30,00 eurų, po užpuolimo abu pasišalino link „Ermitažo“ prekybos centro. Važiuojant kartu su nukentėjusiąja tarnybiniu automobiliu, ties (duomenys neskelbtini), prie „Gardėsio“, buvo pastebėti du asmenys, vyras ir moteris, kuriuos nukentėjusioji atpažino, kaip ją apiplėšusius asmenis. Jie šiuos asmenis, kurie prisistatė kaip N. A. ir V. G., sulaikė (I t., b. l. 27).

2015-11-30 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2–ojo būrio vyresniojo patrulio T. Š. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2015-11-30, jam dirbant su vyresniuoju patruliu R. U., 20.14 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Kaune, Raudondvario plente, prie „(duomenys neskelbtini)“ autobusų sustojimo, yra apiplėšta moteris, iš jos atimti pinigai. Atvykus į nurodytą vietą buvo rasta nukentėjusioji B. L., kuri paaiškino, kad jai laukiant autobuso, prie jos priėjo vyriškis ir moteris, kurie pasakę „pinigai arba gyvybė“ parvertė ją ant žemės, tampė ją už plaukų, iškraustė jos piniginę ir atėmė apie 30,00 eurų, po užpuolimo abu pasišalino link „Ermitažo“ prekybos centro. Važiuojant kartu su nukentėjusiąja tarnybiniu automobiliu, ties Raudondvario pl. 27, Kaune, prie „Gardėsio“, buvo pastebėti du asmenys, vyras ir moteris, kuriuos nukentėjusioji atpažino, kaip ją apiplėšusius asmenis. Jie šiuos asmenis, kurie prisistatė kaip N. A. ir V. G., sulaikė (I t., b. l. 28).

2015-12-02 parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad N. A. parodė autobusų stotelę, kurioje kartu su savo broliu V. G. padarė nusikaltimą, pateikta fotolentelė su parodymų įvykio vietoje nuotraukomis (I t., b. l. 47-49).

2015-12-02 parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad V. G. parodė autobusų stotelę, kurioje kartu su savo seserimi N. A. padarė nusikaltimą, pateikta fotolentelė su parodymų įvykio vietoje nuotraukomis (I t., b. l. 121-125).

2016-01-19 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM specialisto išvada Nr. 93TPK-34 patvirtina, kad dėl galimo intelekto defekto V. G. tikslinga paskirti kompleksinę psichiatrinę – psichologinę ekspertizę (I t., b. l. 139).

2016 m. kovo 17 d. – balandžio 9 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas patvirtina, kad V. G. galėjo teisingai suvokti atliekamų veiksmų esmę, gali duoti parodymus ir dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teismo posėdžiuose, jam padidėjusio įtaigumo ir patologinių fantazijų nekonstatuota, jis įvykio metu galėjo ir dabar gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. V. G. konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas. Protinis atsilikimas – tai įgimta protinė liga, pasireiškianti intelekto nevisavertiškumu, ji pasireiškia ankstyvajame organizmo ir galvos formavimosi etape. Šis psichikos sutrikimas yra neprogresuojantis. Psichikos sutrikimai nėra skirstomi į „sunkius ar lengvus“, pats protinis atsilikimas skirstomas į keturis sunkumo laipsnius: lengvas, vidutinis, sunkus ir labai sunkus. V. G. konstatuotas lengvas protinis atsilikimas (I t., b. l. 146-148).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą.

Ištirtų įrodymų visetu, pačių kaltinamųjų V. G. ir N. A. visišku kaltės prisipažinimu bei įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka – nukentėjusiosios B. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir ištirtais rašytinais įrodymais nustatyta, kad kaltinamieji V. G. ir N. A. 2015 m. lapkričio 30 d., apie 20.00 val., visuomeninio transporto stotelėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami grupe iš anksto susitarusių asmenų, panaudodami psichologinį ir fizinį smurtą nukentėjusios B. L. atžvilgiu, padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, taip atėmė iš jos galimybę priešintis ir pagrobė svetimą turtą - nukentėjusiajai B. L. priklausančius 47 eurus.

Kaltinamųjų V. G. ir N. A. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visetu, jų veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Civilinis ieškinys

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė B. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl 139,82 eurų turtinės ir 5000,00 eurų dydžio neturtinės nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (II t., b. l. 33 – 35).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė dėl nusikalstamų kaltinamųjų veiksmų patyrė turtinę žalą, kurios padarymas priežastiniu ryšiu yra tiesiogiai susijęs su tyčiniais nusikalstamais kaltinamųjų veiksmais, tai yra svetimo turto pagrobimu, naudojant smurtinius veiksmus, tokiu būdu, buvo suplėšytas nukentėjusiosios paltas 100,00 eurų vertės ir, nuo spyrio į veidą, jai buvo pažeistas dantis, kurį teko išrauti, už tai sumokant 21,43 euro, be to, iš pagrobtų 47,00 eurų jai buvo sugražinti tik 28,61 euro, taigi, viso turtinė žala sudaro 139,82 euro. Abu kaltinamieji civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos pripažįsta, jo neginčija, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinamas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitą, teismo įvertinti pinigai. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, CK 6.250 straipsniu yra vadovaujamasi ir baudžiamosiose bylose.

Byloje nustatyta, jog kaltinamieji padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje. Dėl nusikalstamų kaltinamųjų V. G. ir N. A. nusikalstamų veiksmų, nukentėjusiajai B. L. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji nurodė, kad dėl jai padarytų sužalojimų ji patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, dėl užpuolimo ir grasinimų ji patyrė didelį išgąstį, dvasinį sukrėtimą, ji nežinojo, ką kaltinamieji ketina su ja daryti, ji buvo stumdoma, tampoma už plaukų, spardoma, žeminama, jai teko gydytis ir kentėti skausmus. Ji patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, sumažėjo jos bendravimo galimybės, kadangi ji sutemus bijo išeiti iš namų, sutriko jos miegas, be vaistų ji negali užmigti, sapnuoja košmarus, iki šiol jaučia baimę, kad bet kada gali būti užpulta.

Neabejotina, kad asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nukentėjusioji užpuolimo ir sveikatos sutrikdymo pasekmes jaučia iki šiol, dėl kaltinamųjų V. G. ir N. A. nusikalstamų veiksmų, ji akivaizdžiai patyrė fizinį skausmą, stresą, dvasinius išgyvenimus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamieji padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, į tai, kad nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, į tai, kad kaltinamoji N. A. atlieka laisvės atėmimo bausmę, kaltinamasis V. G. turi sveikatos sutrikimų, abu neturi pajamų ir turto.

Taigi atsižvelgiant į išdėstytus kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į susiformavusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo esant nežymiam sveikatos sutrikdymui, darytina išvada, kad pareikštas 5 000,00 eurų civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti nėra adekvatus sukeltų pasekmių pobūdžiui, kaltinamųjų turtinei padėčiai ir jų galimybei atlyginti nusikaltimu padarytą neturtinę žalą, todėl yra mažintinas ir nukentėjusiajai priteistina 2 000 eurų dydžio suma nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimui.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmes, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Bausmės skiriamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54, 55 bei 61 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamasis V. G. padarė vieną baigtą, tyčinį apysunkį nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Kaltinamojo V. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta aplinkybę, kad veiką padarė bendrininkų grupė ir aplinkybę, kad veika padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo neabejotiną įtaka nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai).

Skirdamas kaltinamajam V. G. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nedirba, neturi šeimos, nėra susaistytas socialiniais darbo ar šeimos santykiais, jis teisiamas pirmą kartą, padarė vieną tyčinį baigtą apysunkį nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į tai, kad jis turi sveikatos problemų, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, į pagrobto turto vertę ir nusikaltimo padarymo būdą, todėl daro išvadą, kad kitos švelnesnės rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, kaltinamajam skirtina mažesnio, nei įstatymo sankcijoje numatyto bausmės vidurkio, dydžio laisvės atėmimo bausmė.

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. G. teisiamas pirmą kartą, į tai, kad, pasak jo, jis dirba pas ūkininką, gyvena su tėvais, nukentėjusiosios atsiprašė, įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajai nusikaltimu padarytą žalą, gailisi padaręs nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, darytina išvadą, kad realus bausmės vykdymas gali paveikti kaltinamojo socialinius ryšius, atimti iš kaltinamojo galimybę dirbti ir gyventi visavertį gyvenimą, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Kadangi kaltinamasis V. G. savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamoji N. A. padarė vieną baigtą, tyčinį apysunkį nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Kaltinamosios N. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkė prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta aplinkybę, kad veiką padarė bendrininkų grupė ir aplinkybę, kad veika padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo neabejotiną įtaka nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai).

Skirdamas kaltinamajai N. A. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji nedirba, nors turi keturis vaikus, tačiau jais nesirūpina, ji teisiama penktą kartą už nusikaltimus nuosavybei, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, padarė vieną apysunkį nusikaltimą, į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jos atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į tai, kad ji iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė ir savo elgesio nepakeitė, sistemingas nusikaltimų darymas tapo jos gyvenimo būdu, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, į pagrobto turto vertę ir nusikaltimo padarymo būdą, todėl daro išvadą, kad kitos švelnesnės rūšies bausmės jos nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, kaltinamajai skirtina mažesnio, nei įstatymo sankcijoje numatyto bausmės vidurkio, dydžio reali laisvės atėmimo bausmė.

Manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo nėra pagrindo, todėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės atidėjimą, N. A. netaikytinos.

Kadangi kaltinamoji N. A. savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Proceso išlaidos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius prašo teismo priteisti iš kaltinamosios N. A. priteisti 121,59 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo išlaidas valstybės naudai.

Kaltinamoji N. A. atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, nagrinėjant bylą teisme, teismas privalo užtikrinti kaltinamosios gynėjo dalyvavimą, nepaisant to, kad kaltinamoji pati nebuvo pasikvietusi gynėjo. Kadangi atlikdama laisvės atėmimo bausmę, kaltinamoji neturi galimybės pati pasikviesti gynėją, šiuo atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamosios valstybės naudai nepriteistinos ir gynėjo prašymas atmestinas.

Kaltinamajam V. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendį pradėjus vykdyti panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 ir 305 straipsniais bei 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendė:

V. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti V. G. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 3 dalimis, atidėti V. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dviem) metams, įpareigojant nuteistąjį per laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laiką atlyginti nukentėjusiajai nusikaltimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Realaus laisvės atėmimo bausmės atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniuose nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, į bausmės laiką įskaityti V. G. kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2015 m. lapkričio 30 d. iki 2015 m. gruodžio 2 d.

Kaltinamajam V. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendį pradėjus vykdyti panaikinti.

N. A. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti N. A. sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti 2014-11-12 Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir paskirti N. A. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniuose nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, į bausmės laiką įskaityti N. A. kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2015 m. lapkričio 30 d. iki 2015 m. gruodžio 2 d.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės B. L. pareikštą civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamųjų V. G. ir N. A. solidariai 139,82 eurų (vieną šimtą trisdešimt devynis eurus ir 82 ct) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės B. L. naudai.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės B. L. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamųjų V. G. ir N. A. solidariai 2 000,00 (du tūkstančius) eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės B. L. naudai. Likusioje dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo civilinį ieškinį atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymą dėl 121,59 (vieno šimto dvidešimt vieno euro ir 59 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamosios N. A. atmesti.

Nuosprendis per (20) dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Tatjana Butkienė