- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-12-11
- Bylos Nr.
- 1-802-900/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-2-00160-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Kaltinamasis
- L. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu,
yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. S. nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. vengė atlikti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – išdirbti 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnyje.
Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis L. S. teigė, kad per nustatytą terminą neatliko nemokamų darbų dėl susiklosčiusių aplinkybių. Suprato, kad per pusę metų turi įvykdyti dvi baudžiamojo poveikio priemones. Probacijos tarnybos darbuotoja išaiškino nemokamų darbų atlikimo sąlygas. Pasirašė sutikimą atlikti nemokamus darbus. Jis pasakė, kad atliks nemokamus darbus savaitgaliais ir po darbo valandų, jei išeis. Gyvena (duomenys neskelbtini), nemokamus darbus turėjo atlikti Rėkyvoje. Rėkyva yra gana toli, reikia važiuoti keliais autobusais su persėdimais. Vieną kartą nuvyko į paskirtą nemokamų darbų atlikimo vietą Rėkyvoje, galėjo būti Rėkyvos gyvenvietės bendruomenės namai, kalbėjo su jų direktore ar pirmininke. Moteris patvirtino, kad yra galimybė dirbti nemokamus darbus savaitgaliais, ir sakė, kad kai bus koks nors renginys, ji paskambins. Jis pasakė, kad atvyks, jeigu išeis. Taip sakė, nes dirbo. Vėliau pirmininkė paskambino ir kvietė dirbti nemokamus darbus. Jis tuo metu negalėjo, po to viskas kažkaip taip ir nutrūko. Daugiau į Rėkyvos gyvenvietės bendruomenę dėl darbų atlikimo nesikreipė.
Nemokamų darbų neatliko darbų dar ir dėl to, kad jo draugei R. G. grėsė nėštumo nutrūkimas. Su R. G. gyveno kaip šeima. Dėl gresiančio persileidimo draugė nuolat gulėdavo ligoninėse. Jis ją lankė, prižiūrėjo. Neturi įrodymų, kad draugė ne vieną kartą gulėjo ligoninėje po 2016 m. gruodžio 11 d. (iki pagimdė). Kai gimė sūnus, jis turėjo rūpintis sūnumi, jį išmaudyti, nes draugė nelabai moka elgtis su vaikais, iš jos keli vaikai atimti. Šiuo metu su R. G. nebėra pora. Kai jo nebebuvo, vaiką iš jos atėmė. R. G. ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad jis tik 3 dienas prižiūrėjo vaiką. Draugė sakė, kad apklausos metu nelabai suprato klausimo. Ji turėjo omenyje, kad paliko vaiką prižiūrėti 3 dienas jam vienam.
Be to, jis (L. S.) dirbo, todėl nebuvo kada dirbti nemokamų darbų. Šiuo metu (2017 m. lapkričio 9 d.) nedirba, todėl mielai atliktų nemokamus darbus. Neprašė darbdavio išleisti dirbti nemokamus darbus, nes bijojo prarasti darbą. Darbdavys nekliudė atlikti smurtinį elgesį keičiančią programą. Darbdavys gavo raštą, kad jam (L. S.) reikia atlikti smurtinį elgesį keičiančią programą. Suderino programos atlikimo laiką su darbdaviui ir atliko programą darbo dienomis. Rašto dėl nemokamų darbų darbdavys negavo.
Kaltinamasis manė, kad nemokamų darbų atlikimo terminą pratęs ir jis juos atliks vėliau. Kiek pamena, probacijos tarnybos darbuotoja lyg ir siūlė pakeisti nemokamus darbus į kitą baudžiamojo poveikio priemonę. Negali pasakyti, ką jis atsakė, bet jo sutikimas atlikti nemokamus darbus liko. Nesikreipė į probacijos tarnybą dėl nemokamų darbų atlikimo termino pratęsimo. Susisiekė su probacijos tarnyba ir žodžiu paklausė (dėl termino pratęsimo), jam pasakė, kad terminas pasibaigė.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu L. S. paaiškino (b. l. 114-115), kad probacijos skyriaus vyriausioji specialistė D. R. išaiškino Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi skirtas baudžiamojo poveikio priemones: nemokamus darbus ir įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Supranta savo pareigą atlikti nemokamus darbus. Negali atlikti 50 valandų nemokamų darbų, kadangi (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. Dirba, po darbo važiuoja pas sūnų. Sūnus gyvena su jo buvusia drauge, sūnaus motina R. G.. Su sūnumi nuo jo gimimo praleido beveik visas dienas ir savaitgalius. Iki sūnaus gimimo rūpinosi savo drauge R. G., po darbo buvo su ja, nes jai grėsė persileidimas. Ji prašydavo, kad jis pasiliktų su ja. Kai R. G. gulėjo ligoninėje, jis ją lankydavo. Buvo nuvykęs ir kalbėjo su Rėkyvos gyvenvietės bendruomenės (namų) pirmininke. Rėkyvos gyvenvietės bendruomenės (namų) pirmininkė pasakė, kad praneš, kai bus talkos ar reikės jo pagalbos. Ji paskambino, bet tada jis nuvykti negalėjo. Nesakė darbdavio atstovui E. G., kad turi atlikti 50 valandų nemokamų darbų. Šiuo metu nemokamų darbų neatlieka, probacijos tarnyboje jam sakė, kad atlikimo laikas praėjo. Nesikreipė į probacijos tarnybą, prašydamas pakeisti nemokamus darbus kita baudžiamojo poveikio priemone, nes nežino įstatymų. Neatsimena, ar probacijos tarnybos atstovas siūlė pakeisti nemokamus darbus kita baudžiamojo poveikio priemone.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje apklausta liudytoja D. R. parodė, kad yra Šiaulių apygardos probacijos tarnybos vyriausioji specialistė. Vykdė L. S. priežiūrą. Teismas jam skyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones: dalyvauti elgesio keitimo programoje ir nemokamus darbus. Išaiškino L. S. priemonių atlikimo sąlygas, jis pasirašė sutikimus atlikti abi baudžiamojo poveikio priemones. Nesiuntė informacijos apie L. S. pareigą atlikti baudžiamojo poveikio priemones jo darbdaviui. Probacijos tarnyba siunčia raštus darbdaviui, jei to prašo probuojamasis. L. S. atliko smurtinio elgesio keitimo programą VšĮ „Žmogiškųjų išteklių ir stebėsenos biuras“ ir 2017 m. vasario 28 d. atvyko į probacijos tarnybą. Sutarė, kad L. S. atliks nemokamus darbus Rėkyvos bendruomenėje. Ten geros sąlygos atlikti nemokamus darbus, nes L. S. dirbo, o Rėkyvos bendruomenėje nemokamus darbus galima atlikti savaitgaliais ir po darbo valandų. Parašė siuntimą Rėkyvos bendruomenės pirmininkei N. M.. Ne kartą bendravo su L. S.. Šis visada žadėjo, kad atliks paskirtus nemokamus darbus. Gimus vaikui, L. S. užsiminė, kad atlikti darbus jam per sunku, nors iki (2017 m.) gegužės pabaigos tokios kalbos nebuvo. L. S. neprašė pratęsti nemokamų darbų atlikimo termino. (2017 m.) birželio 5 d. išsiuntė L. S. įspėjimą į jo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), primindama jo pareigą atlikti nemokamus darbus. L. S. niekaip nereagavo į 2017 m. birželio 5 d. įspėjimą, neatvyko pasiaiškinti. L. S. atvyko 2017 m. liepos 7 d. ir pateikė pasiaiškinimą.
L. S. priežiūros laikotarpiu liudytoja D. R. lankėsi kaltinamojo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), ten rasdavo kaltinamąjį. Taip pat lankėsi R. G. gyvenamojoje vietoje, kur kaltinamasis būdavo laikinai. R. G. šeima priskiriama socialinės rizikos šeimoms. Bendravo su socialine darbuotoja, prižiūrinčia R. G. šeimą. Kaltinamasis daugiau laiko gyveno su tėvais (duomenys neskelbtini). Jis ir R. G. nevedė bendro ūkio, kartu gyveno periodiškai. Kaltinamasis sakė, kad per baudžiamosios poveikio priemonės vykdymo terminą jie kartu su R. G. negyveno. Pasak socialinės darbuotojos, sudėtinga nustatyti, kiek jie kartu gyvena, kiek negyvena.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. R. parodė (b. l. 59-60), kad yra Šiaulių apygardos probacijos tarnybos vyriausioji specialistė. Gavo Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį, kuria L. S. buvo paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės. L. S. turėjo atlikti abi baudžiamojo poveikio priemones iki 2017 m. birželio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartyje nurodyta, kur L. S. dirba. Taigi skirdamas baudžiamojo poveikio priemones, teismas žinojo, kad L. S. dirba. 2017 m. sausio 23 d. L. S. atvyko į probacijos tarnybą, jam buvo sudarytas bausmės, auklėjimo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planas. Sutarė, kad baudžiamojo poveikio priemones L. S. atliks dalimis (t. y. paeiliui). 2017 m. sausio 23 d. nusiuntė jį į VšĮ „Žmogiškųjų išteklių stebėsenos ir plėtros biuras“ išklausyti smurtinio elgesio programą, nes ten galima išklausyti programą po įprastų darbo valandų. L. S. 2017 m. sausio 23 d. taip pat parašė sutikimą atlikti nemokamus darbus. Sutarė, kad L. S. atliks nemokamus darbus Rėkyvos gyvenvietės bendruomenėje, nes ten galima darbus atlikti po darbo valandų ir savaitgaliais. Išaiškino L. S. nemokamų darbų atlikimo tvarką ir sąlygas. Jis geranoriškai sutiko, neprieštaravo, nenurodė aplinkybių, kurios trukdytų atlikti nemokamus darbus.
2017 m. vasario 20 d. probacijos tarnyba gavo VšĮ „Žmogiškųjų išteklių stebėsenos ir plėtros biuras“ pranešimą, kad L. S. išklausė smurtinį elgesį keičiančią programą. 2017 m. vasario 28 d. nusiuntė raštą su informacija apie L. S. paskirtus 50 valandų nemokamus darbus Rėkyvos gyvenvietės bendruomenei, pridėjo darbo laiko apskaitos žiniaraštį. 2017 m. kovo 15 d. paskambino L. S. telefonu ir priminė jam apie pareigą atlikti nemokamus darbus. 2017 m. balandžio 28 d. vėl skambino L. S.. Atsiliepė jo draugė R. G. ir paaiškino, kad L. S. dirba, telefonas yra pas ją. 2017 m. gegužės 2 d. gavo Rėkyvos gyvenvietės bendruomenės pranešimą, kad L. S. neatvyko (atlikti nemokamų darbų). 2017 m. gegužės 2 d. telefonu bendravo su L. S.. L. S. sakė, kad nuvyks atlikti nemokamų darbų. 2017 m. birželio 5 d. adresu (duomenys neskelbtini), išsiuntė L. S. įspėjimą dėl vengimo vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę. Įspėjime nurodė L. S. 2017 m. birželio 9 d. atvykti į probacijos skyrių ir pateikti rašytinį pasiaiškinimą, kodėl neatlieka nemokamų darbų. Nurodytu laiku L. S. neatvyko. 2017 m. birželio 15 d. skambino L. S., bet jis neatsiliepė. 2017 m. birželio 23 d. vėl skambino L. S.. Kadangi jis neatsiliepė, skambino jo draugei R. G.. R. G. paaiškino, kad L. S. aplanko ją ir vaiką, žino tik tiek, kad L. S. dirba. 2017 m. liepos 3 d. pavyko susisiekti su L. S.. L. S. nurodė, kad 2017 m. liepos 7 d. atvyks į probacijos tarnybą. Tuo metu teismo nustatytas terminas atlikti nemokamus darbus jau buvo pasibaigęs. L. S. 2017 m. liepos 7 d. atvyko į probacijos tarnybą ir parašė pasiaiškinimą. Pasiaiškinime L. S. teigė, kad jo draugė pagimdė sūnų, jis dirba ir padeda prižiūrėti vaiką, todėl neturi laiko atlikti nemokamų darbų.
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas E. G. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) gamybos vadovas. Įmonė gamina karkasus minkštiems baldams. L. S. dirbo krovėju. Jis (E. G.) buvo tiesioginis L. S. vadovas. Jokių priekaištų dėl darbo L. S. neturi. L. S. įsidarbino 2016 m., galbūt vasarą, išėjo iš darbo 2017 m. gegužės viduryje. Įmonė dirba dviem pamainomis nuo pirmadienio iki penktadienio, savaitgaliais nedirba. L. S. darbo valandos buvo nuo 6⁰⁰ val. iki 14³⁰ val. L. S. išleisti iš darbo galėdavo jis (E. G.) ir įmonės direktorius.
Buvo įvykis, kai pareigūnai išsivežė L. S. iš darbo vietos, nežino kodėl. Po kiek laiko iš VšĮ „Žmogiškųjų išteklių stebėsenos ir plėtros biuras“ gavo raštą, kad L. S. reikia lankyti kažkokius kursus. Vėliau ir L. S. pasakė, kad jam reikia išeiti anksčiau. Sudarė L. S. sąlygas nuo 2017 m. sausio 25 d. kiekvieną trečiadienį lankyti kursus. Kursai prasidėdavo 14⁰⁰ val., todėl trečiadieniais išleisdavo L. S. iš darbo 13⁰⁰ val. Kursai truko 13 akademinių valandų. Dalyvavimas kursuose neturėjo įtakos L. S. atlyginimui, nes kitą kartą jis šiek tiek ilgiau užtrukdavo darbe. Jeigu L. S. būtų kreipęsis į jį (E. G.) su prašymu sudaryti sąlygas išeiti iš darbo anksčiau dėl kitų priežasčių, leisti dirbti kita pamaina, būtų leidęs. Lanksčiai žiūri į darbo laiką.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. G. parodė (b. l. 52), kad yra (duomenys neskelbtini) gamybos vadovas. L. S. jų įmonėje dirbo nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. gegužės 15 d. Jis buvo gana geras darbuotojas, vykdydavo užduotis, nekonfliktavo. L. S. iš jų darbovietės išėjo savo noru, sakė, kad rado geresnį darbą. Jis (E. G.) buvo tiesioginis L. S. viršininkas, vienintelis skirdavo darbo užduotis. L. S. dirbo nuo 6⁰⁰ val. iki 14³⁰ val. nuo pirmadienio iki penktadienio, savaitgaliais dirbti nereikėdavo. 2017 m. sausio 24 d. gavo pranešimą iš VšĮ „Žmogiškųjų išteklių stebėsenos ir plėtros biuras“, kad L. S. nuo 2017 m. sausio 25 d. nuo 14⁰⁰ val. iki 15⁰⁰ val. turi dalyvauti 13 akademinių valandų smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Kitą dieną L. S. jam pasakė, kad trečiadieniais turės išeiti ankščiau iš darbo ir eiti į smurtinį elgesį keičiančias programas. Išleido L. S. iš darbo ankščiau, sudarė jam galimybes dalyvauti programoje. L. S. nieko nesakė apie paskirtus 50 valandų trukmės nemokamus darbus. Jei L. S. būtų apie tai pasakęs, jie būtų neprieštaravę ir sudarę sąlygas L. S. atlikti nemokamus darbus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje apklausta liudytoja N. M. parodė, kad yra Rėkyvos gyvenvietės bendruomenės pirmininkė. 2017 m. vasario 28 d. iš probacijos tarnybos gavo siuntimą, kad L. S. siunčiamas pas juos atlikti nemokamus darbus. Bendruomenė dirba penktadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais, todėl probacijos tarnyba pas juos siunčia dirbančius žmones. Esant reikalui (pvz., jei žmogus susilaužo koją, bet gali dirbti rankomis), sudaro galimybę dirbti namuose. Daug galimybių dirbti nemokamus darbus švenčių dienomis: per Motinos dieną, šv. Velykas. Būna pasiruošimo darbų, reikia nunešti žmonėms maisto paketus, sveikinimus. L. S. turėjo atlikti nemokamus darbus iki 2017 m. birželio 30 d. Siuntime nebuvo nurodytas darbų atlikimo grafikas.
Liudytojos N. M. teigimu, L. S. apsilankė Rėkyvos bendruomenėje 2017 m. kovą. L. S. pasakė, kad siunčiamas atlikti nemokamų darbų. Ji (N. M.) pasakė jam, kad kovo mėnesį yra nemokamų darbų maisto banke, talkose. Kiek pamena, siūlė L. S. patalpose remontuoti kėdes ar rėmelius, dirbti maisto banke. Tuo metu neturėjo skubių darbų. Daugiau darbų turi vasarą, kai tvarkomas parkas. Nepamena, ką paaiškino L. S. apie darbų atlikimą, tačiau kai žmogus ateina pirmą sykį, ji visada pasako tris dalykus: kad yra galimybė dirbti savaitgaliais ir švenčių dienomis, kad reikės atvažiuoti į Rėkyvą ir kad žmogus turi pasirūpinti atlikti darbus bei su ja susisiekti. Kalbėdama su inspektoriumi, paprastai paklausia, ar šis informavo žmogų (probuojamąjį), jog darbai bus Rėkyvoje, nes ne visiems patogu ten nuvykti. Su L. S. sutarė, kad susiskambins. Berods skambino jam. Neprisiskambino, nepamena, ar telefonas būdavo išjungtas, ar signalas būdavo geras. Kai žmogus (probuojamasis) nepasirodo, praneša jį siuntusiam inspektoriui. 2017 m. balandžio 28 d. nusiuntė raštą probacijos tarnybai, kad L. S. neatvyko. L. S. neatvyko ir po (2017 m.) balandžio 28 d. Nepamena, ar L. S. paskambino.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. M. parodė (b. l. 66), kad yra Rėkyvos gyvenvietės bendruomenės pirmininkė. 2017 m. vasario 28 d. gavo pranešimą, kad L. S. yra paskirti nemokami darbai. (2017 m.) kovo pradžioje L. S. atvyko ir jie sutarė, kad L. S. galės atlikti nemokamus darbus po darbo valandų ir savaitgaliais, padės organizuoti renginius ar padarys aplinkos, patalpos priežiūros darbus. L. S. sutiko ir pažadėjo, kad atvyks atlikti nemokamus darbus. Bet daugiau jis neatvyko, neskambino. |Skambino L. S., tačiau nesėkmingai. Apie L. S. neatvykimą pranešė Šiaulių apygardos probacijos tarnybai.
Teismo posėdyje apklausta liudytoja R. G. parodė, kad L. S. buvo jos sugyventinis ir yra jos vaiko tėvas. Su L. S. susipažino kažkur 2016 m. pabaigoje, maždaug po mėnesio ėmė gyventi kartu. L. S. atsikėlė gyventi pas ją, prieš tai jis gyveno pas motiną (duomenys neskelbtini). Vienu atveju liudytoja R. G. teigė, kad su L. S. vedė bendrą ūkį ir gyveno kartu nuo 2017 m. sausio iki 2017 m. gegužės, kol gimė vaikas, kitu atveju – 4-5 mėnesius po vaiko gimimo. L. S. išgerdavo, keldavo ranką. Ji irgi būdavo agresyvi. Nebeiškentė ir išsiskyrė. Būdavo, kad kai jie susipykdavo, jis (L. S.) išeidavo pas motiną. Kai ji (R. G.) nusiramindavo, L. S. ateidavo. Neatsimena, kur L. S. dirbo, bet būdavo, kad keldavosi 4-8 valandą ryto ir dirbdavo iki 18-19 valandos. Nežino, ar L. S. turėjo papildomą darbą. Savaitgaliais, po darbo (laisvu laiku) L. S. kažkur važiuodavo arba jie važiuodavo kur nors kartu. Nežino, kur jis vienas važiuodavo, jai neįdomu. Mano, kad L. S. turi priklausomybę alkoholiui. L. S. stengdavosi negerti namuose. Išeidavo su draugais, grįždavo svyruodamas. Jis išeidavo išgerti bent du kartus per savaitę. Tai labiau būdavo savaitgaliais. Darbo dienomis L. S. reikėjo eiti į darbą, darbą jis labai saugojo, todėl darbo dienomis būdavo blaivus. Priekaištaudavo L. S., kad jis praleidžia mažai laiko su ja, jai trūksta dėmesio. L. S. nereaguodavo į tokius pasakymus. Jei pakviesdavo draugai atsigerti, jis eidavo.
Liudytojos R. G. nėštumas nebuvo lengvas. VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro 2017 m. lapkričio 2 d. pranešime teisingai nurodyta, kiek kartų dėl gresiančio nėštumo nutrūkimo ji gulėjo ligoninėje. Priklausomai nuo vizito pas gydytoją laiko kartais pas gydytojus ji eidavo viena, kartais - su L. S.. Darbo valandomis L. S. nebūdavo, ji eidavo viena, o jei vizitas paskirtas vėlesniu laiku - eidavo kartu. 2017 m. I pusmetį iki gimdymo negulėjo ligoninėje. L. S. prieš gimdymą būdavo šalia, kai ji paprašydavo. Jų vaikas gimė (duomenys neskelbtini). Dvi savaites po gimdymo gulėjo ligoninėje, nes vaikas gimė neišnešiotas. Kol gulėjo ligoninėje su vaiku, reikėjo įvairių priemonių (pvz., sauskelnių), L. S. pagalbos, palaikymo. Vaikui buvo labai svarbu, kad jis (L. S.) jį lankytų. Buvo palikusi L. S. vaiką ne ilgiau kaip tris dienas, kai ėjo tvarkyti dokumentų. Mano, kad buvimas pas ją neturėjo trukdyti L. S. atlikti nemokamus darbus.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. G. parodė (b. l. 74-76), kad L. S. pažįsta maždaug nuo 2016 m. rugpjūčio. Gyveno kartu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jiems gimė bendras vaikas. Nuo 2017 m. liepos 20 d. nebegyveno su L. S., nes jis ją mušė, yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Gimus vaikui, ji su vaiku gulėjo ligoninėje. Kai grįžo į namus, ji prižiūrėjo vaiką. L. S. dirbo, į darbą išeidavo apie 7 valandą, grįždavo 18 valandą. Yra buvę, jog į namus grįždavo 21 valandą. Vieną kartą L. S. tris dienas prižiūrėjo vaiką. Tuo metu ji tvarkėsi dokumentus dėl vaiko gimimo liudijimo ir pašalpos. Jis vaiką prižiūrėjo nuo ryto iki vakaro, įstaigose buvo didelės eilės ir ji visą dieną būdavo užsiėmusi. Žinojo, kad L. S. reikia lankytis probacijos tarnyboje. Tik 2017 m. liepą iš L. S. sužinojo, kad jam buvo paskirti nemokami darbai. L. S. vaiką prižiūrėjo tris dienas, daugiau ne, todėl vaikas jam netrukdė atlikti nemokamus darbus.
Teismo posėdyje apklausta liudytoja D. S. parodė, kad dirba socialinė darbuotoja Socialinių paslaugų centre. Socialinių paslaugų centras teikia intelektualią pagalbą: informavimo, konsultavimo, socialinių ir tėvystės įgūdžių formavimo, kartais – ir materialią rūbeliais, patalyne, maisto paketais. R. G. iš viso turi (pagimdė) tris vaikus. Ji buvo vieniša mama. Vyresniajai mergaitei nustatyta nuolatinė globa. Po to R. G. buvo išbraukta iš socialinės rizikos (šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus) apskaitos. R. G. išvyko į Angliją, grįžo nėščia ir 2016 m. liepos 14 d. vėl buvo įrašyta į socialinės rizikos (šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus) apskaitą. Liudytojos D. S. žiniomis, tuo metu R. G. gyvenime nebuvo L. S.. Antroji mergaitė 2017 m. kovo 7 d. buvo paimta iš šeimos dėl įtariamo smurto prieš vaiką. Šiuo metu jai nustatyta nuolatinė globa. R. G. ir D. S. susilaukė sūnaus, jų sūnus taip pat paimtas iš šeimos dėl įtariamo smurto. R. G. teigimu, vaiką galėjo sumušti L. S. sūnėnas. Jų bendram vaikui kol kas nustatyta laikinoji globa.
R. G. 2016 m. rugsėjo 12 d. atvyko į (socialinių paslaugų) centrą ir parašė, kad L. S. gyvens su ja, jie ves bendrą ūkį. R. G. ir L. S. nenorėjo oficialiai deklaruoti, jog veda bendrą ūkį, nes tokiu atveju kitaip skaičiuojama teisė į socialinę pašalpą. Lankydamasi R. G. gyvenamojoje vietoje, L. S. matė vieną kartą. L. S. buvo išgėręs, agresyvus, grasino, kad, gimus vaikui, neįleis socialinių darbuotojų į namus, jeigu nebus jokios paramos, pagalbos. Nuo 2017 m. sausio iki berniuko gimimo liudytoja nematė L. S. pas R. G., bet kartais jis ateidavo pasiimti maisto (paketų). Kai liudytoja lankėsi pas R. G. dienos metu, L. S. nebūdavo. Pasak R. G., L. S. dirbo. Kartais R. G. sakydavo, kad išsiskyrė su L. S. ir jį iškraustė, paskui - kad ji jį įleido, ir taip nuolatos. Situacija labai greitai keisdavosi: vieną savaitę jie gyvena kartu, kitą - negyvena. Jie konfliktuodavo, būdavo smurto atvejų. Paskutinėmis liudytojos žiniomis, R. G. ir L. S. kartu nebegyvena.
VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centras 2017 m. lapkričio 2 d. pranešime (b. l. 167) nurodė, kad nuo 2016 m. spalio 31 d. R. G. lankėsi pas VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojus dėl nėštumo. 2016 m. lapkričio 15-16 d., 2016 m. gruodžio 5-8 d. ir 2016 m. gruodžio 10-11 d. R. G. gulėjo ligoninės nėštumo patologijos skyriuje dėl kraujavimo – gresiančio nėštumo nutrūkimo. R. G. 2017 m. vasario 7 d. ir 28 d., 2017 m. balandžio 19 d., 2017 m. gegužės 11 d. lankėsi pas gydytoją ginekologę ambulatoriškai. 2017 m. gegužės 28-29 d. R. G. gulėjo ligoninės nėštumo patologijos skyriuje dėl įtariamo vaisiaus vandenų tekėjimo. Diagnozė nepasitvirtino ir ji buvo išleista namo. (duomenys neskelbtini) R. G. pagimdė kūdikį.
VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninė 2017 m. spalio 30 d. pranešime (b. l. 162) nurodė, kad R. G. (2017 m.) gydėsi VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Nėštumo patologijos, Akušerijos skyriuose šiais laikotarpiais: 1) 2017 m. kovo 19 d. 20⁰⁰ val. (apžiūra; diagnozė: nėštumas III-24 sav. + 5 d., kito normalaus nėštumo stebėjimas); 2) nuo 2017 m. gegužės 6 d. 15⁰³ val. iki 2017 m. gegužės 7 d. 10⁰⁰ val. (diagnozė: nėštumas III-32 sav.); 3) 2017 m. gegužės 26 d. 15⁵⁸ val. (apžiūra; diagnozė: nėštumas III-35 sav. + 2 d.); 4) nuo 2017 m. gegužės 28 d. 5¹¹ val. iki 2017 m. gegužės 29 d. 12⁰⁰ val. (diagnozė: nėštumas III-35 sav. + 5 d., apsunkinta akušerinė amannezė (s/c operacija), hypotrophia fetus); 5) (duomenys neskelbtini) (diagnozė: priešlaikinis gimdymas 35 sav. + 6 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-57474-16 (b. l. 11-12) patvirtino Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2016 m. gruodžio 15 d. nutarimą, kuriuo L. S. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą (fizinio skausmo sugyventinei R. G. sukėlimą), nes susitaikė su nukentėjusiąja, o ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Šiaulių apylinkės teismas skyrė L. S. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose, įpareigodamas L. S. juos atlikti per 6 mėnesius, bei per 6 mėnesius išklausyti smurtinį elgesį keičiančią programą.
Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis nebuvo apskųsta ir įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 30 d. (b. l. 10).
Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyrius 2017 m. sausio 6 d. gavo Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį, kuria L. S. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, ir pradėjo ją vykdyti. Baudžiamojo poveikio priemonių termino pabaiga (skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo) – 2017 m. birželio 30 d. (b. l. 16).
Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros 2017 m. sausio 23 d. plane (b. l. 21-25, 43) sakoma, kad L. S. gali vykdyti baudžiamojo poveikio priemones, įsipareigoja laikytis baudžiamojo poveikio priemonių sąlygų, yra supažindintas su vengimo jas vykdyti teisinėmis pasekmėmis. Po šiais teiginiais yra prierašas „L. S. 2017 01 23“ ir parašas.
L. S. 2017 m. sausio 23 d. sutikime atlikti nemokamus darbus (b. l. 30) nurodė, kad sutinka iki 2017 m. birželio 30 d. atlikti skirtus 50 valandų nemokamus darbus, yra supažindintas ir įspėtas dėl atsakomybės už vengimą atlikti nemokamus darbus.
Šiaulių apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus vyresnioji specialistė D. Šileikienė 2017 m. sausio 23 d. rašte Nr. Š7-165 (b. l. 19) nurodė, kad apsilankė adresu (duomenys neskelbtini), bet buto durų niekas neatidarė. Bendravo su buvusia sugyventine R. G. iš 127 buto. Moteris teigė, kad kartu (su L. S.) negyvena 4 mėnesius, išsiskyrė dėl smurto atvejo. Moteris yra nėščia, todėl vengia bet kokio bendravimo su L. S..
Iš 2017 m. birželio mėnesio įspėjimo dėl vengimo vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę matyti (b. l. 42), kad L. S. buvo įspėtas, jog už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę numatyta atsakomybė BK 243 straipsnyje. Kviečiamas atvykti į probacijos tarnybą 2017 m. birželio 9 d.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Kaltinamojo žodžiais, jis dėl susiklosčiusių aplinkybių: darbo, draugei gresiančio nėštumo ir poreikio ja rūpintis, lankyti ligoninėje, vėliau - sūnaus priežiūros, negalėjo atlikti nemokamų darbų.
BK 243 straipsnyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaryta tik tiesiogine tyčia, t. y. atsakomybė nekyla, jei asmuo neatlieka baudžiamojo poveikio priemonės dėl objektyvių priežasčių. Kaltinamasis L. S. neigia subjektyviąją BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties pusę, taigi faktiškai nepripažįsta padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Nuo 2017 m. sausio 6 d. iki 2017 m. gegužės 15 d. kaltinamasis dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. birželio 8 d. iki, jo teigimu, 2017 m. rugsėjo – (duomenys neskelbtini). Nuo 2017 m. sausio 25 d. iki 2017 m. vasario 20 d. kaltinamasis išklausė smurtinį elgesį keičiančią programą ir 2017 m. vasario 28 d. pasiųstas į Rėkyvos gyvenvietės bendruomenės namus atlikti 50 valandų nemokamų darbų. Iki nemokamų darbų atlikimo pabaigos buvo likę 4 mėnesiai. Rėkyvos gyvenvietės bendruomenės namai dirba savaitgaliais. Kaltinamajam būtų reikėję dirbti vidutiniškai 5 dienas po 10 valandų arba 10 savaitgalių (dvi dienas) po 5 valandas. Liudytojas E. G. parodė, kad darbdavys (duomenys neskelbtini) sudaro sąlygas darbuotojui dirbti jam patogiu grafiku, t. y. išeiti anksčiau darbo laiko ar pakeisti pamainą, jeigu darbuotojui to reikia.
VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro 2017 m. lapkričio 2 d. pranešimas (b. l. 167) ir VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 2017 m. spalio 30 d. pranešimas (b. l. 162) nepatvirtino kaltinamojo teiginių, esą jo tuometinė draugė R. G. dėl gresiančio nėštumo nutrūkimo 2017 m. ne kartą gulėjo ligoninėje, todėl po darbo ir savaitgaliais kaltinamasis ligoninėje turėjo prižiūrėti besilaukiančią draugę ir dėl šeimyninių aplinkybių negalėjo atlikti nemokamų darbų. Iš minėtų dokumentų matyti, kad dėl gresiančio nėštumo nutrūkimo R. G. nuo 2016 m. gruodžio 10-11 d. iki 2017 m. gegužės mėnesio, kai pagimdė kūdikį, ligoninėje negulėjo. R. G. 2017 m. I pusmetį kelis kartus lankėsi pas gydytojus ambulatoriškai, ligoninėje gulėjo 2017 m. gegužės 6-7 d. (diagnozė: nėštumas III-32 sav.), 2017 m. gegužės 28-29 d. (diagnozė: nėštumas III-35 sav. + 5 d., apsunkinta akušerinė amannezė (s/c operacija), hypotrophia fetus) ir (duomenys neskelbtini) (diagnozė: priešlaikinis gimdymas 35 sav. + 6 d.).
Kaip nurodė liudytoja R. G., iš dalies – liudytoja D. S., kaltinamojo ir R. G. santykiai 2017 m. I pusmetį buvo trūkinėjantys: jie tai skyrėsi, tai taikėsi ir vėl gyveno kartu. Po du kartus per savaitę, paprastai savaitgaliais, L. S. girtaudavo su draugų kompanija.
Iš kaltinamojo paaiškinimų, liudytojų D. R. ir N. M. parodymų, bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros 2017 m. sausio 23 d. plano (b. l. 21-25, 43), L. S. 2017 m. sausio 23 d. sutikimo atlikti nemokamus darbus (b. l. 30), 2017 m. birželio mėn. įspėjimo dėl vengimo vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę (b. l. 42) matyti, kad kaltinamajam buvo išaiškinta baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygos, jis sutiko atlikti nemokamus darbus, buvo įspėtas dėl vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę pasekmių. Kaltinamasis žinojo, kad nemokamus darbus turi atlikti Rėkyvoje, gali juos atlikti ne įprasto darbo laiku, savaitgaliais. Iki baigėsi terminas atlikti nemokamus darbus, kaltinamasis nei probacijos tarnybos darbuotojai, nei Rėkyvos gyvenvietės bendruomenės namų pirmininkei nesakė, kad negali jų dirbti, atvirkščiai, vis žadėjo atlikti. Kaltinamasis nerodė iniciatyvos dirbti nemokamus darbus, po pirmojo apsilankymo Rėkyvos gyvenvietės bendruomenės namuose daugiau ten nenuvyko ir neskambino Rėkyvos gyvenvietės bendruomenės pirmininkei N. M. dėl nemokamų darbų atlikimo. Tik 2017 m. liepą, t. y. pasibaigus nemokamų darbų atlikimo terminui, kaltinamasis atvyko į probacijos tarnybą ir nurodė, kad neturi laiko atlikti nemokamų darbų.
Įvertinęs išvardintus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, teismas sprendžia, kad nuo 2017 m. kovo 1 d., kai kaltinamasis buvo pasiųstas į Rėkyvos gyvenvietės bendruomenės namus atlikti nemokamų darbų, iki 2017 m. birželio 30 d. jis turėjo objektyvią galimybę atlikti nemokamus darbus, tačiau dangstėsi pareigomis (faktinei) šeimai ir darbdaviui. Kaltinamasis 2017 m. sausio 23 d. pasirinko pirmiau išklausys smurtinį elgesį keičiančią programą, po to atlikti nemokamus darbus. Smurtinį elgesį keičiančią programą kaltinamasis tvarkingai išklausė per vieną mėnesį (b. l. 24). Vėliau jis neprašė darbdavio sudaryti sąlygas atlikti nemokamus darbus darbo dienomis, nedirbo nemokamų darbų po darbo valandų ir/arba savaitgaliais. Ne kiekvieną savaitgalį 2017 m. I pusmetį kaltinamasis praleisdavo su besilaukiančia drauge, susipykę gyvendavo atskirai. 2017 m. I pusmetį kaltinamojo draugė R. G. gulėjo ligoninėje tik prieš pat gimdymą gegužę. Nei iki gimstant vaikui, nei po to kaltinamasis neatliko nė vienos nemokamų darbų valandos. Paskambinus probacijos skyriaus darbuotojai, kaltinamasis vis žadėjo atlikti nemokamus darbus, neužsiminė apie kliūtis atlikti nemokamus darbus per nustatytą terminą, todėl jam nebuvo pagrindo tikėtis, jog gali būti prašoma teismo pratęsti nemokamų darbų atlikimo terminą. Visa tai rodo, kad kaltinamasis vengė atlikti vieną iš dviejų teismo skirtų baudžiamojo poveikio priemonių. Kaltinamojo veiksmai, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo. Iš kaltinimo kaip nepasitvirtinusi šalinama dalis inkriminuoto nusikalstamos veikos periodo nuo 2017 m. sausio 6 d. iki 2017 m. vasario 28 d. Byloje nepakanka įrodymų, kad kaltinamasis vengė atlikti nemokamus darbus jau nuo jo įtraukimo į probuojamųjų registrą iki faktinio pasiuntimo juos atlikti.
Už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę, išskyrus turto konfiskavimą, gali būti baudžiamas bauda ar areštu (BK 243 str.).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, išdėstytus BK 54 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Baudžiamasis nusižengimas pasireiškė neveikimu, yra trunkamojo pobūdžio. Nusikalstamos veikos sudėtis formali, žala nepadaryta (nebuvo įrodinėjama). Nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 1 p.).
Kaltinamasis yra vidutinio amžiaus (37 m.), turi pagrindinį išsilavinimą, išsituokęs, nuo 2017 m. gruodžio 4 d. dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 187). Teistumas išnykęs, todėl juridiškai laikomas neteistu (b. l. 89-92). 4 kartus baustas administracine tvarka už smulkius viešosios tvarkos pažeidimus (įskaitant pasirodymą girtam viešoje vietoje); 2 kartus už smulkius KET pažeidimus surašyti protokolai su administraciniais nurodymais, kas baustumo neužtraukia (b. l. 84-88).
Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).
Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos tikslą (siekis išvengti nemokamų darbų), eigą (per nemokamų darbų atlikimo terminą kaltinamasis vis žadėjo atlikti nemokamus darbus), trukmę (4 mėnesiai), padarinius (baigėsi terminas atlikti nemokamus darbus), kaltinamojo asmenybę (linkęs dažnai vartoti alkoholinius gėrimus), nenustatęs atsakomybę lengvinančių ir/ar sunkinančių aplinkybių (BK 59-60 str.), teismas mano, kad areštas, kaip trumpalaikis laisvės atėmimas, šiuo atveju būtų per griežta bausmė. Adekvati bausmė kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką galėtų būti švelnesnė sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, jos dydį parenkant artimą minimaliam (BK 47 str. 2-3 d., 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija; BK 3 str. 2 d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą, baudos mokėjimo terminas atidedamas (Bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d.).
Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 118-119, 135-136) – taikomos tol, kol įsiteisės nuosprendis (BPK 139 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-302, 304-305, 307, 313, 432 straipsniais, teismas
nusprendžia:
L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti 10 MGL (376,60 €) baudą.
10 MGL (376,60 €) baudos mokėjimą atidėti 10 (dešimt) mėnesių skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
L. S. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – taikyti, kol įsiteisės šis nuosprendis.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.