Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-11-28 · Civilinė byla Nr. 2S-1838-340/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-28
Bylos Nr.
2S-1838-340/2012
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-01857-2012-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
UAB „Ekobazė“
Atsakovas
Przedsiebiorstwo Handlowe Andrzej Czachorowski
Kategorijos
  • 94.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1838-340/2012Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01857-2012-3Procesinio sprendimo kategorijos: 94.2.5; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. lapkričio 28 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Ekobazė“ atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo UAB „Ekobazė“ ieškinį atsakovui Przedsiebiorstwo Handlowe Andrzej Czachorowski dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 116 990,53 Lt skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog Reikalavimo perleidimo sutarties 11 p. šalys susitarė, jog bet kokie ginčai, kylantys iš minėtos sutarties bus sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais. Ieškinys pareikštas pagal ieškovo buveinės vietą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Trakų r. apylinkės teismas 2012-08-20 nutartimi atsisakė priimti ieškinį. Teismas nustatė, kad pagrindinis ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo yra kildinamas iš 2011-04-20 reikalavimo perleidimo sutarties, kurios 11 punkte numatyta, jog šalys sieks išspręsti bet kokius ginčus, nesutarimus ar reikalavimus, kylančius iš Sutarties, konsultacijomis, derybomis, pagrįstomis abipusio bendradarbiavimo principu, nepavykus susitarti, ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais. Atsižvelgęs į tai, jog nagrinėjamu atveju atsakovas pagal pareikštą ieškinį yra Lenkijos Respublikos juridinis asmuo, ginčas yra kilęs iš civilinių (komercinių) santykių, teismas konstatavo, jog, sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, konkrečios Europos Sąjungos valstybės narės teismų kompetencija nustatytina pagal 2000-12-22 Europos Tarybos reglamente (EB) Nr. 44/2001 Dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas) įtvirtintas taisykles. Teismas konstatavo, jog viena vertus – Reglamento 23 str. 1 d., nereikalauja, jog šalys, sudarydamos susitarimą dėl jurisdikcijos, visais atvejais nurodytų konkretų valstybės narės teismą, kuriam paveda spręsti ginčą, kita vertus, susitarimo dėl jurisdikcijos esmė, pobūdis per se lemia, jog tais atvejais, kai šalys nenurodo konkretaus valstybės narės teismo, kuriam pavedama spręsti jų ginčą, šalys kitu aukščiau nurodytu būdu (būdais) turi išreikšti savo valią dėl teismingumo, tai yra pasirinkti, kokios teritorijos valstybės narės teismas spręs ginčą, arba atmesti kokios nors teritorijos valstybės narės teismų kompetenciją. Teismas, vertindamas Sutarties 11 p., konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra išreikšta aiški šalių valia dėl teismingumo, todėl nurodyta Sutarties nuostata nelaikytina susitarimu dėl jurisdikcijos (teismingumo) Reglamento 23 str. 1 d. prasme. Sutarties 11 p. įtvirtinta nuostata yra abstrakti, jos negalima laikyti nei prorogaciniu susitarimu, nei derogaciniu susitarimu, kadangi nurodytoje Sutarties nuostatoje šalys nenurodė nei konkretaus Lietuvos Respublikos teismo, kuriam paveda spręsti ginčą, nei tam tikros Lietuvos Respublikos teritorijos teismo (teismų), nei atmetė kokios nors Lietuvos Respublikos teritorijos teismų kompetenciją. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju taikytina bendrosios jurisdikcijos taisyklė (Reglamento 2 str.), pagal kurią ieškinys pareikštinas pagal juridinio asmens buveinės vietą. Atsakovo buveinės vieta yra Lenkijos Respublikoje, todėl pripažintina, jog šis ginčas teismingas atitinkamam Lenkijos Respublikos teismui.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Trakų r. apylinkės teismo 2012-08-20 nutartį ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad UAB „Ekobazė“ ieškinys dėl skolos priteisimo atsakovui Przedsiebiorstwo Handlowe Andrzej Czachorowski teismingas Trakų r. apylinkės teismui. Apelianto nuomone, esant šalių susitarimui dėl teritorinio teismingumo, teismo išvada, kad ieškovas turi kreiptis į atitinkamą Lenkijos Respublikos teismą pažeistų šalių sutarties laisvės principą. Nurodo, jog nei Reglamento, nei CPK nuostatos (CPK 787 str. 2 d.), nereikalauja, jog šalys, sudarydamos susitarimą dėl jurisdikcijos, nurodytų konkretų valstybės teismą, kuriam paveda spręsti ginčą. Sutarties 11 p. aiškiai atspindi šalių valią perduoti ginčus spręsti Lietuvos Respublikoje esantiems teismams (prorogacija) ir atmesti kitų, nesančių Lietuvos Respublikoje, teismų jurisdikciją (derogacija). Toks šalių susitarimas įgalina šalis dėl ginčo nagrinėjimo kreiptis į bet kurį Lietuvos Respublikos teismą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos bei atskirojo skundo medžiagą sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, ieškinio priėmimo stadijoje nagrinėdamas jurisdikcijos klausimą, neteisingai įvertino bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Byloje nustatyta, jog pagrindinis ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo yra kildinamas iš 2011-04-20 reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos tarp ieškovo, atsakovo ir AB „Medienos plaušas“, kurios 11 p. numatyta, jog šalys sieks išspręsti bet kokius ginčus, nesutarimus ar reikalavimus, kylančius iš Sutarties, konsultacijomis, derybomis, pagrįstomis abipusio bendradarbiavimo principu, nepavykus susitarti, ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju atsakovas pagal pareikštą ieškinį yra Lenkijos Respublikos juridinis asmuo, ginčas yra kilęs iš civilinių (komercinių) santykių, tai yra dėl sutartinių prievolių, kylančių iš Sutarties, vykdymo, sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, konkrečios Europos Sąjungos valstybės narės teismų kompetencija nustatytina pagal Reglamente įtvirtintas taisykles.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog Reglamento 23 str., numatantis šalims galimybę sudaryti susitarimus dėl jurisdikcijos (teismingumo), nereikalauja, kad šalys visais atvejais nurodytų konkretų valstybės narės teismą, kuriam paveda spręsti ginčą. Reglamento 23 str. 1 d. įtvirtinta, kad jeigu šalys, kurių vienos arba daugiau nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, yra susitarusios, kad valstybės narės teismas arba teismai turi jurisdikciją spręsti bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti dėl konkrečių teisinių santykių, minėtas teismas arba minėti teismai turi jurisdikciją. Tokia jurisdikcija yra išimtinė, jeigu šalys nebuvo susitarusios kitaip. Reglamento 23 str. įtvirtinama bendro pobūdžio taisyklė, jog šalys yra laisvos susitarti tiek dėl tarptautinio, tiek ir teritorinio teismingumo. Tačiau susitarimas dėl abiejų teismingumo rūšių nėra būtina sutartinio teismingumo sąlyga – visiškai pakanka susitarti ir tik dėl tarptautinio teismingumo. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, jog Reglamento 23 str. 1 d. nereikalauja, jog šalys, sudarydamos susitarimą dėl jurisdikcijos, visais atvejais nurodytų konkretų valstybės narės teismą, kuriam paveda spręsti ginčą.

Tačiau, vertindamas Sutarties 11 p., pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra išreikšta aiški šalių valia dėl teismingumo, todėl nurodyta Sutarties nuostata nelaikytina susitarimu dėl jurisdikcijos (teismingumo) Reglamento 23 str. 1 d. prasme. Sutarties 11 p. įtvirtinta nuostata yra abstrakti, jos negalima laikyti nei prorogaciniu susitarimu, nei derogaciniu susitarimu, kadangi nurodytoje Sutarties nuostatoje šalys nenurodė nei konkretaus Lietuvos Respublikos teismo, kuriam paveda spręsti ginčą, nei tam tikros Lietuvos Respublikos teritorijos teismo (teismų), nei atmetė kokios nors Lietuvos Respublikos teritorijos teismų kompetenciją.

Apeliantas pagrįstai nurodo, jog nei Reglamento, nei CPK nuostatos (CPK 787 str. 2 d.), nereikalauja, jog šalys, sudarydamos susitarimą dėl jurisdikcijos, nurodytų konkretų valstybės teismą, kuriam paveda spręsti ginčą. Sutarties 11 p. aiškiai atspindi šalių valią perduoti ginčus spręsti Lietuvos Respublikoje esantiems teismams (prorogacija) ir atmesti kitų, nesančių Lietuvos Respublikoje, teismų jurisdikciją (derogacija). Toks šalių susitarimas įgalina šalis dėl ginčo nagrinėjimo kreiptis į bet kurį Lietuvos Respublikos teismą. Laikytina, jog šiuo atveju ieškovas konkretų Lietuvos Respublikos teismą pagrįstai pasirinko pagal savo registruotos buveinės vietą.

Skundžiama nutartimi teismas pažeidė sutartinį bylų teismingumą reglamentuojančias procesinės teisės normas bei ginčo šalių susitarimą dėl teritorinio bylos teismingumo. Dėl minėtų pažeidimų nepagrįstai atsisakyta priimti ieškinį, todėl jie sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir, atsižvelgiant į tai, jog ieškinio priėmimo klausimas priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimui spręsti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p., 339 str.

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartį panaikinti, bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Tatjana Žukauskienė