Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turtinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. J., E. J., Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

1. Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

2. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas A. J. ir R. J. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Santuokoje susilaukė dviejų vaikų, t. y. V. J. ir E. J.. R. J. mirė (duomenys neskelbtini). 2023-06-16 VĮ Registrų centro testamentų registro išrašas patvirtina, jog R. J. nebuvo sudariusi ir įregistravusi testamento, po jos mirties nėra įregistruotų pareiškimų dėl palikimo priėmimo, atsisakymo. Iš VĮ Registrų centro išrašo nustatyta, kad A. J. vardu nuo 1997-05-20 Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo 1997-02-14 pažymos Nr. 94 pagrindu įregistruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Turtas įgytas esant santuokoje, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. 2023-05-30 Daugiabučių namų savininkų bendrijos „S.“ 2023-05-30 pažyma patvirtina, jog A. J. už butui (duomenys neskelbtini) suteiktas komunalines paslaugas 2023-05-01 neskolingas. Sąskaita ir mokėjimo kvitas patvirtina už šilumos patiektos butui (duomenys neskelbtini), apmokėjimą.

3. Remiantis įrodymų visuma nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje yra sąlygos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

4. Teismas nurodo, kad paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

5. Tokiu būdu palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 straipsnio 2 dalies prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.

6. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas, būdamas paveldėtoju po savo sutuoktinės R. J. mirties, įstatymo nustatytu terminu, nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau byloje pateikti rašytiniai įrodymai, pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai bei nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas po sutuoktinės mirties savo aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti po sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą, nes jis toliau rūpinosi nekilnojamuoju turtu – mirusiajai sutuoktinei R. J. priklausančia ½ buto dalimi, ją prižiūri, moka mokesčius. Taigi pareiškėjas tokiais savo veiksmais išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą, ir faktiškai pradėjo valdyti ir naudoti po sutuoktinės mirties likusį ir jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei laiko save to turto savininku. Kiti mirusiosios įpėdiniai – vaikai, suinteresuoti asmenys šioje byloje, būdami pirmos eilės įpėdiniais palikimo nepriėmė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad pareiškėjas iš karto po sutuoktinės mirties faktiškai pradėdamas valdyti sutuoktinei R. J. priklausantį turtą, priėmė savo sutuoktinės palikimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, CPK 178 straipsnis), todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

7. Pareiškėjas įrodė, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turtintis faktas jam sukels teisines pasekmes (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, pareiškėjo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip pagrįstas tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (mirė (duomenys neskelbtini)), palikimą priėmė faktiškai jį valdydamas.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.