- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-17
- Bylos Nr.
- 2S-198-798/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24770-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Atsakovas
- T. K.
- Ieškovas
- D. V.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo T. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui T. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei atsakovo T. K. priešieškinį ieškovei D. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo; institucija, teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. V. prašė nustatyti nepilnamečio vaiko K. K. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo T. K. nepilnamečiui vaikui K. K. išlaikymą kas mėnesį po 500 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos iki vaiko pilnametystės, pavedant ieškovei disponuoti lėšomis uzufrukto teise; nustatyti nepilnamečio vaiko K. K. bendravimo su atsakovu tvarką; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko K. K. gyvenamąją vietą kartu su ieškove bei priteisti iš atsakovo po 500 Lt dydžio laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 25 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemonės – laikiną šalių nepilnamečio vaiko K. K., gimusio 2008 m. rugsėjo 3 d. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, o iš atsakovo priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 400 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo.
Atsakovas T. K. prašė pakeisti laikinąją nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su atsakovu, priteisti iš ieškovės laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad tokia būtinybė iškilo dėl to, jog laikinosios apsaugos priemonės teismo buvo pritaikytos neturint objektyvios ir teisingos informacijos, susijusios su faktinėmis nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygomis, neturint duomenų apie ieškovės pastaraisiais metais vedamą klajoklinį gyvenimo būdą, pastovios gyvenamosios vietos neturėjimą, gyvenimą palapinėje plyname lauke arba vaiko gyvenimui nepritaikytose patalpose be elektros, karšto vandens, kanalizacijos. Anot atsakovo, ieškovė teismui pateikė melagingą informaciją, jog su sūnumi nuolat gyvena pas savo senelius deklaruotoje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Iš tikrųjų 2014 metų žiemą ieškovė su sūnumi gyveno adresu Sviliškių k., Zujūnų sen., Vilniaus rajone sodyboje. 2014 metų vasarą ieškovė faktiškai gyveno Neries regioniniame parke, prie Bradeliškių k., Vilniaus raj., o 2014 metų rudenį vėl persikėlė gyventi į kitą naują neapibrėžtą vietą už Žaliųjų ežerų, Vilniaus raj. Atsakovo teigimu, ieškovė daugiausia gyvena indėniškoje palapinėje lauke, klajoja po vietovę kartu su gyvuliais ir dažnai apsigyvena netinkamos vaikui gyventi ir augti būklės statiniuose (be karšto vandens, be elektros, kanalizacijos). Ieškovės pasirinktas izoliuoto nuo visuomenės gyvenimo gamtoje būdas neatitinka nepilnamečio vaiko interesų bei teisių į saugią, jo amžiaus tarpsnį atitinkančią gyvenimo aplinką. Ieškovė elgiasi neatsakingai ir nerūpestingai, pažeidžia vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, versdama jį klajoti kartu su ja laukais ir miškais, gyventi be patogumų, neturėti aiškios ir pastovios gyvenamosios vietos, vaiko amžių atitinkančiam socialiniam ir psichologiniam vystimuisi būtinų asmeninių daiktų (pvz., lovos, stalo, žaislų, asmeninės erdvės). Kartu ieškovė rizikuoja ir vaiko sveikata bei gerove.
Atsiliepimas
Ieškovė D. V. atsiliepimu prašė netenkinti atsakovo prašymo dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kadangi prašymas yra nepagrįstas ir pažeidžiantis nepilnamečio vaiko interesus. Nurodė, kad teismo 2014 m. liepos 25 d. priimta nutartis yra teisinga, geriausiai atitinkanti nepilnamečio vaiko interesus, todėl naikinti ar keisti ją nėra pagrindo. Ieškovės teigimu, jokios grėsmės vaiko turtiniams ir neturtiniams interesams nėra, priešingai, sūnus ieškovės yra tinkamai prižiūrimas, lavinamas, auklėjamas, jo materialinis aprūpinimas taip pat yra užtikrinamas. Nurodė, kad nepilnametis vaikas nuo pat gimimo gyvena su ieškove, yra pripratęs ir emociškai prisirišęs prie mamos bei artimos aplinkos, žmonių, su kuriais nuolat bendrauja - savo senelių ir prosenelių, pas kuriuos ir gyvena ieškovė su nepilnamečiu sūnumi. Ieškovė tenkina kasdieninius mažamečio sūnaus poreikius, žino jo dienotvarkę, įpročius, tokiu būdu, sukuria vaikui emociškai ir socialiai stabilią aplinką, prie kurios vaikas yra pripratęs.
Institucija, teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, pateikė teismui išvadą. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka mažamečio vaiko K. K. interesus, todėl ją keisti nėra tikslinga. Tiek Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus, tiek Vilniaus rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai lankęsi ieškovės nurodytais gyvenamųjų vietų adresais - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vaiko teisių pažeidimų nenustatė, taip pat nepastebėjo, kad ieškovė ar jos gyvenimo draugas galimai darytų neigiamą įtaką vaikui, mažamečiui yra sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis. Nei vienas iš skyrių duomenų apie ieškovės netinkamą motinos valdžios įgyvendinimą neturi. Ieškovės šeima nėra įrašyta nei į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, nei į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Skyriaus specialistams bendraujant su nepilnamečiu Karoliu, berniukas teigė, kad jis nori gyventi su mama, nes su ja visada gyveno. Pasak berniuko, tėtį jis labai myli, su juo bendrauja, bet labai retai. Vaikas pasakojo, kad pas tėtį namuose jis kartais nakvoja, ten turi žaislų. K. teigė, kad su tėčiu eina pasivaikščioti iki parduotuvės arba lankosi „Vichy“ vandens pramogų parke.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartimi atsakovo T. K. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju šalių santykiai yra sudėtingi ir konfliktiški. Iš byloje esančio Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-08-31 buities tyrimo akto Nr. A715-4894/14(2.13.2.16-AD15) matyti, kad skyriaus specialistai lankėsi ieškovės gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 4 kambarių bute yra visi patogumai, būstas nuosavybės teise priklauso ieškovės seneliui, čia erdvu, jauku ir tvarkinga, o mažamečiui sudarytos geros buitinės gyvenimo sąlygos. Skyriaus specialisto pokalbio su nepilnamečiu metu, vaikas nurodė, kad nori gyventi su mama, nes su ja visada gyveno. Pasak berniuko, tėtį jis labai myli, su juo bendrauja, bet labai retai. Vaikas pasakojo, kad pas tėtį namuose jis kartais nakvoja. (K.i) teigė, kad su tėčiu eina pasivaikščioti iki parduotuvės arba lankosi „Vichy“ vandens pramogų parke. Skyrius neturi duomenų apie ieškovės netinkamą motinos valdžios įgyvendinimą, ieškovės šeima nėra įrašyta į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Iš byloje esančio Vilniaus rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-03-21 rašto Nr. A33(19)-344 ir Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-10-24 išvados Nr. A104-4063/14(2.13.2.6.-AD15) matyti, kad specialistai taip pat lankėsi ir adresu (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu gyvena ieškovė ir nepilnametis vaikas. Skyriaus specialistai vaiko teisių pažeidimų nenustatė, taip pat nepastebėjo, kad ieškovė ar jos gyvenimo draugas galimai darytų neigiamą įtaką vaikui, vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis. K. keturis kartus per savaitę lanko būrelius - vėlimo, „Ai ki do“ ir jojimo treniruotes (duomenys neskelbtini), įsikūrusiame (duomenys neskelbtini). Skyriaus darbuotojai bendravo su vaiku. Pokalbio metu berniukas pasakojo, kad nori gyventi su mama, o su tėčiu tik kartais pasimatyti, kad jam gyventi kaime patinka, jis turi savo numylėtinių augintinių (b.l. 141- 144, 151-152). Teismas įvertinęs aukščiau minėtus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, konstatavo, kad šioje ginčo nagrinėjimo stadijoje, keisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones nėra tikslinga.
Šalies argumentai
Atsakovas T. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su atsakovu bei priteisti iš ieškovės laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais. Pirma, pirmosios instancijos teismas grindė savo sprendimą nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą su ieškove klaidingai nustatęs, kad ieškovė su vaiku gyvena adresu (duomenys neskelbtini), ir adresu (duomenys neskelbtini), kadangi iš tikrųjų ieškovė pokalbio su vaiko teisių apsaugos specialistais metu atskleidė, jog gyvena (duomenys neskelbtini). Antra, pirmosios instancijos teismas neįvertino nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygų adresu (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad Vaiko teisių apsaugos specialistai būtų apsilankę vaiko faktinėje gyvenamojoje vietoje. Trečia, teismas palikęs laikiną vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškove, leido ieškovei gyventi su vaiku sąlygomis, keliančiomis pavojų vaiko sveikatai. Pati ieškovė nurodė vaiko teisių apsaugos specialistams, kad gyvena su vaiku „namuke, skirtame gyvenimui šiltuoju metų laiku be patogumų“. Todėl vaikui gyvent tokiame neaiškios paskirties pastate žiemą, kyla grėsmė vaiko sveikatai. Ketvirta, teismas neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus apie ieškovės vedamą gyvenimo būdą, kenkiantį nepilnamečio vaiko interesams. Ieškovė daugiausia gyvena indėniškoje palapinėje lauke, klajoja po vietovę kartu su gyvuliais, trumpam apsigyvena netinkamos vaikui gyventi būklės statiniuose.
Atsiliepimas
Ieškovė D. V. atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad nepilnametis vaikas nuo pat gimimo gyvena su ieškove, yra pripratęs ir emociškai prisirišęs prie mamos bei artimos aplinkos, žmonių, su kuriais nuolat bendrauja - savo senelių ir prosenelių, pas kuriuos ir gyvena ieškovė su nepilnamečiu sūnumi. Ieškovė tenkina kasdieninius mažamečio sūnaus poreikius, žino jo dienotvarkę, įpročius, tokiu būdu, sukuria vaikui emociškai ir socialiai stabilią aplinką, prie kurios vaikas yra pripratęs. Ieškovė tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek susitikimų su vaiko teisių apsaugos specialistais neslėpė, jog daug laiko su sūnumi praleidžia ne tik adresu (duomenys neskelbtini), bet ir adresu (duomenys neskelbtini) Tai pat yra nurodžiusi, kad netoli (duomenys neskelbtini) kaimo sodybos įsikūrusioje (duomenys neskelbtini) mokykloje sūnus dalyvauja popamokinėje veikloje, t.y. eina į aikido būrelį, vėlimo bei jojimo pamokas. Tačiau nepilnamečio vaiko pagrindinė gyvenamoji vieta yra pas ieškovės senelius adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovo atskirojo skundo teiginiai yra nepagrįsti, nes teismas priimdamas skundžiamą nutartį atsižvelgė į byloje esančių įrodymų visumą. Taip pat su atsiliepimu teikia pažymą, apie sūnaus sveikatą, kurioje nurodoma, jog berniukas yra sveikas, išsivystęs, raida atitinka amžių.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą bylos medžiagą, atsakovo paaiškinimus bei ieškovės atsikirtimus, institucijų, teikiančių išvadą paaiškinimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai bei vaiko teisėtiems interesams, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.
Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Tačiau asmuo, prašantis pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti būtinybę taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Analogiškas reikalavimas yra keliamas prašymui pakeisti teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ieškovė D. V. negalėtų prižiūrėti ar blogai prižiūri savo vaiką, ar kaip kitaip pažeidžia vaiko teises bei interesus, todėl sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį.
Įvertinus bylos duomenis bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria nebuvo tenkintas atsakovo prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, motyvus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su žemesnės instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog nėra pagrindo abejoti pateikta į bylą medžiaga bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada. Pažymėtina, kad skyriaus specialistai vaiko teisių pažeidimų nenustatė, taip pat nepastebėjo, kad ieškovė ar jos gyvenimo draugas galimai darytų neigiamą įtaką vaikui, vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog vaiko gyvenimas su motina prieštarautų jo interesams ar kitaip pažeistų jo teises, jog vaiku būtų nesirūpinama. Priešingai, iš byloje esančių dokumentų matyti, kad vaikas lanko įvairius būrelius ir treniruotes, yra sveikas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikai gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jų fizinei, psichologinei bei socialinei raidai. Nusistovėjusios ir vaikams įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. Kaip minėta, atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad vaiko gyvenimas kartu su motina kaip nors pažeistų vaiko interesus ar kitaip suvaržytų jo teises. Priešingai, jau Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodoma informacija, kad skyriaus darbuotojams bendraujant su K., berniukas nurodė, kad nori gyventi su mama. Taigi, nors apeliantas ir nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas nevertino nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygų adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pateikti duomenys šiai dienai nesuteikia pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, nes vaikas visą gyvenimą gyvena kartu su motina, didesnę dalį šio laiko senelių gyvenamojoje vietoje, kur vaikui sudarytos saugios, tinkamos vystymuisi sąlygos. Teismui nėra pagrindo abejoti ieškovės argumentais, kad ši vieta yra pagrindinė jos ir nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta. Vaikas yra prisirišęs prie jį supančios aplinkos, kurios pakeitimas, nesant galutinio sprendimo dėl tarp šalių kilusio ir teisme nagrinėjamo ginčo, gali turėti neigiamos įtakos jo psichologinei būsenai.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo tenkinti skundo ir panaikinti ar pakeisti apskųstąją Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.