Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagri­nėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. Z., A. Z. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais. (duomenys neskelbtini) mirė J. L. motina A. L.. J. L., kuris mirties momentu gyveno su motina, pareiškimo dėl palikimo priėmimo notarui nepateikė. Po motinos mirties liko nekilnojamasis turtas – žemės sklypas bei kilnojamasis turtas – namų apyvokos daiktai, baldai. J. L. iš karto po motinos mirties šį turtą užvaldė, juo naudojosi, rūpinosi, išlaikė ir prižiūrėjo, todėl turtą valdė kaip savininkas, taip priėmė palikimą pagal įstatymą pradėdamas faktiškai valdyti turtą. (duomenys neskelbtini) J. L. mirė. Pareiškėjas yra pateikęs notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo po J. L. mirties. Prašo nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą. Šį faktą prašo nustatyti tam, kad galėtų paveldėti atsiradusį palikimą.

Suinteresuotas asmuo ir suinteresuoto asmens A. Z. atstovas E. Z. su pareiškimu sutinka. Sutikimas grindžiamas šiais argumentais. J. L. gyveno su mirusia A. L., po jos mirties tvarkė ir prižiūrėjo jos turtą, žemės sklypą. Nei jis, nei jo brolis A. Z. palikimo nei kreipdamiesi į notarą, nei pradėdami jį faktiškai valdyti nepriėmė, jie nėra kreipęsi ir dėl termino palikimui priimti pratęsimo, tačiau pažymi jog mano, kad tuo atveju, jeigu jų dėdė J. L. nesuspėjo susitvarkyti palikimo priėmimo po senelės A. L. mirties, palikimas turėtų būti padalintas visiems vaikaičiams, tame tarpe ir jiems – E. Z. ir A. Z..

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra J. L., mirusio (duomenys neskelbtini) sūnus. J. L. yra mirusių A. L. ir A. L. sūnus. J. L., kaip mirusios A. L. įpėdinis pagal įstatymą, per įstatymo nustatytą terminą – 3 mėnesius, priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti. Šios išvados grindžiamos šiais įrodymais.

Mirties liudijimai patvirtina, kad A. L. mirė (duomenys neskelbtini), A. L. mirė (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 5,20). Iš gimimo liudijimo matyti, kad J. L. yra A. L. ir A. L. sūnus (t. 1, el. b. l. 6). Medicininis mirties liudijimas patvirtina, kad J. L. mirė (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 38). Iš notaro liudijimo matyti, kad J. L. sūnus E. L. priėmė palikimą po tėvo J. L. mirties (t. 1, el. b. l. 47). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po A. L. mirties palikimo niekas nepriėmė (t. 1, el. b. l. 30). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad A. L. turi nekilnojamojo turto – žemės sklypą, kuriame stovi J. L. priklausantys pastatai (t. 1, el. b. l. 7-11). Pažyma patvirtina, kad J. L. po motinos A. L. mirties prižiūri visą žemės sklypą, šienauja, naudoja pagal paskirtį (t. 1, el. b. l. 12). Liudytojai V. D., V. K. patvirtino, kad iš karto po A. L. mirties jos sūnus J. L. toliau naudojosi motinos turtu, prižiūrėjo ir dirbo žemę.

Teismas konstatuoja:

A. L. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. galiojant 2000 m. Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – CK), todėl taikytinos 2000 m. CK normos. Palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Iš pareiškėjo, suinteresuoto asmens, liudytojų parodymų matyti, kad J. L. aktyviais veiksmais iš karto po motinos mirties užvaldė jos turėtą kilnojamąjį turtą – namų apyvokos daiktus, baldus, taip pat nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, šiuo turtu naudojosi pagal jų paskirtį, juos išlaikė, prižiūrėjo, tvarkė. Atsižvelgus į tai, kad nustatyti, aktyvūs jo veiksmai, nukreipti į palikėjos turtą iš karto po jos mirties, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius, pareiškimas tenkintinas, nes prašomas nustatyti juridinis faktas yra visiškai įrodytas aukščiau aptartais įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) ir tai leidžia spręsti, kad J. L. palikimą priėmė (2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Kadangi pareiškėjas kita tvarka gauti reikiamų dokumentų negali, šis faktas nustatytinas teismine tvarka.

Suinteresuotų asmenų argumentai, kad J. L. nespėjus susitvarkyti palikimo priėmimo, A. L. turtas turėtų būti padalintas visiems jos vaikaičiams, atmestini kaip nepagrįsti. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šio teisinio reguliavimo kontekste spręstina, kad tik paties įpėdinio valia apsprendžia, ar jis priims palikimą. Suinteresuoti asmenys neatliko jokių veiksmų, kurie leistų daryti išvadą, kad jie palikimą priėmė, jie nėra kreipęsi dėl termino palikimui priimti pratęsimo, nagrinėjamoje byloje nereiškė jokių savarankiškų reikalavimų, nors ši teisė jiems buvo paaiškinta (t. 1, el. b. l. 51,71). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. L. palikimą faktiškai pradėjęs turtą valdyti priėmė jos sūnus J. L., nors jis iki mirties negavo paveldėjimo teisės liudijimo, tačiau CK 5.66 straipsnyje nėra apibrėžtas galutinis terminas, per kurį įpėdinis turėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą, todėl šis faktas, kitiems įpėdiniams nepriėmus palikimo, neturi įtakos A. L. įpėdinių, priėmusių palikimą, ratui plėsti.

Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, sudaro 10,94 Eur, todėl jos priteistinos iš pareiškėjo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po motinos A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimui pagal įstatymą įforminti.

Priteisti iš E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 10,94 Eur (dešimt eurų 94 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filia­las, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 ir Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 AB Luminor bank, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medi­ci­nos bankas, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpi­nin­ko MAXIMA LT, UAB kaso­se; UAB „Mažeikių butų ūkis“; UAB „Mokėjimo termi­­nalų siste­mos“ mokė­jimo savitarnos termi­na­luo­se FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ termi­naluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų opera­to­rius“ spaudos kioskuose.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.