Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei I. Š. , tretysis asmuo I. Š. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo ir šaukimas į teismo posėdį 2009-08-11 nutarties pagrindu įteiktas viešo paskelbimo spaudoje būdu. Per nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, S. Š. laikinoji globa tęsėsi pusantrų metų, per šį laikotarpį apeliantė parašė tik vieną paaiškinimą, kuriuo išreiškė norą matytis su dukra, tačiau ieškovui apsilankius apeliantės nurodytu adresu, niekas durų neatidarė, į paliktą kvietimą neatsiliepė. I. Š. nesidomėjo savo prašymo svarstymu, o taip pat nepateikė kitų prašymų dėl dukters susigrąžinimo į savo šeimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nes buvo nustatyta motinos kaltė neįgyvendinant tėvų valdžios.

Tretysis asmuo I. Š. prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 114-115) nurodydama, kad atsakovės apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės amoralus gyvenimo būdas ir sąlygojo netinkamą vaiko priežiūrą. Taip pat teigia, kad šiuo metu atsakovės dukra jau keli metai gyvena jų šeimoje, yra prie jų prisirišusi. Be to, trečiojo asmens šeima yra pasirengusi įsivaikinti atsakovės dukrą, todėl jos nuomone, šiuo metu grąžinant vaiką atsakovei būtų padaryta didžiulė žala mergaitei, kuri savo globėjus laiko tikraisiais tėvais. Ta aplinkybė, kad atsakovė tik pusmetį gydėsi reabilitacijos įstaigoje ir šiuo metu mokosi gyventi savarankiškai, dar nėra pakankamas pagrindas sugrąžinti jai motinystės teises, tuo labiau, kad atsakovė jokios pastovios gyvenamosios vietos neturi ir jau vien dėl šios priežasties ji negali užtikrinti saugios aplinkos bei tinkamų sąlygų tokio amžiaus vaikui augti bei vystytis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies pakeičiamas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Antra vertus, pagal CPK 328 str., iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien formaliais pagrindais.

Byloje nustatyta, kad atsakovė yra nepilnametės S. Š. , gim. 2006-02-13, motina (b.l. 4). S. Š. lanko Kauno miesto lopšelį – darželį „Šermukšnėlis“ (b.l. 6). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-04-04 įsakymu Nr.40-356 nepilnametei S. Š. buvo nustatyta laikinoji globa (b.l. 14). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-01-22 įsakymu Nr. 40-87 S. Š. globėja paskirta I. Š. (b.l. 51).

Informatikos ir ryšių departamento duomenimis atsakovė yra ne kartą teista (b.l. 18-19). Vilniaus apskrities VPK IRS duomenimis atsakovė yra ne kartą bausta administracine tvarka (b.l. 21-33). Atsakovė Vilniaus priklausomybės ligų centro 2009-02-09 duomenimis į narkologinę įskaitą neįrašyta (b.l. 16). 2009-02-03 duomenimis atsakovės vardu nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus nėra įregistruota (b.l. 7). VĮ „Regitra“ 2009-05-08 duomenimis atsakovės vardu nėra įregistruota kelių transporto priemonių (b.l. 58). 2009-08-12 VSDFV duomenimis atsakovė nedirba.

Byloje nustatyta, kad tretysis asmuo I. Š. yra sveika, psichikos susirgimų neturi, dėl priklausomybės (piktnaudžiavimo) nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų konsultacijai nesikreipė ir gydyta nebuvo (b.l. 39-41). I. Š. dirba Kauno medicinos Universiteto klinikose (b.l. 45). Informatikos ir ryšių departamento 2008-10-16 duomenimis I. Š. neteista (b.l. 46). Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus 2008-10-10 duomenimis I. Š. ir jos sutuoktinis G. Š. administracine tvarka nėra bausti (b.l. 47). Byloje yra I. Š. sutuoktinio G. Š. sutikimas, kad S. Š. gyventų jų šeimoje (b.l. 42, 44). VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centro“ 2008-12-30 pažymoje nurodyta, kad I. ir G. Š. dalyvavo globėjų ir įtėvių rengimo programoje (b.l. 49).

Apeliantė I. Š. į teismo posėdį apeliacinės instancijos teisme atvyko ir pateikė teismui Vilniaus arkivyskupijos Caritas Motinos ir vaiko globos namų išduotą motinystės charakteristiką, kurioje nurodoma, kad apeliantė gyveno Motinos ir vaiko globos namuose 2005-11-10 – 2007-05-28. Besilaukdama kūdikio ir jam gimus, tinkamai juo rūpinosi, jaudinosi dėl vaiko vystymosi, sveikatos, kūdikį maitino pati, stengėsi įvesti tinkamą vaikui dienos režimą, ugdė vaiko gebėjimus, stengėsi vaikui neišlieti savo neigiamų emocijų.

Apeliantės pateikta VĮ „Gyvybės versmė“ surašyta charakteristika patvirtina, kad apeliantė nuo 2009-09-14 gyvena moterų socialinės ir psichologinės reabilitacijos centre, kur sėkmingai baigė socialinės ir psichologinės reabilitacijos programą, kurios metu puikiai tvarkėsi su atsakomybėmis, atsakingai atlikinėjo pavestas užduotis. Įstaigos specialistų nuomone, I. Š. pasveiko nuo priklausomybės ir gali savarankiškai auginti savo dukrą.

Apeliantė taip pat pateikė 2010-11-16 pažymėjimą Nr. 91 apie baigtą „Teen Challenge“ socialinės reabilitacijos ir mokymo programą.

Apeliacinės instancijos teisme apeliantė paaiškino, kad ji yra pasveikusi nuo priklausomybės narkotikams, ketina susirasti darbą ir nuomotis būstą, kur galėtų gyventi su savo dukra. Todėl apeliantė prašo taikyti ne neterinuotą, o laikiną vienerių metų trukmės tėvų valdžios apribojimą.

Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kitkuo, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Vienas iš šeimos santykių teisinio reguliavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kuris reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šiuo principu vadovaujantis aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, tai yra, kai tėvai (vienas iš jų): 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia;3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų yra taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Pirmos instancijos teismas pagrįsta konstatavo, kad atsakovė I. Š. vengia atlikti savo kaip motinos pareigas, nepilnamete dukra nesirūpina, neišlaiko S. Š. .

Tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, padarė išvadą, jog nėra vilties, kad atsakovė ateityje gali pakeisti savo buitį ir užtikrinti vaiko poreikius.

Išklausius apeliantės paaiškinimų ir ištyrus naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija su tokia pirmos instancijos teismo išvada nesutinka.

Pažymėtina, kad CK 3.183 str. 2 d. reglamentuoja, jog nagrinėjantis ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo teismas nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą, atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaikų interesus. CPK normose, reglamentuojančiose bylų, kylančių iš šeimos santykių, nagrinėjimo ypatumus, taip pat nustatyta teismo teisė, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teisme paaiškėjusias bylos aplinkybes, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK XIX skyrius ,,Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“). CK ir CPK įtvirtintos teisės normos, kuriose nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimą.

Teisėjų kolegija spręsdama klausimą dėl tėvo valdžios apribojimo vadovaujasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, reiškiančiu, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (CK 3.3 str. 1 d.). CK 3.161 str. 3 d. nustatytos tokios vaiko teisės: gyventi kartu su tėvais; būti auklėjamam ir aprūpinamam savo tėvų šeimoje; bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar su jais gyvena kartu, ar skyrium, ir su giminaičiais. Taigi kiekvienu atveju teismui tenka nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo ir pan.

Kartu kolegija vadovaujasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad kiekvienu atveju teismui tenka svarbi užduotis nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemones, kurios padarytų žalos vaiko sveikatai ir jo raidai (Johansen v. Norway judgement of 7 August 1996, Reports of Judgements and Decisions 1996-III, p. 1008-09).

Europos Žmogaus Teisių Teismas neterminuotą tėvų valdžios apribojimą laiko išimtine priemone (žr., pvz., cituotą sprendimą Johansen v. Norway, § 78). Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus.

Byloje yra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, nes pati apeliantė pripažino, kad sirgo priklausomybe nuo narkotikų ir savanoriškai gydėsi, sėkmingai baigė socialinės ir psichologinės reabilitacijos programas, specialistų nuomone apeliantė pasveiko nuo priklausomybės ir gali savarankiškai auginti savo vaiką.

Atsižvelgdama į atsakovės kaltės pobūdį dėl tėvų pareigų nevykdymo ir įstatymų leidėjo suteikta diskrecijos teise nustatyti laikiną tėvų valdžios apribojimą, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindo tikėtis, kad apeliantei pasveikus nuo priklausomybės narkotinės medžiagos, padėtis gali pasikeisti – apeliantė ateityje gali vykdyti CK 3.155 str. 2 d. numatytas tėvų pareigas dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją. Daug svarbiau yra užkirsti kelią vaiko teises ir interesus pažeidžiantiems veiksmams, nei kovoti su tokių veiksmų padariniais. Todėl laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą.

Remiantis išdėstytu, kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pirmos instancijos teismo sprendimą iš dalies pakeisti ir nustatyti vienerių metų laikotarpiui terminuotą tėvų valdžios apribojimą.

Teisėjų kolegija nurodo, kad teismo sprendimas dėl laikino tėvų valdžios apribojimo nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl tėvai gali kreiptis teismą dėl laikino tėvų valdžios panaikinimo, kai tik išnyks aplinkybės, dėl kurių ji nustatyta (CK 3.182 straipsnio 3 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kitoje dalyje pirmos instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

Apeliantės atstovas pateikė teismui pažymą apie apeliantei I. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, kurios išlaidos sudaro 240 Lt. Tiek apeliantė, tiek ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleisti pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 5 p., LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str.), todėl tokios išlaidos turi būti apmokėtos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n utarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimą iš dalies pakeisti.

Laikinai – iki 2011 m. gruodžio 1 d. apriboti atsakovės I. Š. motinos valdžią dukros S. Š. atžvilgiu. Išaiškinti, kad sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su dukra S. Š. .

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.