Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų K. N. ir V. A. N. skundą suinteresuotam asmeniui Šiaulių apygardos prokuratūrai dėl 2016-05-02 Šiaulių apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus nutarimo Nr. T5-353 netenkinti skundo dėl 2016-02-29 nutarimo Nr. T5-138 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo Šiaulių apygardos prokuratūra atsiliepimu į skundą prašo skundą atmesti ir nurodo, kad pareiškėjai skunde nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamu atveju buvo perleisti privačion nuosavybėn valstybinės reikšmės miškų plotai. Tuo pačiu pareiškėjai neteisingai aiškina 2007 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ (2002 m. gegužės 28 d. redakcija) nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 daliai (2001 m. rugpjūčio 3 d. redakcija), taip pat dėl pareiškėjo - Šiaulių apygardos administracinio teismo prašymo ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ (2005 m. liepos 14 d. redakcija) nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, Lietuvos Respublikos piliečių Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktui (2004 m. kovo 23 d. redakcija), 5 straipsnio 2 dalies 3 punktui (2002 m. balandžio 2 d. redakcija), 12 straipsniui (2003 m. spalio 14 d. redakcija)“, nes jame Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pasisakė dėl miestų miškų, o ne dėl rekreacinių miškų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai visiškai nepagrįstai Kurtuvėnų regioninio parko teritoriją priskiria valstybinės reikšmės miškams. Nagrinėjamu atveju privačion nuosavybėn buvo perleistas ne miško žemės plotas, o kitos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės plotas. 1992 m. gegužės 29 d. V. V. nuosavybės teisės liudijimo pagrindu buvo įsigijęs pastatą (pirtį); Kelmės rajono valdyba 1993 m. balandžio 15 d. potvarkio Nr. 114 „Dėl leidimų įsigyti privatinės nuosavybės teise“ 4 punktu V. V. leido pirkti 0,071 ha plotą, (duomenys neskelbtini), o tai reiškia, kad pagrindinė žemės tikslinė naudojimo paskirtis buvo nustatyta atsižvelgiant į nuosavybės teise valdomą statinį, jo pobūdį ir tai atitinka Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1073, 9 punkto nuostatas, nustatančias, kad kita pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis nustatoma sklypams, kurių reikia įsigytiems privačion nuosavybėn statiniams ar įrenginiams naudoti pagal paskirtį. Ginčo žemės sklypas buvo perleistas valstybės privačion nuosavybėn nepažeidžiant tuo metu galiojusių Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89, bei Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260, nuostatų, t. y. žemės sklypas buvo parduotas institucijos, turinčios teisę atlikti tokius veiksmus, už jį buvo sumokėta nustatyta kaina, sudaryta sutartis Nr. 78, atitinkanti teisės aktų reikalavimus. Tuo pačiu, nepagrįstai pareiškėjai teigia, kad nenagrinėta aplinkybė, ar 1992 m. (statinį) - pirtį prie ežero (duomenys neskelbtini), ar teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais ši nuosavybės teisė buvo įregistruota valstybės registre. 1992 m. gegužės 29 d. V. V. buvo išduotas nuosavybės liudijimas, iš kurio matyti, kad jam priklauso privatinės nuosavybės teise - pirtis prie (duomenys neskelbtini) ežero, (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjų argumentai, kad V. V. aukciono metu įsigijo sunaikintą statinį yra visiškai nepagrįsti. 1992 m. gegužės 29 d. sudarant sandorį nebuvo pažeistos tuo metu galiojusio tiek Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo, tiek Privatizavimo žemės ūkio įmonių turto aukcionų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 420, nuostatos. Atsižvelgdama į teismų formuojamą praktiką prokurorė, atlikusi tyrimą padarė išvadą, kad praėjęs laiko tarpas nuo pirminio pirties privatizavimo - 24 m., yra pakankami svarbi aplinkybė, ribojanti ne tik tyrimo perspektyvas, bet ir viešojo intereso gynimo priemonių taikymą. Pareiškėjų nurodytos aplinkybės, kad 1985 m. sudegė pirtis, 2000 m. buvo atlikti statybos darbai, kurių baigtumas 15 proc., grindžiamos tik jų pačių subjektyvia nuomone, jokių objektyviai pagrįstų duomenų, kuriais remiantis galima būtų įtarti viešojo intereso pažeidimą, nėra. Surinkti prokurorės duomenys patvirtino tuo metu buvusią faktinę situaciją, tai, kad skiriasi 1992 m. ir 1999 m. užfiksuoti kadastro duomenys nereiškia jų prieštaravimą, o jų dūlėjimo procesą. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai elgiasi nesąžiningai teigdami teismui, kad tarp pirties pamatų auga medžiai, šie teiginiai paneigiami jų pačių pateiktomis fotonuotraukomis, kurios yra prašymo (pareiškimo, skundo) nagrinėjimo bylos Nr. (10.1.)-14/2016 vokuose t. 1 b. 1. 17, 36. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pastatas - pirtis buvo pastatyta 1960 m., t. y. iki Kurtuvėnų regioninio parko įsteigimo, t. y. iki teisės aktais įtvirtintų apribojimų atsiradimo, šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato jo nugriauti (78-87 b. l.).

Byla pagal pareiškėjų skundą dėl 2016-05-02 Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Ritos Dabušinskienės nutarimo Nr. T5-353 nagrinėtina ypatingąja teisena (CPK V dalis). Taikant įstatymo analogiją (CPK 3 straipsnio 6 dalis), ši byla nagrinėtina, kaip ir bylos dėl antstolių ir notarų veiksmų (CPK XXXI skyrius).

Byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Šalys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu 2016-10-14 paskelbtu teismo pranešimu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje teiktais šalių rašytiniais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai K. N. ir V. A. N. pateikė skundą suinteresuotam asmeniui Šiaulių apygardos prokuratūrai, prašydami panaikinti 2016-05-02 Šiaulių apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės nutarimą Nr. T5-353 dėl 2016-02-29 Šiaulių apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės nutarimo Nr. T5-138 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, įpareigoti prokurorus kreiptis su ieškiniu į teismą dėl viešojo intereso gynimo, susijusio su pažeidimais Kurtuvėnų regioninio parko teritorijoje parduodant nekilnojamąjį turtą, siekiant užvaldyti valstybinės reikšmės mišką bei statant statinius, t. y. pareiškėjai kreipėsi į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo. 2016-02-29 Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė nutarimu Nr. T5-138 atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. 2016-03-30 pareiškėjai nutarimą apskundė aukštesniajam prokurorui. 2016-05-02 Šiaulių apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė Rita Dabužinskienė priėmė nutarimą Nr. T5-353, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjų skundas. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2016 m. sausio 18 d. raštu Nr. 2D-758-(19.17) (Prašymo (pareiškimo, skundo) nagrinėjimo bylos Nr. (10.1.)-14/2016 t. 2 b. I. 62-132) informavo, kad 2015 m. gegužės 6 d. Skyrius atliko statybos patikrinimą (duomenys neskelbtini), tačiau pažeidimų nenustatė. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kelmės skyrius 2016 m. sausio 19 d. raštu Nr. 28SD-227-(14.28.9) (Prašymo (pareiškimo, skundo) nagrinėjimo bylos Nr. (10.1.)-14/2016 t. 1 b. I. 58-182) informavo tyrimą atliekančią prokurorę, kad žemės sklypo naudojimo paskirtis nebuvo keičiama, ji sklypui buvo nustatyta jo formavimo metu. Ginčo žemės sklypas buvo perleistas valstybės privačion nuosavybėn nepažeidžiant tuo metu galiojusių Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89, bei Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260, nuostatų, t. y. žemės sklypas buvo parduotas institucijos, turinčios teisę atlikti tokius veiksmus, už jį buvo sumokėta nustatyta kaina, sudaryta sutartis Nr. 78, atitinkanti teisės aktų reikalavimus. Iš VĮ Registrų centro Šiaulių filialo Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylų Nr. 54/17826 matyti, kad teisinė registracija Kelmės rajono kolūkio „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo atlikta 1992 m. sausio 27 d. (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. 54/17826 t. 2, b. I. 33), ji atlikta remiantis 1992 m. sausio 26 d. Pirminio teisinio pastatų registravimo išvada (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. 54/17826 t. 1, b. 1. 13), kurioje nurodyta, kad ji priimta remiantis Kelmės tarybos vykdomojo komiteto 1992 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 2, atlikus inventorizavimą 1991 m. lapkričio 19 d. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimo Nr. 297 „Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija“ 8.3. punktu (vietos savivaldybių sprendimai, potvarkiai ir pažymėjimai) bei 9.2. punktu (techninio inventorizavimo dokumentai) yra dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisę į pastatus. Šiaulių apskrities archyvas 2016 m. vasario 15 d. raštu Nr. PŽ1-121(8.3) (Prašymo (pareiškimo, skundo) nagrinėjimo bylos Nr. (10.1.)-14/2016 t. 2 b. I. 156-163) pateikė tyrimą atliekančiai prokurorei turimus Kelmės r. tuometinės Grimzių apylinkės agrarinės reformos tarnybos 1992 m. gegužės 26 d. Dubysos žemės ūkio įmonės turto pardavimo aukcione protokolo Nr. 24 su priedais kopijas, iš kurių matyti, kad 1992 m. gegužės 16 d. Kelmės r. (duomenys neskelbtini) salėje įvyko privatizuojamo žemės ūkio įmonės turto - pirties aukcionas, kurio metu didžiausią kainą pateikė V. V.; jam buvo išduota pažyma atsiskaityti už aukcione perkamą objektą iki 1992 m. gegužės 26 d.; 1992 m. gegužės 25 d. jis sumokėjęs už perkamą objektą nustatytą kainą; iš pridėtos aukciono ataskaitos matyti, kad aukcione dalyvavo 3 asmenys, laimėjo V. V., pasiūlęs didžiausią kainą už privatizuojamą objektą. Iš VĮ Registrų centro Šiaulių filialo pateiktos kadastro ir registro Nr. 54/17826 dokumentų bylos (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. 54/17826 t. 1, b. I. 26) matyti, kad 1992 m. birželio 25 d. perregistruota V. V. vardu valda, esanti (duomenys nesklebtini), remiantis 1992 m. gegužės 29 d. nuosavybės teisės liudijimo pagrindu, susidedanti iš 1H1/2 namo. Iš VĮ Registrų centro Šiaulių filialo pateiktos kadastro ir registro Nr. 54/17826 dokumentų bylos tomo IK matyti, kad 1991 m. lapkričio 19 d. buvo suformuota namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos byla, kurios dokumentų tarpe yra 1991 m. lapkričio 19 d. žemės sklypo nuotrauka; 1991 m. lapkričio 19 d. pastatų (pirties) plano nuotrauka; statinių aprašymas ir įkainojimas, kuriame nurodyta, kad pastato paskirtis - pirtis prie (duomenys neskelbtini) ežero, 1 aukšto, statybos metai 1960, pamatai - betono, sienos - žiogrinės (pažymėta liko 50 proc.), pertvaros - lentų, perdengimai - specialaus karkaso, grindys - lentų, langai - viengubi paprastais apv., durys - skydinės, stogas - šiferio, šildymas - krosnis, nurodytas kiekvieno elemento susidėvėjimas procentais; 1999 m. gruodžio 20 d. užfiksuoti pagrindinio pastato kadastro duomenys, iš kurių matyti, kad pastato paskirtis - kita, pavadinimas - pirtis, pažymėta plane Nr. lHlž, statybos metai - 1960, baigtumas 15 proc., užstatytas plotas 73,4 kv. m, tūris 110 kub. m, stogo plotas - 0, pamatai - monolitinis betonas, sienos - karkasai. Iš pateiktos Prašymo (pareiškimo, skundo) nagrinėjimo bylos Nr. (10.1.)-14/2016 matyti, kad tyrimo metu buvo kreiptasi į VĮ Registrų centrą ir išreikalautos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. 54/17826, kreiptasi į Šiaulių apskrities archyvą dėl (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės turto pardavimo, į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kelmės skyrių dėl žemės sklypo po pastatu (pirtimi) suformavimo ir perleidimo privačion nuosavybėn. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2016 m. vasario 19 d. raštu Nr. (5)-V3-235 (2.8) ((Prašymo (pareiškimo, skundo) nagrinėjimo bylos Nr. (10.1.)-14/2016 t. 2 b. L 167-168) informavo tyrimą atliekančią prokurorę, jei yra siekiama sudegusį pastatą perstatyti tokių pačių matmenų, kokie yra buvę iki gaisro, t. y. siekiama atstatyti pirtį tokią pačią, kokia ji buvo iki gaisro, laikytina statinio kapitaliniu remontu, kurio teisės aktai nedraudžia atlikti. Kurtuvėnų regioninio parko direkcija 2016 m. vasario 19 d. rašte Nr. 6.11-47 (Prašymo (pareiškimo, skundo) nagrinėjimo bylos Nr. (10.1.)-14/2016 t. 2 b. I. 65) nurodė, kad kitos paskirties žemės sklype pastato atstatymas ant esamų pamatų, nekeičiant užstatymo linijos neprieštarauja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymui, Kurtuvėnų regioninio parko tvarkymo planui ir apsaugos reglamentui. Valstybinė miškų tarnyba 2016 m. kovo 9 d. raštu Nr. R6-1642 (Prašymo (pareiškimo, skundo) nagrinėjimo bylos Nr. (10.1.)-14/2016 t. 2 b. I. 171- 74) informavo tyrimą atliekančią prokurorę, kad ginčo žemės sklype nėra valstybinės reikšmės miškų plotų.

Pagal Konstitucijos 118 straipsnyje įtvirtintas nuostatas prokuroras yra specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, kuris, veikdamas pagal savo kompetenciją ir vykdydamas jam įstatymu nustatytas funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Konstitucijoje įtvirtinta prokuroro funkcija, pagal kurią prokuroras įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus, yra detalizuota Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Tai reiškia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas įstatymų vykdymo priežiūros garantas, savo iniciatyva ar pagal kitų asmenų pareiškimus nustatęs viešojo intereso pažeidimą, privalo imtis priemonių, kad pažeistas viešasis interesas būtų apgintas, t. y. nustatęs viešojo intereso pažeidimą, visais atvejais privalo imtis priemonių, kad įstatymo nustatyta forma ir tvarka pažeidimas būtų pašalintas. Konstitucijoje nustatytas prokuratūros teisinis statusas taip pat reiškia, kad prokuroras kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas yra savarankiškas ir diskretiškas priimti sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali būti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme. Lietuvos Respublikos CPK 49 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokuroras turi teisę pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti šiais atvejais: 1) Civiliniame kodekse, Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose numatytais atvejais; 2) kitais atvejais, kai yra pagrindas ginti asmens, visuomenės ar valstybės teises ir teisėtus interesus. Be to Prokuratūros įstatymo nuostatos reglamentuos, kad prokuroro proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Aukštesnysis prokuroras gali panaikinti prokuroro priimtą procesinį sprendimą, priimdamas motyvuotą nutarimą. Tai reiškia, kad prokuratūros, kaip centralizuotos valstybės institucijos, pareigūnų veiksmai kontroliuojami pirmiausia aukštesniojo prokuroro. Proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui. Teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą. Kasacinis teismas formuodamas tokio pobūdžio civilinių bylų nagrinėjimo praktiką nurodė, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Prokuroro veiklos kontrolės ribas lemia civilinio proceso normų nustatytos civilinių bylų nagrinėjimo taisyklės. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista teisė arba teisėtas interesas. Dėl viešojo intereso gynimo ieškinį (pareiškimą) gali pateikti prokuroras (CPK 5 straipsnio 3 dalis, 49 straipsnis). Taigi civilinio proceso esmė yra ta, kad teismas savo iniciatyva negali pradėti bylos ir spręsti teisminį ginčą iš esmės, kol proceso normų nustatyta tvarka nėra pareikšto reikalavimo. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad kol prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012 m.).

Pareiškėjų teigimu, prokurorė, tirdama pareiškėjų prašymą: neatliko jokio tyrimo – neapklausė pareiškėjų, galimų liudytojų, neieškojo archyvinių dokumentų tam, kad patikrintų ar registro duomenys atitiko faktinę padėtį, nepagrįstai atsisakė ginti viešąjį interesą motyvuodama tuo, kad nuo įvykio, susijusio su pirties privatizavimu, yra praėjęs pernelyg ilgas laiko tarpas – 24 metai; tinkamai nepasisakė ir neišnagrinėjo pareiškėjų pateiktų teisinių motyvų; netinkamai pritaikė Statybos įstatyme kapitalinę statybą, reglamentuojančias teisės normas. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, tyrimo metu buvo kreiptasi į VĮ Registrų centrą ir išreikalautos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. 54/17826, buvo kreiptasi į Šiaulių apskrities archyvą dėl (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės turto pardavimo, į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kelmės skyrių dėl žemės sklypo po pastatu (pirtimi) suformavimu ir perleidimu privačion nuosavybėn ir t. t. Visi gauti duomenys buvo analizuoti bei vertinti, nutarime išsamiai argumentuota, tinkamai pritaikytos teisės normos, todėl šiuo konkrečiu ginčo atveju, nesant pagrindo konstatuoti viešojo intereso buvimo ir jo pažeidimo fakto, iš esmės teismui taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad prokurorė, nagrinėdama pareiškėjų prašymą dėl viešojo intereso gynimo, padarė procedūrinių pažeidimų, kurie suteiktų pagrindą minėtų nutarimų panaikinimui ir būtinybei pakartotinai prokurorui spręsti dėl viešojo intereso nustatymo ir jo gynimo.

Prokuroro teises inicijuoti procesą ginant viešąjį interesą reglamentuoja LR CPK 49 str. bei LR prokuratūros įstatymas. LR prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d. įtvirtinta prokuroro teisė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą tais atvejais, kai nustatomas teisės akto pažeidimas, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu. Viešasis interesas – tai vertinamoji sąvoka, jos turinys nėra konkrečiai atskleistas nei jurisprudencijoje, nei įstatymuose. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje viešasis interesas – tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Tokie interesai turi būti konkretūs, aiškiai apibrėžti, turi būti nurodyta, kokios visuomenės grupės interesai yra ginami. Be to, viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija: visuomenės atvirumas ir darna, teisingumas, asmens teisės ir laisvės, teisės viešpatavimas ir kita (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d., 2001 m. balandžio 2 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai). Minėtuose Konstitucinio Teismo nutarimuose nurodyta, kad ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės, šios abi vertybės negali būti priešpriešinamos, būtina užtikrinti jų pusiausvyrą.

Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad viešojo intereso gynimas – tai dispozityviškumo principo, pagal kurį kiekvienas pats gina savo pažeistą teisę, išimtis. Viešojo intereso gynimą civiliniame procese gali nulemti įvairios priežastys, viena iš jų gali būti konkretaus civilinės teisės pošakio ar instituto didesnis, palyginti su kitais, visuomeninis reikšmingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578-2007; 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010). Viešojo intereso sąvokos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Agrolitas-Service" v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-555/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. G. v. Kauno apygardos prokuratūra, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, bylos Nr. 3K-3-501/2012).

Iš byloje pateiktų nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones matyti, kad prokuratūra, tirdama pareiškėjų skundą, tai atliko ne formaliai, o analizavo pateiktą informaciją, ją teisiškai įvertino. Prokuratūros nutarimai yra motyvuoti ir išsamūs, juose prokurorai smulkiai detalizavo pareiškėjų skunde pateiktą informaciją, išvadas padarė įvertinę teisės aktus, teismų formuojamą praktiką, kitų valstybinių institucijų pateiktą informaciją. Konstatuotina, kad viešo intereso gynimas yra teisės aktų pažeidimų pašalinimas pagal įstatymo leidėjo valią prokuratūrai suteiktus įgaliojimus, todėl teismas sutinka su prokuratūros atsiliepime bei nutarime išdėstytais argumentais. Teismas daro išvadą, jog prokuroro sprendimas, kad ištirtos aplinkybės nesudaro nei faktinių, nei teisinių sąlygų ar prielaidų prokurorui kreiptis į teismą ginti viešąjį interesą, yra pagrįstas. Prokurorų nutarimai yra išsamūs ir argumentuoti. Viešojo intereso gynimas negali būti tapatinamas su konkretaus asmens teisių ir pareigų gynimu. Be to, tai neužkerta teisės patiems pareiškėjams kreiptis į teismą ginti savo teises (CK 1.138 str. 7 p.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Šiaulių apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė ginčijamu 2016-05-02 nutarimu Nr. T5-353 pagrįstai paliko galioti Šiaulių apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2016-02-29 nutarimą Nr. T5-138, todėl pareiškėjų skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 6 dalimi, 510 straipsniu, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjų K. N. ir V. A. N. skundą atmesti.

Nutarties kopijas išsiųsti proceso dalyviams.

Nutarčiai įsiteisėjus, prie bylos pridėtą medžiagą grąžinti prokuratūrai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.