Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-04-18 · Byla Nr. A2.6.-1878-870/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-04-18
Bylos Nr.
A2.6.-1878-870/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginija Liudvinavičienė
Pažeidėjas
M. S.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-1878-870/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01181-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 52.3; 52.5 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. balandžio 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė,sekretoriaujant Margaritai Stankevičiūtei, Živilei Vološinienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. S.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyresnysis patrulis J. M. 2014 m. sausio 25 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-6600095-14, kuriame nurodyta, jog M. S. 2014 m. sausio 25 d., apie 16.43 val., Kaminkelio g. 37, Vilniuje, būdamas neblaivus (0,82 promilės), vairavo automobilį Renault Laguna, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) slidžiame kelyje jo nesuvaldė, atsitrenkė į kelio bortelį ir apgadino vairuojamą automobilį. Tokiais veiksmais M. S. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus bei padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo M. S. teismo posėdyje savo kaltės nepripažino ir parodė, kad protokole nurodytą dieną jis buvo gimtadienyje. Jo atvažiavo pasiimti draugas su jo mašina, M. S. atsisėdo į galinę automobilio sėdynę ir užmigo. Pabudo nuo smūgio į bortelį. Atvažiavę policijos pareigūnai liepė pateikti automobilio savininkui dokumentus. Po to atvažiavo Kelių policija ir pasakė, kad tai jis vairavo automobilį, nes yra kažkoks liudytojas, kuris tai matė. M. S. teigimu, jis automobilio nevairavo, jį vairavo draugas O. G., kurio, atvykus policijos pareigūnams, nebuvo, nes jis buvo nuvažiavęs paimti savo automobilio, kad M. S. automobiliui galėtų pakeisti ratą. O. G. buvo blaivus. Tuo metu, kai automobilis atsitrenkė į bortelį, jame sėdėjo jis, P. S., R. L. ir O. G.. Atvažiavus policijos pareigūnams jis (M. S.) sėdėjo už automobilio vairo, nes lauke buvo šalta, tačiau automobilis nebuvo užvestas ir jame net nebuvo raktų.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas O. G. parodė, kad protokole nurodytą dieną jam paskambino M. S., paprašė paimti jo automobilį ir jį pavežti. Susitikę jie nusprendė nuvažiuoti į parduotuvę. Jis vairavo automobilį, šalia sėdėjo R. L., gale M. S. ir P. S.. Tuo metu buvo slidu. Važiuojant Kaminkelio gatve, jis norėjo sukti į kairę, tačiau dėl slidžios kelio dangos automobilis nesuko, o važiavo skersai. Pabandžius sustabdyti automobilį, jis nuslydo į šoną ir atsitrenkė į bortelį. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad yra prakirstas ratas. Nuo smūgio pabudo automobilyje neblaivus miegojęs Markas. Jis išlipo iš mašinos, pamatė prakirstą ratą ir labai susinervino, nes tik prieš kelias dienas buvo atsiėmęs automobilį iš serviso. Kaip tik tuo metu pro šalį važiavo jo bendraklasis. O. G. jį sustabdė, paprašė, kad jį parvežtų namo, kad jis galėtų paimti savo automobilį, atvažiuoti juo su atsarginiu ratu bei pakeisti prakirstą ratą M. S. automobiliui. Jam grįžus atgal į įvykio vietą, ten jau buvo du policijos automobiliai. Draugai jam paaiškino, kad policininkai mano, jog automobilį vairavo neblaivus M. S., nes jis sėdėjo prie vairo. Priėjęs prie policijos pareigūno pasakė, kad tai jis (O. G.) vairavo automobilį, tačiau policijos pareigūnas su juo kalbėjo labai nemandagiai ir pasakė, kad jis yra tik liudytojas. O. G. teigimu, jam išvažiavus su draugu iš įvykio vietos paimti savo automobilio, jis pasiėmė su savimi raktelius nuo M. S. automobilio, kad niekas nevairuotų. Įvykio dieną jis buvo blaivus, jam girtumas nustatinėjamas nebuvo. Jis turi vairuotojo pažymėjimą.

Teismo posėdyje liudytojas R. L. parodė, kad tiksliai datos neatsimena, M. S. paprašė O. G., kad šis parvarytų jo automobilį. Automobilyje jie buvo keturiese, jį vairavo O. G., kuris posūkyje slidžiame kelyje nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į bortelį. M. S. tuo metu miegojo galinėje automobilio sėdynėje. Nuo smūgio M. S. pabudo, išlipo iš automobilio ir pamatęs apgadintą automobilį labai susinervino, nes ką tik buvo pasiėmęs jį iš autoserviso. Tuo metu pro šalį važiavo O. G. klasiokas M. S. ir jis paprašė, kad jį pavežtų iki namų, kad O. galėtų paimti savo automobilį ir pakeisti prakirstą M. S. automobilio ratą. Jie manė, kad pakeis ratą ir važiuos namo, nes kitų automobilių neapgadino. Maždaug po 20 minučių atvažiavo policijos pareigūnai. M. S. tuo metu sėdėjo už automobilio vairo, tačiau raktelių automobilyje nebuvo, juos su savimi buvo pasiėmęs O. G.. Jie paaiškino susidariusią situaciją policijos pareigūnams, jie užsirašė jų parodymus. Atvažiavus į įvykio vietą Kelių policijos pareigūnams ir jiems perimus tirti įvykį, šie pradėjo labai nemandagiai su jais kalbėtis, liepė eiti iš įvykio vietos, priešingu atveju grasino nuvežti į policijos komisariatą. Grįžus į įvykio vietą O. G., jis priėjo prie policijos tarnybinio automobilio, pastukseno jiems į langą ir pasakė, kad tai jis vairavo automobilį, tačiau jam buvo atsakyta, kad jis yra tik liudytojas. Liudytojas nurodė, kad tuo metu, kai jie atsitrenkė į bortelį, iš paskos važiavo jo tėvai, kurie iš karto sustojo ir matė kas vairavo automobilį.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas P. S. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. S. yra jo draugas. Tiksliai datos neatsimena, bet tai galėjo būti 2014-01-25, jie buvo gimtadienyje. Kadangi M. S. išgėrė ir nebegalėjo vairuoti, jie pasikvietė dar vieną draugą O. G., kad jis parvežtų juos namo. Jie keturiese važiavo namo M. S. automobiliu, kurį vairavo O. G.. Šalia jo sėdėjo R. L.. galinėje sėdynėje už vairuotojo sėdėjo M. S., o šalia jo liudytojas P. S.. Važiuojant Kaminkelio gatve jiems reikėjo pasukti į kairę, bet buvo slidu, automobilį sumėtė, jis pradėjo slysti į šoną ir ratu atsitrenkė į kelio bortelį. Jie išlipo iš automobilio, jį apžiūrėjo ir pamatė, kad nuo smūgio į bortelį yra prakirsta automobilio padanga, todėl toliau važiuoti negalėjo. Tuo momentu pro šalį kaip tik važiavo O. G. pažįstamas, jis jį susistabdė ir išvažiavo paimti atsarginio rato. Kadangi lauke buvo šalta M. S. atsisėdo į vairuotojo vietą, o jis atsisėdo šalia jo, dar vienas draugas liko laukti lauke, prie automobilio. Automobilis nebuvo užvestas, nes jie neturėjo automobilio raktelių, juos su savimi išvažiuodamas pasiėmė O. G.. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Kadangi M. S. sėdėjo už vairo, jie nusprendė, kad vairavo būtent jis, nors jie bandė paaiškinti pareigūnams, kad jis automobilio nevairavo. Policijos pareigūnai pasodino M. S. į tarnybinį automobilį, paprašė vairuotojo pažymėjimo ir surašė protokolą.

Liudytojas R. V. teismo posėdyje parodė, kad jis yra Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. S. jam matytas. Datos tiksliai neatsimena, bet patruliavimo metu gavo pranešimą iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus, kad įtariama, jog girtas vairuotojas įvažiavo į šaligatvio bortelį. Taip pat buvo nurodyta, kad yra įvykio liudininkas. Atvykę į vietą prie automobilio rado tris jaunuolius. Automobilis buvo neužvestas. Apžiūrėjus automobilį buvo matyti, kad yra įlenktas ratlankis. Ant bortelio, į kurį atsitrenkė automobilis, buvo matyti nežymus įbrėžimas. Visi prie automobilio buvę jaunuoliai neigė vairavę automobilį, aiškino, neva vairavo jų draugas, kuris tuo momentu jau buvo pasišalinęs iš įvykio vietos, kaip nurodė jaunuoliai, paimti atsarginio rato. Jie dar sykį susisiekė su VPK budėtoju, jis paskambino liudytojui, kuris pranešė apie įvykį, ir jis nurodė, kad automobilį vairavo būtent M. S.. Tuomet jie iškvietė Eismo priežiūros valdybos pareigūnus, jų sulaukė ir toliau jau jie aiškinosi ir nustatinėjo įvykio aplinkybes. Liudytojas pažymėjo, kad paties važiavimo fakto jie nematė. Jiems atvykus automobilis stovėjo, variklis buvo užgesintas, jaunuoliai buvo išlipę iš automobilio ir buvo lauke. Jam atrodo, kad automobilio raktelius turėjo M. S.. Pats asmeniškai policijos pareigūnas su apie įvykį pranešusiu liudytoju nebendravo, su juo bendravo VPK budėtojas ir jis jam nurodė, kad vairavo M. S., kadangi, kaip suprato, jis įvykį matė iš šalimais esančio namo ir įsidėmėjo vairuotoją.

Liudytojas J. M. teismo posėdyje parodė, kad jis yra Kelių patrulių rinktinės vyr. patrulis. Liudytojas nurodė, kad protokole nurodytą dieną jiems atvykus į įvykio vietą, ten jau buvo patrulinės rinktinės pareigūnai, kurie nurodė, kad paties važiavimo fakto, kaip ir jie, nematė, kad atvykę rado į kelio bortelį atsitrenkusį ir apgadintą automobilį, šalia kurio būriavosi keli jaunuoliai. Buvo matyti, kad visa kompanija yra akivaizdžiai neblaivi. Patrulinės rinktinės pareigūnai nurodė, kad yra liudytojas, matęs, kad automobilį vairavo būtent M. S.. M. S. neigė vairavęs automobilį, nurodė, kad asmuo, kuris vairavo automobilį kažkur išėjo ir kad tuojau pat sugrįš, tačiau, koks asmuo vairavo, neįvardijo. Kadangi M. S. neigė vairavęs, jis pats asmeniškai pasiskambino liudytojui, kuris nurodė matęs, kas vairavo automobilį ir šis liudytojas dar kartą patvirtino, jog automobilį vairavo būtent M. S.. Liudytojas nurodė, kad vairavo tamsių plaukų jaunuolis, apibūdino jo aprangą. Liudytojo apibūdinimą atitiko M. S., todėl jam ir buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Liudytojas, matęs eismo įvykį, kategoriškai atsisakė prisistatyti, atsisakė pasakyti kur gyvena, atsisakė rašyti paaiškinimą, motyvuodamas tuo, kad bijo keršto.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai yra vertinami pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone.

M. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį surašytas dėl to, kad jis vairuodamas automobilį neblaivus jo nesuvaldė, atsitrenkė į kelio bortelį bei apgadino vairuojamą automobilį.

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių M. S. kaltę, padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje.

M. S. tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu (b.l. 2), tiek teisme neigė padaręs administracinį teisės pažeidimą, teigdamas, jog jis įvykio dieną automobilio apskritai nevairavo, nes buvo išgėręs. Automobilį vairavo draugas O. G., kuris, policijai atvykus į įvykio vietą, buvo išvažiavęs paimti atsarginio rato, kadangi nuo smūgio į bordiūrą, jo automobilio ratas buvo prakirstas. Jis pats susidūrimo metu miegojo galinėje automobilio sėdynėje bei pabudo tik nuo smūgio. Šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojai O. G., R. L. ir P. S., važiavę M. S. automobiliu. Minėti liudytojai, būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, teismo posėdyje patvirtino M. S. parodymus ir nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, kaip ir administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo. Šie liudytojai patvirtino, kad automobilį vairavo O. G., kuris atvykus policijos pareigūnams, buvo išvykęs paimti atsarginio rato. Liudytojas O. G. taipogi prisipažino vairavęs įvykio dieną M. S. automobilį, nesuvaldęs jo slidžiame kelyje bei atsitrenkęs į kelio bordiūrą. Šis liudytojas taip pat nurodė, kad jam atvažiavus atgal į įvykio vietą su atsarginiu ratu bei pasakius policijos pareigūnams, jog tai jis vairavo automobilį, šie elgėsi nemandagiai bei jo neklausė.

Netikėti šiais liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi jie yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems bei byloje esantiems įrodymams. Byloje esantys policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai tvirtina (b.l. 3, 4), kad jiems atvykus į įvykio vietą M. S. nuo pat pradžių teigė, jog automobilio nevairavo, o susidūrimo metu miegojo galinėje automobilio sėdynėje. Tai, kad automobilio padanga iš tikrųjų buvo nuleista, patvirtina tiek policijos pareigūno R. V. tarnybinis pranešimas (b.l. 3), tiek papildomi duomenys apie eismo įvykį, iš kurio matyti, kad automobilio „Renault Laguna“ v/n (duomenys neskelbtini) po susidūrimo buvo apgadinti priekinis bamperis ir priekinis dešinės pusės ratas (b.l. 6), todėl tikėtina, kad O. G. galėjo važiuoti atsivežti atsarginio rato, nes kitaip automobilis negalėjo važiuoti. Be to, kaip matyti iš policijos pareigūno R. V. tarnybinio pranešimo, jiems atvykus į įvykio vietą pagal gautą pranešimą, prie apgadinto automobilio stovėjo trys jaunuoliai, t.y. P. S., R. L. ir M. S.. Nors M. S. nuo pat pradžių neigė vairavęs automobilį, tačiau policijos pareigūnai neužfiksavo įvykio vietoje buvusių P. S. ir R. L., taip pat vėliau atvykusio O. G. paaiškinimų bei nepridėjo jų prie bylos medžiagos, todėl teismas neturi galimybės jų palyginti su teismo posėdyje duotais parodymais.

Pažymėtina tai, kad apklausti teismo posėdyje liudytojais policijos pareigūnai R. V. ir J. M. paties važiavimo fakto nematė, o atvykę į įvykio vietą rado jau atsitrenkusį į kelio bortelį automobilį. Buvę prie jo jaunuoliai tvirtino, kad automobilį vairavęs asmuo pasišalino ir tuoj turėtų grįžti. Nors prie automobilio vairo sėdėjo būtent M. S., tačiau policijos pareigūno R. V. teigimu, automobilis nebuvo užvestas. Šios aplinkybės taip pat neduoda pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn traukiamo M. S., liudytojų O. G., P. S. ir R. L. parodymais, nes jie nuo pat pradžių nuosekliai teigė, kad automobilį vairavo būtent O. G.. Tiek administracinėn atsakomybėn trauktinas M. S., tiek minėti liudytojai policijos pareigūnams apie eismo įvykį neketino pranešti, nes niekam žalos, išskyrus S. automobiliui, padaryta nebuvo. Darytina išvada, jog jie negalėjo iš anksto žinoti apie tai, jog į įvykio vietą apskritai atvyks policijos pareigūnai, todėl mažai tikėtina, jog jie savo paaiškinimus derino iš anksto.

Tuo tarpu M. S. kaltė yra grindžiama tik BIRT ataskaitų žiūrykle, iš kurios matyti, kad 2014-01-25, 16.43 val. telefonu buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį. Pranešėjas nurodė matęs pro langą, kai gatvėje prieš 5 minutes, važiuodamas raudonos spalvos automobilis Renault Laguna, v/n (duomenys neskelbtini) trenkėsi į bordiūrą ir dabar išlipę piliečiai, pareiškėjas įtaria, kad neblaivūs, gatvėje konfliktuoja (b.l. 14). Taip pat jo kaltė yra grindžiama policijos pareigūno J. M. tarnybiniu pranešimu ir jo teismo posėdyje duotais parodymais apie tai, kad įvykį matęs liudytojas, kuris nenorėjo prisistatyti, nurodė, jog automobilį vairavo būtent M. S.. Pažymėtina tai, kad siekdamas pašalinti kilusias abejones, teismas ėmėsi visų priemonių nustatyti asmens, pranešusio apie eismo įvykį, tapatybę, t.y. pagal esamą byloje telefono numerį, buvo siekiama nustatyti, kam jis priklauso. Kaip matyti iš UAB „Omnitel“ pranešimo, telefono numeris, iš kurio buvo skambinta ir pranešta apie eismo įvykį, priklauso V. S. (b.l. 34), nors policijos pareigūnų teigimu, apie eismo įvykį pranešė vyras. Byloje esanti teismo posėdžio sekretorės Živilės Vološinienės pažyma tvirtina, kad 2014-03-12 paskambinus bendrojo pagalbos centro įvykio ataskaitoje nurodytu telefono numeriu, kuriuo skambinęs asmuo pranešė apie eismo įvykį, įvykusį 2014-01-25 Kaminkelio g. 37, Vilniuje, asmuo prisistatyti bei atvykti paliudyti į teismo posėdį atsisakė (b.l. 30). Nenustatęs minėto asmens tapatybės, teismas neturėjo galimybės atvesdinti jo į teismo posėdį bei apklausti liudytoju, o grįsti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę vien nenorėjusio prisistatyti asmens telefonu duotais paaiškinimais, kuris eismo įvykį matė pro buto langą ir kuris nebuvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, teismas neturi jokio pagrindo.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006).

Atsižvelgus į tai, kad administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo nuo pat pradžių savo kaltės nepripažino bei nuosekliai teigė, kad automobilį vairavo O. G., ką patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojai O. G., P. S. ir R. L., kurių parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, o kitų liudytojų, betarpiškai mačiusių eismo įvykį, nėra, taip pat įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas sprendžia, jog neįrodyta, kad M. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, todėl jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 286 - 288 straipsniais, teismas,

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą M. S. (M. S.) atžvilgiu dėl teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Liudvinavičienė