Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Čekanauskaitės, Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kita kryptis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 12 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla Nr. 2-366-51/2007, iškelta pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kita kryptis“ ieškinį atsakovams V. M. ir V. Č. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia (Actio Pauliana).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu byla turi būti stabdoma tuomet, kai civilinėje byloje nėra galimybės nustatyti bylai teisingai išspręsti reikšmingų faktų, tačiau šie faktai nustatinėjami baudžiamojoje byloje. Nagrinėjamoje byloje yra pakankamai duomenų, kad būtų galima teisingai ją išspręsti, o trūkstamus faktus teismas gali nustatyti savo iniciatyva.Skiriasi civilinėje byloje ir baudžiamojoje byloje civiliniame ieškinyje pareikšti reikalavimai: nagrinėjamoje byloje prašoma dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia ir taikyti restituciją, o baudžiamojoje byloje prašoma priteisti nusikaltimu padarytą žalą. Be to, baudžiamojoje byloje reikalavimai pareikšti ne tik atsakovui V. M., bet ir L. B.Teismo argumentai, jog išsprendus civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą, bus galima spręsti dėl ieškovo reikalavimo teisės neabejotinumo, nepagrįsti, nes atsakovas V. M. teismo posėdyje pripažino skolos faktą ir jos dydį, tačiau įrodinėjo, kad patyrė nuostolių. Mano, jog atsakovo nemokumą įrodo byloje esantys dokumentai apie jo turtinę padėtį. Sustabdžius civilinę bylą, būtų pažeista ieškovo teisė į teisingą teismo procesą, jo teisėti lūkesčiai dėl greito bylos išnagrinėjimo, taip pat ekonomiškumo principas, kadangi nepagrįstai pailgėtų ieškovui galimai palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas.

Ieškovas nepagrįstai neįvykdė pagal tarp šalių sudarytą avanso sutartį prisiimto įsipareigojimo sumokėti atsakovui V. M. papildomai 1 530 000 Lt.Rusijos Federacijoje registruotos bendrovės OOO „Baltijskaja promyšlenaja kompanija“ akcijas pagal susitarimą turėjo įsigyti V. M., tačiau ieškovui neįvykdžius įsipareigojimų ir nesumokėjus visos sutartos pinigų sumos, visos įmonės akcijos buvo parduotos ieškovo įsteigtai kitai įmonei. Klausimas, ar ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininko atžvilgiu, yra esminis nagrinėjamoje byloje. Šis klausimas negali būti sprendžiamas, kol baudžiamojoje byloje nebus išspręstas ginčas dėl ieškovui negrąžintos sumos ir atsakovo patirtų nuostolių dydžio. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, bus galima nustatyti skolininko V. M. mokumą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovas UAB „Kita kryptis“ 2006 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus apygardos teisme pareiškė Actio Paulina ieškinį ir prašė teismo pripažinti negaliojančia tarp atsakovų V. M. ir V. Č. 2006 m. kovo 2 d. sudarytą dovanojimo sutartį, kuria V.M. perleido savo dukrai V.Č. žemės sklypą, gyvenamąjį namą, garažą bei kiemo statinius (duomenys neskelbiami) taip pat taikyti restituciją, grąžinant šį turtą V. M. (t. 1, b.l. 2-6). Ieškovo nuomone, atsakovo V. M. veiksmai, kuriais jis neatlygintinai perleido nekilnojamąjį turtą savo dukrai, įrodo jo nesąžiningumą, ir siekį išvengti pagal avanso sutartį jam perduotų 1 470 000 Lt grąžinimo. 2006 m. rugpjūčio 31 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnai atsakovui V. M. pareiškė įtarimus dėl didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaulės būdu ir dokumentų klastojimo (BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., t. 2, b.l. 41-43). Atsakovo V. M. atstovė raštu, o taip pat atsakovas 2007 m. birželio 12 d. vykusiame teismo posėdyje pateikė teismui prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 4 punkto pagrindu (t. 1, b.l. 218, t. 2, b.l. 51). Bylą nagrinėjantis teismas šią bylą CPK 163 straipsnio 3 punkto ir 164 straipsnio 4 punkto pagrindu, nurodydamas, kad byla sustabdoma iki ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje pabaigos arba iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo joje (t. 2, b.l. 52-53).

Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas. 2002 m. CPK pagal bylos sustabdymo pagrindus skiria dvi civilinės bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 164 straipsnis). Esant bent vienam iš CPK ar kituose įstatymuose numatytų privalomojo bylos sustabdymo pagrindų, teismas bylą sustabdyti privalo ex officio, nepriklausomai nuo to, ar dalyvaujantys byloje asmenys išsakė nuomonę šiuo klausimu ir nepriklausomai nuo pareikštos nuomonės turinio, nes teismą tai padaryti įpareigoja įstatymas. Tačiau privalomojo bylos sustabdymo pagrindai ne visada yra akivaizdūs. Be to, teismas neturi bylos sustabdymo pagrindus taikyti formaliai. Civilinio proceso tikslai - kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu, nesudarytų sąlygų bylą vilkinti (1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, CPK 2, 7, 72 straipsniai ir kt.). Ilgi bylos sustabdymo terminai sunkina ir tiesos nustatymą byloje. Spręsdamas dėl būtinumo sustabdyti bylą, teismas visų pirma privalo įsitikinti, ar sudaranti pagrindą privalomam bylos sustabdymui aplinkybė tikrai egzistuoja, ar nėra duomenų apie tai, kad artimiausiu metu pagrindas bylą sustabdyti išnyks, nes bus pašalintos jį sudariusios aplinkybės. Pažymėtina, kad net formaliai esant įstatyme nustatytam bylos sustabdymo pagrindui, teismas privalo bylos sustabdymo klausimą spręsti atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes.

Nagrinėjama byla sustabdyta dviem pagrindais – remiantis CPK 163 straipsnio 3 punktu bei 164 straipsnio 4 punktu, t.y. iš esmės dėl to, kad vyksta ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, kurioje priimti procesiniai sprendimai gali turėti esminės reikšmės nagrinėjamos civilinės bylos teisingam išsprendimui.

CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu byla sustabdoma, kai sprendimas kitoje byloje turės prejudicinę arba įrodomąją reikšmę. Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje pripažįstama, kad civilinę bylą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu būtina stabdyti tada, kai tarp nagrinėjamos teisme civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje baudžiamojoje byloje yra prejudicinis ryšys, t.y. kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę sprendimui nagrinėjamoje byloje. Taigi šiuo atveju būtina išsiaiškinti prejudicinio ryšio egzistavimą (galimą egzistavimą) tarp minėtų bylų. Tačiau apie prejudicinio ryšio egzistavimą galima spręsti tik esant dviem byloms, t. y. baudžiamoji byla taip pat turi būti iškelta. Iš civilinėje byloje esančios medžiagos neaišku, ar teismo nutartyje nurodyta baudžiamoji byla formaliai yra iškelta ir vyksta teisminis nagrinėjimas, ar dar tebevyksta ikiteisminis tyrimas, ar procesas byloje yra nutrauktas. Taip pat nėra duomenų apie tai, ar baudžiamąja tvarka nagrinėjamoje byloje ieškovas yra pareiškęs civilinį ieškinį, jeigu taip, ar jame išdėstyti reikalavimai yra tapatūs civilinėje byloje pareikštiems reikalavimams. Nesant rašytinių duomenų apie civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą, teismas, iš esmės remdamasis vien tik atsakovų atstovės pareiškimu, neturėjo pagrindo daryti išvadą, jog toks procesinis reikalavimas baudžiamojoje byloje yra pareikštas (t. 1, b.l. 220). Byloje esantis 2006 m. lapkričio 6 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjo pateiktas pranešimas atsakovui V. M. apie įtarimą neleidžia spręsti apie baudžiamąja tvarka nagrinėjamos bylos stadiją, joje pareikštus įtarimus ar kaltinimus, civilinį ieškinį, jo dydį ir pan. (t. 2, b.l. 42-43). Nežinant šių aplinkybių, nėra galimybės spręsti klausimo dėl bylos sustabdymo teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovo V. M. atstovė 2007 m. kovo 15 d. teismo posėdžio metu pateikė teismui prašymą dėl bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 4 punkto pagrindu, tačiau teismas šio prašymo netenkino (t. 1, b.l. 220-223). 2007 m. birželio 12 d. teismo posėdyje pateiktame atsakovo ir jo atstovės prašyme dėl bylos sustabdymo iš esmės dėstomos tapačios aplinkybės kaip ir ankstesniame prašyme, todėl teismas nutartyje turėjo pasisakyti ir dėl CPK 163 straipsnio 4 punkte numatyto privalomojo bylos sustabdymo pagrindo (t. 2, b.l. 45-51).

Pirmosios instancijos teismui neatskleidus nagrinėjamo klausimo dėl bylos sustabdymo esmės, ir pagal byloje esančius įrodymus nesant galimybės teisingai išspręsti šį klausimą apeliacinės instancijos teisme, yra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir klausimą dėl bylos sustabdymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 3 p., 338 str.).

Pažymėtina, kad spręsdamas šį klausimą iš naujo, teismas turi išsireikalauti su baudžiamąja tvarka nagrinėjama byla susijusią medžiagą, nustatyti, kokioje stadijoje yra nagrinėjama byla, ar joje pareikštas civilinis ieškinys, jeigu taip, tuomet kokie reikalavimai jame pareikšti, ar šie reikalavimai tapatūs civilinėje byloje pareikštiems reikalavimams, jeigu reikalavimai netapatūs - ar tarp jų nėra prejudicinio ryšio. Sprendžiant bylos sustabdymo klausimą, taip pat svarbu nustatyti, ar yra prejudicinis ryšys tarp nagrinėjamoje byloje pareikštų ieškinio reikalavimų, atsikirtimų į juos, ir kitoje civiline tvarka Rusijos Federacijoje nagrinėjamoje byloje pareikštais reikalavimais. Taigi, teismas turi patikrinti, ar egzistuoja CPK 163 straipsnio 3 ir 4 punktuose numatyti privalomieji bylos sustabdymo pagrindai. Primintina, jog civilinė byla nurodytais pagrindais gali būti stabdoma tik tuomet, kai teismas pats negali teisingai išspręsti bylos ir neabejotinai nustatoma, jog bet koks baudžiamąja ar kita tvarka nagrinėjamos bylos priimtas procesinis sprendimas gali turėti esminės reikšmės teisingam civilinės bylos išsprendimui. Priešingu atveju gali būti sudaromos sąlygos vilkinti bylos, kuri jau nagrinėjama vienerius metus, nagrinėjimą, pažeidžiamos dalyvaujančių byloje asmenų teisės, jų teisėti lūkesčiai, ekonomiškumo ir koncentruotumo principai (CPK 7 str.).

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamos bylos dalykas – sandorio, kuriuo perleisti nekilnojamieji daiktai, teisėtumo ginčijimas, o ne šalių įsipareigojimų pagal avanso sutartį nustatymo klausimai. Nepaisant to, šalys byloje faktiškai ginčijasi dėl sutartinių prievolių pagal avanso ir akcijų perleidimo sutartis, nors tokių reikalavimų ieškovas byloje nepareiškė. Teismo nurodytoje baudžiamąja tvarka nagrinėjamoje byloje atsakovui pareikšti įtarimai susiję su avanso, bet ne dovanojimo sutartimi, kuri ginčijama nagrinėjamoje byloje. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar egzistuoja bent vienas įstatyme nurodytas privalomasis ar fakultatyvusis bylos sustabdymo pagrindas (CPK 163, 164 str.), turėtų atsižvelgti į aukščiau nurodytas aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bylos sustabdymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.