Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. V. ir N. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 28 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltliet“ ieškinį atsakovams V. V. ir N. V. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (actio Pauliana).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo. Ieškovė BUAB „Baltliet“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. V. ir N. V., prašydama: (1) pripažinti negaliojančiomis tarp atsakovų 2017 m. sausio 5 d. sudarytas sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį (notarinio registro Nr. 1-120) ir santuokoje įgyto turto pasidalijimo sutartį (notarinio registro Nr. 1-240); (2) taikyti restituciją ir grąžinti į bendrąją jungtinę atsakovų nuosavybę šį turtą: butą su rūsiu (duomenys neskelbtini); negyvenamąją patalpą – garažą (duomenys neskelbtini); negyvenamąją patalpą – garažą (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (duomenys neskelbtini); pastatą – sodo namą (duomenys neskelbtini); 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų nematerialiųjų UAB „Noveda“ akcijų, kurių nominali vertė 2 896 Eur; 29 733,13 Eur pinigines lėšas, kurios atiteko atsakovei po 2017 m. sausio 5 d. santuokoje įgyto turto pasidalijimo sutarties sudarymo; (3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei asmeninės nuosavybės teise ginčijamais sandoriais perleistą turtą (žr. nutarties 2 punktas). Nurodo, kad ginčo sandorių pagrindu atsakovei priklausantis turtas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti perleistas tretiesiems asmenims, įkeistas ar kitaip suvaržytas, kas ženkliai apsunkintų ne tik ieškovės reikalavimo teisės įgyvendinimą, bet ir šioje byloje galimai ieškovei palankaus sprendimo dalies dėl restitucijos taikymo įgyvendinimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 28 d. nutartimi prašymą tenkino ir areštavo atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą: butą su rūsiu (duomenys neskelbtini); negyvenamąją patalpą – garažą (duomenys neskelbtini); negyvenamąją patalpą – garažą (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (duomenys neskelbtini); pastatą – sodo namą (duomenys neskelbtini); 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų nematerialiųjų UAB „Noveda“ akcijų, kurių nominali vertė 2 896 Eur, bei atsakovei priklausančias 29 733,13 Eur pinigines lėšas. Teismas sprendė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus. Siekiant apsaugoti ieškovės interesus, yra pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes atsakovei pasinaudojus savo teise disponuoti ginčo objektu ir jį perleidus sąžiningiems įgijėjams, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų (CK 4.96 str.). Teismo vertinimu, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės bus proporcingos, nesuteiks nepagrįsto pranašumo ieškovei bei nesuvaržys atsakovės teisių daugiau, negu reikia tikslui pasiekti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

Atsakovai atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai pažeidė/suvaržė atsakovų, o ypač atsakovės teises ir teisėtus interesus. Nutartis neteisėta ir nepagrįsta, priimta neįvertinus esminių bylos aplinkybių, pažeidžiant procesinės teisės normas ir sąlygas, kurioms esant gali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovė tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimų, ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Ieškovė nėra atsakovų kreditorė ir neturi jokios neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės nė vienam iš jų. Aplinkybė, kad ieškovė pareiškė kitą ieškinį atsakovui dėl nuostolių atlyginimo, nepatvirtina, kad ieškovė yra jo kreditorė. Pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra užtikrinamas galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas ir nėra jokios realios grėsmės, kad šių priemonių nesiėmus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Galimam sprendimo įvykdymui nėra reikalingas priverstinis vykdymas, nes nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pareikšti ieškinio reikalavimai būtų laikomi automatiškai įvykdytais. Nei ieškovė, nei pirmosios instancijos teismas nepagrindė realios grėsmės sprendimo įvykdymui egzistavimo, ieškovė nepateikė jokių duomenų apie atsakovės siekį paslėpti turtą ar perleisti jį tretiesiems asmenims. Ieškovės išdėstytos aplinkybės nepatvirtina atsakovės nesąžiningų ketinimų į ateitį. Teismas pažeidė šalių interesų pusiausvyros, proporcingumo bei ekonomiškumo principus, nepagrįstai suvaržė atsakovės teises. Ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovę, todėl pastarajai priklausančiam turtui negali būti taikomi jokie suvaržymai. Teismas negalėjo areštuoti daugiau nei ½ ginčijamais sandoriais perleisto turto. Nutartyje nenurodytas turto arešto mastas, o areštuoto turto vertė yra akivaizdžiai per didelė. Atsakovės areštuoto turto vertė siekia 222 899,13 Eur (Nekilnojamojo turto registro duomenis), nors ieškovės kitoje byloje reiškiamo (dar negaliojančio) reikalavimo atsakovo atžvilgiu suma siekia 128 700 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės turimo nekilnojamojo turto vertė ženkliai viršija ieškovės reiškiamą reikalavimą atsakovui, todėl ir piniginių lėšų areštas yra perteklinis ir suvaržantis atsakovų teises normaliai egzistuoti. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Teismas neturėjo analizuoti actio Pauliana sąlygų, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir negali būti nagrinėjamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje. Ieškovė pateikė teismui dokumentus, pagrindžiančius ieškinio pagrįstumą bei sudarančius pagrindą teismui konstatuoti tikėtiną ieškinio pagrindimą.Atsakovai nepagrįstai ieškovės reikalavimo teisę ir jos galiojimą sieja išimtinai su įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Ieškovė turi 128 700 Eur galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą, kuri kildinama iš delikto, t. y. neteisėtų atsakovo, kaip buvusio ieškovės vadovo, veiksmų. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė nepagrįstų mokėjimų atlikimu užsienio bendrovei (Mildex Industrial Limited). Atsakovo prievolė atlyginti žalą atsirado nuo žalos padarymo momento, t. y. nuo neteisėto pinigų pervedimo.Nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina ieškovės reikalavimą būtent šioje byloje, nes, pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais, būtų taikoma restitucija ir šiais sandoriais pasidalintas turtas turėtų būti grąžintas į bendrą jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Minėtą turtą perleidus tretiesiems asmenims, restitucijos taikymas būtų apsunkintas. Vien tai, kad atsakovė asmeninės nuosavybės teise disponuoja ginčijamais sandoriais įgytu turtu, jau suponuoja išvadą, kad ji bet kada gali pasinaudoti savo teisėmis ir turtą perleisti tretiesiems asmenims, kas kelia grėsmę būsimo sprendimo įvykdymui. Be to, įžvelgiamas ir atsakovų nesąžiningumas, nes ginčijami sandoriai sudaryti tuo metu, kai atsakovui iškilo reali civilinės atsakomybės grėsmė – po bankroto bylos ieškovei iškėlimo bei pradinio bankroto administratoriaus atstatydinimo. Atsakovai nepagrįstai laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakovės atžvilgiu sieja su reikalavimo jos atžvilgiu neturėjimu. Atsižvelgiant į actio Pauliana ieškinių specifiką, net ir ieškovei neturint reikalavimo teisės į atsakovę, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir jos atžvilgiu, nes ji į bylą įtraukta dėl to, kad yra ginčijamų sandorių šalis. Kadangi ginčijamais sandoriais perleistas visas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausęs turtas, tai visas turtas kaip ginčijamų sandorių dalykas ir turi būti areštuotas. Laikinųjų apsaugos priemonių mastas nesietinas su ieškovės kitoje civilinėje byloje pareikšto reikalavimo dėl žalos dydžiu. Pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais, būtų taikoma restitucija ir jais pasidalintas turtas (visas) turėtų būti grąžintas į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Nutartimi areštuotos ne visos atsakovės piniginės lėšos, o tik tos, kurios buvo ginčijamo sandorio dalyku, t. y. 29 733,13 Eur. Todėl nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės laikytinos proporcingomis ir sąžiningomis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas laikinosios apsaugos priemonės taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys, pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą, ir turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį atsakovams dėl dviejų sandorių – sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties ir turto pasidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 str.). Minėtais sandoriais atsakovams bendros jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas (žr. nutarties 2 punktas) perleistas atsakovei asmeninės nuosavybės teise. Taigi, ginčijamais sandoriais perleistas ir atsakovei šiuo metu priklausantis turtas yra ginčo objektas, nes ieškovės prašoma restitucija – ginčijamais sandoriais perleisto turto grąžinimas į bendrąją jungtinę atsakovų nuosavybę. Atsakovai, kvestionuodami jiems nepalankią nutartį, teigia, kad laikinosios apsaugos priemonės netaikytinos, nes ieškinys nepagrįstas; laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra užtikrinamas galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas; nėra realios grėsmės būsimo sprendimo įvykdymui; teismas nepagrįstai apribojo atsakovės teises; areštuoto turto vertė yra akivaizdžiai per didelė; nepagrįstai areštuotos atsakovės piniginės lėšos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad jos nepaneigia skundžiamos nutarties pagrįstumo.Kaip minėta, teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi tik preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus ir nustatyti tikimybę dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo, t.y. nenagrinėja ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės. Nors atsakovai atskirajame skunde nemažai dėmesio skiria ieškinio nepagrįstumo įvertinimui – actio Pauliana vienos iš būtinų sąlygų – neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės nebuvimui, tačiau, kaip pagrįstai nurodo ieškovė, actio Pauliana sąlygų (ne)egzistavimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Taigi, atsakovų argumentai, kad ieškovė neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės nė į vieną iš atsakovų, sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką, todėl negali būti nagrinėjami šioje (pradinėje) proceso stadijoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovės pareikštus reikalavimus ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas ir palankus ieškovei teismo sprendimas negalėtų būti priimtas. Todėl aktualu, ar yra kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – teismo sprendimo įvykdymo galimų komplikacijų įvertinimas.Ieškinys pareikštas actio Pauliana pagrindu, todėl ginčo sandorius pripažinus negaliojančiais, galimai būtų taikoma restitucija – ginčo sandoriais perleisto turto sugrąžinimas į bendrąją jungtinę atsakovų nuosavybę, t. y. atsakovui būtų sugrąžintas jam priklausantis turtas, į kurį ieškovė galėtų nukreipti savo reikalavimus. Todėl, nepaisant, kad ieškovei palankaus priverstinis sprendimo vykdymas nebūtų reikalingas, laikytinas nepagrįstu atsakovų argumentas, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra užtikrinamas sprendimo įvykdymas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje galimo teismo sprendimo vykdymo ypatumus, sprendžia, kad ginčo sandoriais atsakovės įgyto asmeninėn nuosavybėn turto perleidimo atveju (atsakovei jį perleidus tretiesiems asmenims), neatmestina, jog šį turtą įgiję tretieji asmenys galėtų būti traktuojami kaip sąžiningi įgijėjai. Be to, egzistuoja ir šio turto įkeitimo ar kitokio jo apsunkinimo tikimybė, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovei pasinaudojus savo teise disponuoti ginčo turtu, teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti (CK 4.96 str.). Nors byloje ir nėra faktinių duomenų apie atsakovės ketinimus perleisti tretiesiems asmenims ginčo turtą ir tokiu būdu apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą, tačiau būtinybę jos atžvilgiu taikyti disponavimo apribojimus pagrindžia tai, kad atsakovei yra visos prielaidos arba, kitaip tariant, nėra teisinių kliūčių tai padaryti. Vien ta aplinkybė, kad apeliantės dispozicijoje yra ginčo turtas, leidžia manyti apie teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą (CPK 144 str. 1 d.). Be to, sutiktina su ieškove, kad galima daryti prielaidas ir apie atsakovų nesąžiningumą, nes ginčijami sandoriai sudaryti po bankroto bylos ieškovei iškėlimo ir pradinio bankroto administratoriaus atstatydinimo, t. y. kai atsakovui iškilo civilinės atsakomybės grėsmė. Taip pat matyti, kad ginčo sandoriai yra neatlygintiniai, nes atsakovas jam priklausantį turtą atsakovei perleido be kompensacijos, bylos duomenimis atsakovo šiuo metu turimo turto, ginčijamais sandoriais perleidus jam priklausantį turtą, nebeužtenka kitoje civilinėje byloje Nr. e2-3808-565/2017 pareikštiems ieškovės reikalavimams užtikrinti. Todėl šie duomenys suponuoja išvadą, kad atsakovė taip pat gali turėti ketinimų jai priklausantį ginčo turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui – ginčo turto grąžinimui atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos nagrinėjimo laikotarpiu turi būti užtikrintas ginčo turto išsaugojimas būtent atsakovės dispozicijoje, taip pat turi būti užtikrinta ir tai, kad jis nebus apsunkintas tam tikrais suvaržymais.Nesutiktina su atsakovų argumentais, kad teismas nepagrįstai apribojo atsakovės teises. Ieškiniu siekiama atkurti viso turto buvusį teisinį bendrosios jungtinės nuosavybės režimą. Atsakovė yra ginčijamų sandorių šalimi, kuriai vienai šiuo metu priklauso ginčo turtas, kuris, kaip minėta, ieškinį patenkinus, taptų restitucijos dalyku. Pažymėtina, kad ieškinio reikalavimų užtikrinimui laikinosios apsaugos priemonės bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais paprastai taikomos būtent to turto, kurio perleidimo sandoris ginčijamas, atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju nėra aišku, kokia perleisto turto dalis ir koks konkrečiai turtas priklausė atsakovui, o įstatymas numato, kad kai turto dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatyta, laikinai, kol bus nustatyta asmens dalis bendrojoje nuosavybėje, gali būti areštuojamas visas turtas (CPK 145 str. 5 d.). Taigi, skundžiama nutartimi laikinąsias apsaugos priemones pritaikius atsakovei priklausančio ginčo turto atžvilgiu, nėra pagrindo spręsti dėl nepagrįsto atsakovės teisių suvaržymo, nes nėra aiški jos turto dalis bei konkretus turtas. Be to, atsakovai nenurodė bei nepagrindė, kokias neproporcingai neigiamas turtines pasekmes atsakovei gali sukelti/sukelia pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas disponuoti jai priklausančiu ginčo turtu, jei ji ginčo turto perleisti neketina. Atsakovų teigimu, areštuoto turto vertė yra akivaizdžiai per didelė bei nepagrįstai areštuotos piniginės lėšos. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti, nes, kaip minėta, laikinosios apsaugos priemonės taikomos konkrečiam ginčijamais sandoriais perleistam turtui, be kita ko, ir 29 733,13 Eur piniginėms lėšoms, t. y. restitucijos dalykui. Ieškovės (kreditorės )teisė ginčyti atsakovo (skolininko) sudarytus sandorius nėra ribojama konkrečia reikalavimo suma, todėl nepagrįstai atsakovai 29 733,13 Eur piniginių lėšų, kurios taip pat yra ginčo objektu, areštą laiko pertekliniu. Be to, 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi atsakovei leista naudotis jos banko sąskaitoje esančiomis lėšomis pragyvenimui ir specialiesiems poreikiams tenkinti, todėl spręstina, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka šių priemonių taikymo paskirtį bei savo esme nepažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo principų. Remiantis tuo, kas išdėstyta bei atsižvelgiant į šioje byloje vykstančio ginčo pobūdį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl pagrįstai pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – ginčo turto areštą (CPK 144 str. 1 d.). Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai neturi esminės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.