Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, nedalyvaujant skundą teismui pateikusiam asmeniui M. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. skundą dėl 2013 m. rugsėjo 18 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (9)-LT5-86 AM

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad atlikus D. Č. IĮ „(duomenys nekslebtini)“, kurioje jis yra direktorius ir atsakingas už įmonės aplinkosauginius reikalavimus, metinį patikrinimą buvo nustatyta, kad D. Č. IĮ „„(duomenys nekslebtini)“ vykdė veiklą, nesilaikydama taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime , II skyriaus 12 dalyje 2 ir 7 punktuose nustatytų sąlygų, taip pat nesilaikė Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente nustatytų reikalavimų, tuo pažeidžiant LR Aplinkos apsaugos įstatymo IV skyriaus 19 straipsnio 2 dalį. Už šį teisės pažeidimą jam buvo skirta administracinė nuobauda – 5 500 Lt bauda.

Į teismo posėdį nei skundą pateikęs teismui asmuo, nei institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas neatvyko, tačiau teisme gauti jų prašymai skundą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300 straipsnio 1 dalimi, skundas nagrinėjamas jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. B. neneigia padaręs teisės pažeidimą, tačiau nesutinka su paskirta nuobauda. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51² straipnio 2 dalis numato atsakomybę asmenims už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šio leidimo sąlygose nustatytų reikalavimų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nėra atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nėra priimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus. To paties straipsnio 3 dalis numato atsakomybę asmenims, kurie jau bausti už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus pažeidimus. Aptariamojo straipsnio 3 dalies dispozicijoje įtvirtintas analogiško teisės pažeidimo pakartotinumas ir už tai sankcijoje numatyta griežtesnė atsakomybė. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta sunkinanti aplinkybė, jeigu pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Minėto straipsnio 3 dalis numato, kad sunkinančios aplinkybės, netaikomos tais atvejais, kai straipsnio dispozicijoje jos nurodomos kaip nusižengimą kvalifikuojanti aplinkybė. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51² straipnio 3 dalyje pakarotinumas numatytas kaip kvalifikuojanti aplinkybė, papildomai taikyti šio kodekso 32 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nėra pagrindo. Dėl šio spriežasties M. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinumas, šalintinas.

M. B. skundu prašo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį ir jam pskirtą nuobaudą sumažinti iki 400 Lt. Teismų praktikoje, administracinė nuobauda, vadovaujantis administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.). Nenustačius tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. B. pagrindu taikyti jam švelnesnę nuobaudą nurodo jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, sudėtingą finansinę padėtį, t.y. kad jis augina du mažamečius vaikus (b. l. 18, 20), jo atlyginimas siekia tik 500 Lt per mėnesį (b. l. 17), žmona yra vaiko priežiūros atostogose iki jam sueis treji metai, iš varžytynių parduodams jam priklausančio nekilnojamojo turto dalis (b. l. 21). Tačiau vien tik vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas ir turtinė asmens padėtis negali būti pagrindas taikyti švelnesnę nuobaudą, nes būtina atsižvelgti ir į pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens charakterizuojančius duomenis. Nors M. B. nurodo, kad pažeidimas nėra sunkus, dėl padaryto teisės pažeidimo niekas nenukentėjo, tačiau teismas negali neatsižvelgti į faktą, kad M. B. už analogiškus veiksmus jau buvo baustas, jo atžvilgiu buvo pritaikytas 30¹ straipsnio nuostatos ir paskirta 300 Lt bauda. Naujas analogiškas teisės pažeidimo padarymas leidžia pagrįstai manyti, kad nuobaudos tikslai nebuvo pasiekti. Lietuvos Respublikos konstitucinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vien tik formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija, todėl už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti ir tarp siekiamo tikslo ... bei pasirinktų priemonių tam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. Konstitucinio teismo nutarimai). LR Aukščiausias teismas taip pat yra konstatavęs, kad teisinga ir protinga laikoma tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-201; 2AT-7-4-2013 ir kt.). Taigi teismas kompleksiškai įvertinęs pateiktus duomenis, daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio, nes vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinės nuobaudos keliamų tikslų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros 2013-09-18 priimtą nutarimą pakeisti, nurodant, kad M. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl jam skirtina minimali Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51² straipnio 3 dalies sankcijoje numatyta nuobauda – bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 5 p., 302 str. 4 d., 302² str., 302⁴ str., teismas,

nutaria:

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros 2013-09-18 priimtą nutarimą pakeisti, nurodant, kad M. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pakeisti M. B. paskirtą administracinę nuobaudą ir paskirti minimalią Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51² straipnio 3 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą - 4000 Lt (keturių tūkstančių litų) baudą.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.