Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-01-30 · Civilinė byla Nr. e2S-430-661/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-01-30
Bylos Nr.
e2S-430-661/2025
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-15822-2024-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Barkauskas
Skolininkas
R. T.
Kreditorius
M. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-430-661/2025Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15822-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.7; 3.3.2.7 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko R. T. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus M. M. pareiškimą skolininkui R. T. dėl teismo įsakymo išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorius pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė priteisti iš skolininko 20 000 Eur skolos, 7200 Eur delspinigių, 956,71 Eur sutartinių palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 229 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2. Kreditorius taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: už 28 156,71 Eur sumą areštuoti skolininko R. T. turtą ir/ar turtines teises, ir/ar pinigines lėšas, esančias tiek pas R. T., tiek ir pas trečiuosius asmenis, pavedant surasti antstoliui. Kreditorius nurodė, kad skolininkas vengia sumokėti skolą, skolos suma kreditoriui yra didelė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – už 28 156,71 Eur sumą areštuotas R. T. turtas ir/ar turtinės teisės, ir/ar piniginės lėšos, esančios tiek pas R. T., tiek ir pas trečiuosius asmenis, pavedant surasti antstoliui.

4. Teismas nurodė, kad šioje byloje sprendžiamas paskolos sumos sugrąžinimo klausimas. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių – nekilnojamojo ir kilnojamojo turto arešto (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 punktas) nebus užkertamas kelias įgytą turtą įkeisti ar kitaip suvaržyti bei perleisti kitokiais sandoriais. Esant tokioms aplinkybėms, teismo sprendimo įvykdymas būtų iš esmės apsunkintas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Skolininkas atskiruoju skundu prašo: Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; prijungti naujus įrodymus.

6. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7. Kreditorius neįrodė skolininko nesąžiningumo ir kreditoriui palankaus teismo sprendimo vykdymo apsunkinimo rizikos. Todėl nebuvo jokio pagrindo taikyti kreditoriaus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos nepagrįstai, byloje nesant jokių įrodymų, patvirtinančių skolininko siekį išvengti teismo sprendimo vykdymo ar jį apsunkinti bei nesilaikant teismų praktikoje suformuotų kriterijų.

8. Pirmosios instancijos teismas niekaip nemotyvavo kuo remdamasis jis daro išvadą, kad egzistuoja teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo grėsmė. Kreditoriaus prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo argumentų atkartojimas negali būti laikomas išsamiu šalių argumentų ir pridedamų įrodymų vertinimu. Taigi nutartis yra be motyvų (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).

9. Skolininkas kartu su atskiruoju skundu pateikia papildomus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog jis turi pakankamai turto, kad jam nepalankaus sprendimo atveju galėtų jį įvykdyti, be to, antstolis vykdantis skundžiamą nutartį netgi neareštavo viso skolininko turimo nekilnojamojo turto. Taigi šie skolininko pateikiami duomenys paneigia deklaratyvius kreditoriaus teiginius, kad skolininkui kreditoriaus reikalavimo suma yra didelė, kadangi nuosavybės teise skolininkas valdo žemės sklypus su statiniais, be to, juridinių asmenų vertybinius popierius, pinigines lėšas.

Atsiliepimas

10. Kreditorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas pagrįstai sprendė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, ir tenkino kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržo skolininko teisių daugiau, nei būtina būsimo, galbūt skolininkui palankaus, teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir yra išlaikoma proceso šalių interesų pusiausvyra. Taigi teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, vadovavosi teismų praktika nagrinėjamu klausimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

12. Apeliantas (skolininkas) kartu su atskiruoju skundu pateikia naujus įrodymus, prašo juos prijungti prie bylos. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išspręstas nepranešus skolininkui, sprendžia, kad skolininkas neturėjo galimybės pateikti įrodymų pirmosios instancijos teismui, todėl yra pagrindas priimti skolininko pateikiamus įrodymus ir jais vadovautis (CPK 314 str.).

Dėl skundžiamos nutarties

13. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalis). Laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, kaip numato ši procesinės teisės norma, yra būtinos dvi sąlygos: 1) ieškinio tikėtinas pagrindimas; 2) būsimo teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo rizika (grėsmė). Asmuo, reikalaujantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, privalo pagrįsti šias sąlygas (Civilinio proceso kodekso 12 ir 178 straipsniai). Bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę.

14. Kreditorius pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 15 d. jį patenkino. Taigi skundžiamos nutarties priėmimo metu egzistavo pirmoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – kreditorius tikėtinai pagrindė savo reikalavimų pagrįstumą.

15. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad skolininkui pateikus prieštaravimus, kreditorius pateikė ieškinį, teismo įsakymas buvo panaikintas, pagal ieškinį Kauno apylinkės teisme buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-4932-1084/2025, kuri dar nėra išnagrinėta. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas šiuo metu nėra praradęs aktualumo.

16. Pažymėtina, jog teismas spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tik preliminariai įvertina ieškinio pagrįstumą, o ar ieškinys yra realiai pagrįstas, bus nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

17. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019).

18. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagrindo varžyti kito asmens teises nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016).

19. Aplinkybė, kad atsakovas neatsiskaito su ieškove sudaro pagrindą kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-264/2011).

20. Asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą asmens nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018 ir kt.).

21. Pagal naujausią teismų praktiką didelė ieškinio suma nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti taikomos išskirtiniais atvejais, kai yra akivaizdu (reali grėsmė), kad jų nesiėmus būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomas (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016 ir kt.).

22. Šiuo atveju kreditorius, kreipdamasis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo ir prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė tik abstrakčius teiginius, jog reikalaujama priteisti suma skolininkui yra didelė ir skolininkas gali bandyti slėpti ar perleisti turtą, todėl kreditoriui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Pažymėtina, kad kol byla nėra išnagrinėta iš esmės, nėra neginčijamai įrodyta, jog skolininkas yra nesąžiningas. Skolininko neteisėti veiksmai (jeigu tokie iš tiesų buvo), pvz. vengimas grąžinti skolą, bus nustatyti tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Vien tai, jog skolininkas laiku neatsiskaito su kreditoriumi, nesudaro pagrindo teigti, kad skolininkas (šiuo metu jau – atsakovas) bandys vengti kreditoriui (šiuo metu jau ieškovui) palankaus teismo sprendimo.

23. Jokių kitų reikšmingų argumentų dėl skolininko nesąžiningumo ir bandymo išvengti kreditoriui palankaus teismo sprendimo įvykdymo kreditorius nenurodė, įrodymų tokiam teiginiui pagrįsti nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų skolininko nesąžiningumą ar ketinimą slėpti savo turtą.

24. Kai minėta, pagal naujausią teismų praktiką, prašomos priteisti sumos dydis nėra lemiantis veiksnys laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Taigi vien šiuo kriterijumi remiantis negalėjo būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, o buvo būtina vertinti skolininko sąžiningumą, tačiau šiuo atveju to padaryta nebuvo.

25. Taigi, remiantis čia pacituota Lietuvos apeliacinio teismo praktika, darytina išvada, jog šioje byloje nėra vienos iš sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės būsimo kreditoriui (šiuo metu jau ieškovui) galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl laikinosios apsaugos priemonės neturėjo būti pritaikytos.

26. Dėl išvardintų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ir su jomis susijusią teismų praktiką, todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atmetamas kreditoriaus prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti kreditoriaus M. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teisėjas Alvydas Barkauskas