- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2014-02-25
- Bylos Nr.
- 2S-495-264/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Ieškovas
- G. P.
- Atsakovas
- M. P.
- Trečiasis asmuo
- „Swedbank“
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės G. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-160-924/2014 pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovui M. P., trečiasis asmuo „Swedbank“, AB, institucija teikianti išvadą Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, prievolių kreditoriams vykdymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 870,00 Lt per mėnesį iki jo pilnametystės ir 28800,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą, iš atsakovo priteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo sūnaus R. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 870,00 Lt per mėnesį mokamų periodinių išmokų, mokamų nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos; nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove; įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo šeimos. Nurodė, kad atsakovas visiškai neprisideda prie sūnaus išlaikymo. Atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, šeimoje elgiasi agresyviai, smurtauja ieškovės atžvilgiu ir nepilnamečio vaiko akivaizdoje, šias aplinkybes grindžia administracinės ir baudžiamosios bylų nutarimais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies; taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo M. P. sūnaus R. P., gim. (duomenys neskelbtini), laikinam išlaikymui po 400,00 Lt kiekvieną mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2013-10-29) iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo; ieškovę G. P. paskyrė laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; ieškovės prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove bei įpareigoti atsakovą M. P. gyventi skyrium, atmetė.
Teismas ieškovės prašymą dėl laikinosios vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vaiko motina atmetė, motyvuodamas tuo, kad ši laikinoji apsaugos priemonė sutampa su ieškinio reikalavimu, patenkinus šį prašymą taip būtų išreikšta išankstinė teismo nuomonė dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo, net neišanalizavus byloje pateiktų įrodymų, negavus atsakovo atsikirtimų ir nenustačius bylai reikšmingų aplinkybių. Bylos duomenimis vaikas gyvena su mama, o duomenų, kad kilo ginčas tarp šalių dėl to, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, nėra.
Teismas ieškovės prašymo dėl atsakovo įpareigojimo gyventi skyrium nuo šeimos netenkino konstatavęs, kad nors tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai, tačiau objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės ar vaiko atžvilgiu būtų vartojamas fizinis ar psichologinis smurtas, byloje nėra.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovė G. P. atskiruoju skundu (b. l. 56-58) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-11-04 nutartį dalyje, kurioje yra atmesti ieškovės G. P. prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir išspręsti klausimą iš esmės - tenkinti G. P. prašymus: nustatyti nepilnamečio vaiko R. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo motina, G. P.; įpareigoti atsakovą M. P. gyventi skyrium nuo šeimos, G. P. ir R. P., gyvenančių (duomenys neskelbtini), iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje. Atskirąjį skundą apeliantė grindžia šiais argumentais:
1. Teismo išvados, kad apeliantė nepateikė duomenų apie tėvo neigiamą poveikį nepilnamečiam vaikui, kad nepateikti įrodymai apie atsakovo prieš ieškovę naudotą fizinį smurtą ar naudojamą prievartą nepilnamečio vaiko atžvilgiu, kad apeliantė nesikreipė privataus kaltinimo tvarka į teismą dėl netinkamo sutuoktinio elgesio šeimoje, yra neteisingos, neatitinkančios prie bylos pateiktų rašytinių įrodymų ir nepagrįstos. Apeliantė pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių jos prašymui taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįsti. Tarp šalių kyla ginčas dėl vaiko, atsakovas ne kartą grasino, kad apeliantė, jei reikalaus iš jo lėšų vaiko išlaikymui, vieną dieną atėjusi vaiko neras. Dėl šių priežasčių, tikslu užtikrinti vaikui saugias gyvenimo sąlygas ir pastovumą, reikia nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą su ieškove iki teismo sprendimo priėmimo. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, o jo elgesys šeimoje yra agresyvus. Atsakovas smurtauja sutuoktinės atžvilgiu vaiko akivaizdoje, naudoja tėvo valdžią priešingai vaiko interesams. Nepilnamečio vaiko ir sutuoktinės interesų gynimui, yra būtina įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo šeimos - sutuoktinės ir nepilnamečio vaiko. Faktines aplinkybes apie būtinumą taikyti šį įpareigojimą patvirtina rašytiniai įrodymai: nutarimai administracinėse ir baudžiamojoje bylose.
2. Teismas neteisingai vertino apeliantės pateiktus įrodymus, dalies jų visai nevertino, neteisingai taikė Civilinio kodekso nuostatas, reguliuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus, bei pažeidė procesines teisės normas. Taip pat neteisingai taikė ir neteisingai aiškino teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Būtinumas taikyti laikinąsias apsaugos priemones išlieka, nes atsakovo elgesys nesikeičia: jis nuolatos girtauja, būdamas neblaivus terorizuoja šeimos narius (apeliantę ir vaiką), vartoja psichologinį smurtą. 2013-11-02 apeliantė kvietė į namus (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnus, nes sutuoktinis, nuo ryto girtavo, po pietų, vaiko akivaizdoje, ėmė elgtis agresyviai, mėtė daiktus, trankė duris, grasino viską išdaužyti ir pan. Šiuo metu ji negali pateikti duomenų apie policijos iškvietimą, pažymą apie policijos iškvietimą pateiks artimiausiu metu.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutarties dalis, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones –nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove bei įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo šeimos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Ši norma taikytina visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus, t.y. egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė taikyti CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 2 punkte numatytas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą gyventi skyrium, taip pat nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės prašymą dėl šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, teismas gali įpareigoti, esant galimybei, vieną sutuoktinį gyventi skyrium. Taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę teismas gali visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad sutuoktinis vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, todėl bendras gyvenimas gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino apeliantės pateiktus įrodymus, dalies jų visai nevertino, ir jos manymu, apylinkės teismas dėl to padarė neteisingas išvadas.
CPK 185 straipsnis įpareigoja teismą priimant procesinį sprendimą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams.
Apeliantė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, jo elgesys agresyvus, jis smurtauja sutuoktinės atžvilgiu sūnaus akivaizdoje, naudoja tėvo valdžią priešingai vaiko interesams. Byloje pateikti įrodymai iš dalies patvirtina apeliantės argumentus dėl atsakovo netinkamo elgesio šeimoje, susijusio su galimai neatsakingu alkoholio vartojimu, už ką atsakovas Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 19 d. nutarimu buvo nubaustas administracine tvarka pagal ATPK 181 str. 1 d. (tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams) įspėjimu (b. l. 34-35). Kiti duomenys apie atsakovui skirtas administracines nuobaudas 2012-2013 m. laikotarpiu (už automobilio vairavimą esant neblaiviam) taip pat iš dalies pagrindžia ieškovės teiginius. Po skundžiamos nutarties priėmimo į bylą apeliantės pateikti papildomi duomenys: Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS 2013-11-30 vaiko apklausos protokolas, išvada, Kauno apskrities VPK raštas bei 2013-11-27 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, iš kurių matyti, kad atsakovas būdamas neblaivus 2013-11-17, 2013-11-28 namuose sukėlė konfliktą, elgėsi neadekvačiai susidariusioje situacijoje (b. l. 50-52, 70-71). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje esanti medžiaga patvirtina, kad šalių santykiai yra konfliktiški, esant tokiems įtemptiems santykiams, kyla grėsmė ieškovės, šalių vaiko emocinei būsenai ir jų saugumui.
Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant į aukščiau apeliacinės instancijos teismo išdėstytus motyvus siekiant apsaugoti ieškovės bei nepilnamečio šalių sūnaus interesus, tikslinga iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo įpareigoti atsakovą M. P. gyventi skyrium nuo sutuoktinės ir jų nepilnamečio vaiko (CK 3.65 str. 2 d. 1 p., CPK 185 str.). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo vardu nuosavybės teise registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), todėl įpareigojus atsakovą gyventi skyrium, jo interesai nepažeidžiami.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantės argumentai dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmestas jos prašymas nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su jo motina G. P., nepakankami ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovė neįrodė, kad tarp šalių kilęs ginčas su kuriuo iš tėvų turi gyventi vaikas. Skundžiamos nutarties dalis dėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo nei ieškovės, nei atsakovo neapskųsta, ši nutarties dalis įsiteisėjusi, todėl ši aplinkybė taip pat patvirtina tai, kad vaikas gyvena kartu su motina, atsakovas su tuo sutinka, todėl šios laikinosios apsaugos priemonės taikymas šiuo metu yra netikslingas ir perteklinis.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Kauno apylinkės teismo 2013-11-04 nutartis iš dalies keistina, panaikinant jos dalį, kuria yra atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą atsakovą gyventi skyrium, naikintina ir klausimas šioje dalyje išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas tenkintinas ir atsakovas įpareigotinas gyventi skyrium iki teismo sprendimo byloje priėmimo (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį pakeisti iš dalies taip:
panaikinti nutarties dalį, kuria atmestas ieškovės G. P. prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovą M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyventi skyrium ir klausimą šioje dalyje išspręsti iš esmės: prašymą patenkinti ir iki teismo sprendimo byloje priėmimo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovą M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyventi skyrium nuo G. P. ir R. P., gyvenančių (duomenys neskelbtini).
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.