Kauno apylinkės teismo nutartis

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jolita Cirulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo UAB „Mokilizingas“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims antstoliui M. L., skolininkei J. T. ir suinteresuotam asmeniui E. T. dėl skolininko turto dalies nustatymo vykdymo procese,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-12-14 suinteresuotas asmuo E. T. pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog su pareiškimu nesutinka, nes nuo 2015-11-30 darbo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukta ir jog jis pasižada įsidarbinęs geranoriškai sumokėti 158,71 Eur skolininkės skolą.

2016-02-09 gautas sumokėtos skolos patvirtinimo dokumentas, kuriame nurodyta, kad E. T. 2016-02-07 UAB „Mokilizingas“ sumokėjo 159,31 Eur.

Suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2016-02-11 paskelbiant pranešimą (CPK 443 str. 5 d., 133 str. 3 d.). Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolio M. L. kontoroje vykdomas vykdomasis dokumentas Nr. L2-9089-894 dėl 158,71 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės išieškotojo UAB ,,Mokilizingas“ naudai. Skolininkei vengiant įvykdyti prievolę, antstolis nustatė, kad skolininkė yra ištekėjusi, o jos sutuoktinis dirba ir gauna pajamas – darbo užmokestį, todėl pareiškėjui 2015-11-24 patvarkymu pasiūlė per vieną mėnesį nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su sutuoktine nuosavybe, nustatymo sutuoktinio UAB „9duomenys neskelbtini)“ gaunamame darbo užmokestyje.

Kaip matyti iš SoDros pažymos apie asmens įsidarbinimus už 2015-02-01–2016-02-29 laikotarpį, E. T. darbo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nutraukta 2015-11-30. Be to, 2016-02-07 pinigų pervedimo kvitas patvirtina, jog E. T. sumokėjo gavėjui UAB „Mokilizingas“ 159,31 Eur.

Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. CK 4.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 str. 3 d.). Sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrąją nuosavybę nustato CK trečiosios knygos normos (CK 4.92 str. 1 d.). CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.).

CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taigi, įstatyme garantuojama išieškotojo teisė vykdymo procese nustatyti skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje ir į ją nukreipti išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užtikrina išieškotojo teises ir pagrindinį vykdymo proceso principą – veiksmingą ir operatyvų teismo sprendimo vykdymą. Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CK 3.116 str., CPK 667 str.).

Įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita) (CK 3.88 str. 1 d.). Šio straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CPK 177, 178 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad skolininkės sutuoktinis tiek pareiškėjo kreipimosi į teismą metu, tiek šiuo metu nedirba ir negauna darbo užmokesčio, buvusioje darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebedirba nuo 2015-11-30, duomenų apie kitą darbovietę ir jo gaunamą darbo užmokestį ar kitokio pobūdžio išmokas byloje nėra, be to, esant pateiktiems duomenims, jog išieškotojui 158,71 Eur skola yra sumokėta, teismo nuomone, nėra pagrindo nustatyti, kad skolininkės sutuoktinio gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir ½ dalis šių pajamų priklauso skolininkei. Teismas, spręsdamas dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo, turi įvertinti bendro turto pobūdį ir įsitikinti, kad bendras turtas (šiuo atveju – pajamos) egzistuoja. CPK 267 straipsnis draudžia priimti sąlyginius sprendimus. Tokiu atveju, jei būtų sprendžiama dėl dalies nesamame turte nustatymo, būtų priimtas sąlyginis teismo sprendimas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškimas skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo atmestinas, kadangi, nukreipus išieškojimą į sutuoktinio pajamas, paaiškėjo, kad sutuoktinis darbo užmokesčio nebegauna, t. y. nėra objekto, į kurį antstolis ketino nukreipti išieškojimą, tuo labiau, kad išieškotojui 158,71 Eur skola yra sumokėta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo prašymo dėl skolininko turto dalies nustatymo netenkinti.

Nutartį siųsti proceso dalyviams.

Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.