Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. M., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. P. 2017 m. rugsėjo 5 d. nutarimo Nr. 18ANN-116229318-17 administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas T. J. 2017 m. rugpjūčio 25 d. surašė R. M. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 18ANP-114692095-17 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 530 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2017 m. rugpjūčio 9 d., nuo 8.00 iki 12.00 val., būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), melagingai internetu deklaravo savo vaikų D. M. ir Ž. M. išvykimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir gyvenamosios vietos pakeitimą nurodydamas, kad vaikai nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nuolat gyvena užsienyje, t. y. Norvegijoje, nors į kitą šalį iš Lietuvos Respublikos vaikai nurodytomis dienomis išvykę nebuvo ir iki šiol jų gyvenamoji vieta buvo deklaruoja (duomenys neskelbtini), kas R. M. yra žinoma, taip gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigai pateikė melagingus deklaravimo duomenis (b. l. 9).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. P. 2017 m. rugsėjo 5 d. nutarimu Nr. 18ANN-116229318-17 administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir skundžiamas nutarimas) už minėto pažeidimo padarymą R. M. buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas (b. l. 4, 8).

Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2017 m. rugpjūčio 16 d. pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad J. B. – M. 2003 m. kovo 12 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu 2017 m. rugpjūčio 16 d. deklaruota nepilnamečių vaikų D. M. ir Ž. M. gyvenamoji vieta (b. l. 16, 37).

Iš VĮ Registrų centro Gyventojų registro departamento 2017 m. rugpjūčio 21 d. rašto Nr. (1.17.1)s-6947 matyti, kad D. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir Ž. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) išvykimo iš Lietuvos Respublikos (į Norvegiją) deklaracijas 2017 m. rugpjūčio 9 d. internetu pateikė vaikų tėvas R. M., gim. (duomenys neskelbtini). Deklaracijos įsigaliojo nurodytą išvykimo dieną – 2017 m. rugpjūčio 10 d. Deklaracijos galiojo iki 2017 m. rugpjūčio 16 d., kai vaikų motina pateikė vaikų gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje deklaracijas (b. l. 18).

Iš D. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens duomenų matyti, jog juose pateikti duomenys apie tai, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 15 d. jis nuolat gyveno užsienio valstybėje (šalis – Norvegija) (b. l. 19).

Iš Ž. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens duomenų matyti, jog juose pateikti duomenys apie tai, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 15 d. ji nuolat gyveno užsienio valstybėje (šalis – Norvegija) (b. l. 21).

Iš R. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens duomenų matyti, jog juose pateikti duomenys apie tai, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. jis nuolat gyveno užsienio valstybėje (šalis – Norvegija) (b. l. 20).

Iš gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad Ž. M. ir D. M. iki 2017 m. rugpjūčio 9 d. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 15 d. buvo išvykę į Norvegiją, o 2017 m. rugpjūčio 16 d. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 36).

R. M. 2017 m. rugpjūčio 25 d. paaiškinime nurodė, kad 2017 m. liepos 21 d. J. B. – M. iš jų namų (duomenys neskelbtini), jam (vaikų tėvui) nieko nepranešusi, savavaldžiaudama ir piktnaudžiaudama motinos teisėmis, pagrobė jo dukrytę Ž. M. ir D. M. Po kelių dienų iš Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato tyrėjo jis sužinojo, kad vaikai yra uždarytu adresu (duomenys neskelbtini). Jis ten nuvyko, tačiau jam niekas neleidžia bendrauti su vaikais, neperduoda jo nuneštų žaislų, knygų, maisto. J. B. – M. neleidžia jam bendrauti su savo vaikais, blokuoja net telefoninį bendravimą., laiko vaikus įkaitais (duomenys neskelbtini), jau 38 paras, riboja jiems laisvę, neišleidžia net į kiemą, visiškai blokuoja vaikų bendravimą su tėvu, kuris jau 38 paras ateina prie (duomenys neskelbtini) esančių vartelių, tačiau jam neleidžiama bendrauti su savo vaikais. J. B. – M. pažeisdama įstatymus gyvena adresu (duomenys neskelbtini), ir kartu įkaitais laiko vaikus, nei pati ten neprisiregistruoja (nors laikinai), nei priregistruoja ten gyvenančių vaikų. Kadangi ji pažeidė įstatymus, nedeklaravo savo ir vaikų dabartinės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), todėl, jis turėdamas tokią teisę ir pareigą sutvarkė vaikų, gyvenančių (duomenys neskelbtini), deklaravimo vietą, kur jie realiai šiuo metu gyvena. 2017 m. rugpjūčio 9 d. internetinė registravimo sistema perregistravimui davė, kad išvykstama iš Lietuvos. 2017 m. rugpjūčio 9 d. jis būdamas namuose, dienos metu, pirmoje dienos pusėje, jis išdeklaravo savo vaikus Ž. M. ir D. M. iš (duomenys neskelbtini), kadangi jo vaikai realiai gyvena (duomenys neskelbtini). Išdeklaravęs juos iš (duomenys neskelbtini), jis deklaravo išvykimą iš Lietuvos. Jam paaiškino (duomenys neskelbtini) seniūnijos darbuotojos bei davė lapus, kaip reikia prisijungti prie sistemos, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje jis užpildė vaikų gyvenamosios vietos deklaracijų korteles. Jokio melagingo nusižengimo jis nepadarė ir nesutinka su tokiu nusižengimu, vykdo ir vykdys savo, kaip tėvo, teisę ir pareigą (b. l. 24-25).

Iš gyvenamosios vietos deklaracijų kopijų matyti, kad Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) seniūnijoje 2017 m. rugpjūčio 14 d. gautos R. M. vardu užpildytos gyvenamosios vietos deklaracijos, pildomos asmeniui pakeitus gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ar atvykus gyventi į Lietuvos Respubliką, iš kurių matyti, jog jose pateikti duomenys apie tai, kad Ž. M. ir D. M. deklaruojama gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), ankstesnės gyvenamosios vietos adresas – Iš Norvegijos (b. l. 28, 29).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo T. J. 2017 m. rugpjūčio 25 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tikslinant J. B. – M. 2017 m. rugpjūčio 16 d. prašymo aplinkybes, 2017 m. rugpjūčio 25 d., apie 11.25 val. į Vilniaus miesto penktąjį policijos komisariatą atvykus R. M., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškinta kvietimo priežastis, nurodyta, kad dėl prašyme ir tyrimo metu nustatytų aplinkybių jis yra administracinėn atsakomybėn traukiamas už pažeidimą, numatytą ANK 530 straipsnio 1 dalyje. Su tuo R. M. visiškai nesutiko, aiškindamas, jog vykdė savo, kaip vaikų tėvo pareigą, išregistravo juos iš savo buto, ko nepadarė pareiškėja, kadangi taip numato įstatymai, tačiau internetinėje sistemoje, kurioje R. M. atliko vaikų deklaravimą, reikėjo nurodyti kitą gyvenamosios vietos adresą, todėl jis deklaravo vaikų išvykimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos į Norvegiją. Kodėl deklaruodamas savo iniciatyva nenurodė adreso (duomenys neskelbtini), kuriuo realiai šiuo metu vaikai gyvena kartu su motina, R. M. atsakyti negalėjo, toliau aiškino, kad vykdė tėvo pareigą. Dėl šio įvykio R. M. buvo paprašyta parašyti raštišką paaiškinimą, prie kurio papildomai pateikė 4 lapus. Dalyvaujant R. M. pastarajam surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 530 straipsnio 1 dalį (b. l. 30).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

ANK 617 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Skundžiamu nutarimu R. M. paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 530 straipsnio 1 dalį, kurios nuostatos numato, jog administracinė atsakomybė kyla ir tam, kas pateikė melagingus gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis.

Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. M. nei skunde, nei teisminio nagrinėjimo metu neginčijo faktinės aplinkybės, jog jis 2017 m. rugpjūčio 9 d., protokole nurodytu metu, būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), internetu deklaravo savo vaikų D. M. ir Ž. M. išvykimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos į Norvegiją. Priešingai, tiek skunde, tiek savo rašytiniame paaiškinime (b. l. 24-25), tiek apklausiamas teismo posėdžio metu R. M. nurodė, jog būtent jis pateikė savo ir vaikų deklaracijas dėl nuolatinio išvykimo iš Lietuvos Respublikos į Norvegiją. Šią faktinę aplinkybę patvirtina ir administracinio nusižengimo byloje esančiame VĮ Registrų centro Gyventojų registro departamento 2017 m. rugpjūčio 21 d. rašte Nr. (1.17.1)s-6947 nurodyti duomenys, iš kurių, be kita ko, matyti, kad D. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir Ž. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) išvykimo iš Lietuvos Respublikos (į Norvegiją) deklaracijas 2017 m. rugpjūčio 9 d. internetu pateikė vaikų tėvas R. M., gim. (duomenys neskelbtini), deklaracijos įsigaliojo nurodytą išvykimo dieną, t. y. 2017 m. rugpjūčio 10 d. (b. l. 18). Be to, duomenys apie tai, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. (t. y. įsigaliojus deklaracijoms) D. M. ir Ž. M. gyvenamoji vieta deklaruota ne Lietuvos Respublikoje (šalis – Norvegija), patvirtina ir asmens duomenyse užfiksuota informacija (b. l. 19, 21). Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas, be kita ko, paaiškino, jog jis iš tiesų planavo išvykti iš Lietuvos Respublikos į Norvegiją su vaikais, ketindamas ten nuolat gyventi, tačiau pasikeitus planams jis neišvyko, dėl to vėliau vaikų gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Vertinant šiuos pareiškėjo parodymus bei kitus byloje esančius duomenis, abejonių tuo, kad R. M. 2017 m. rugpjūčio 9 d., protokole nurodytu metu, būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), internetu deklaravo savo vaikų D. M. ir Ž. M. išvykimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos į Norvegiją, teismui nekyla. Visgi R. M. parodymus apie tai, kad jis su vaikais tikrai ketino išvykti iš Lietuvos Respublikos į Norvegiją ir ten nuolat gyventi, todėl nepateikė jokių melagingų gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų, teismas vertina kritiškai, kaip jo siekį išvengti atsakomybės, kadangi byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog tokie R. M. parodymai nepasitvirtino.

Pirmiausia pažymėtina, jog pats pareiškėjas R. M., nurodydamas savo elgesio priežastis, nebuvo visiškai nuoseklus. Štai iš jo rašytinio 2017 m. rugpjūčio 25 d. paaiškinimo matyti, jog jis žinodamas, kad jo vaikai faktiškai gyvena ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), norėdamas laikytis įstatymų ir tinkamai deklaruoti faktinę vaikų gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), jis 2017 m. rugpjūčio 9 d., pirmoje dienos pusėje prisijungė prie internetinės deklaravimo sistemos ir išdeklaravo vaikus iš (duomenys neskelbtini), bei deklaravo jų išvykimą iš Lietuvos. Pareiškėjo teigimu, internetinė registravimo sistema perregistravimui davė, kad išvykstama iš Lietuvos (b. l. 24-25). Analogiška priežastis, dėl kurios buvo deklaruotas vaikų išvykimas iš Lietuvos Respublikos į Norvegiją, matyti ir iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo T. J. 2017 m. rugpjūčio 25 d. tarnybiniame pranešime nurodytų duomenų. Iš šio tarnybinio pranešimo, be kita ko, matyti, jog bendraujant su R. M., pastarasis paaiškino, jog jis vykdė savo, kaip vaikų tėvo pareigą, išregistravo vaikus iš savo buto, ko nepadarė pareiškėja, kadangi taip numato įstatymai, tačiau internetinėje sistemoje, kurioje R. M. atliko vaikų deklaravimą, reikėjo nurodyti kitą gyvenamosios vietos adresą, todėl jis deklaravo vaikų išvykimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos į Norvegiją. Kodėl deklaruodamas savo iniciatyva nenurodė adreso (duomenys neskelbtini), kuriuo realiai šiuo metu vaikai gyvena kartu su motina, R. M. atsakyti negalėjo (b. l. 30). Taigi tyrimo metu R. M. tvirtino, jog deklaravo vaikų išvykimą iš Lietuvos Respublikos į Norvegiją, siekdamas juos išdeklaruoti iš gyvenamosios vietos, kurioje vaikai faktiškai nebegyvena (t. y. iš (duomenys neskelbtini)), į gyvenamąją vietą (t. y. (duomenys neskelbtini)), kurioje vaikai faktiškai gyvena kartu su motina, tuo tarpu apie jokius ketinimą išvykti kartu su vaikais nuolat gyventi į užsienio valstybę R. M. tyrimo metu nenurodė. Apie savo ketinimą kartu su vaikais išvykti iš Lietuvos Respublikos R. M. nurodė tik skunde bei duodamas paaiškinimus teisme. Toks pareiškėjo R. M. paaiškinimų nenuoseklumas bei aplinkybė, jog proceso eigoje pareiškėjas nurodė naujas aplinkybes, apie kurias tyrimo metu nebuvo užsiminta, rodo, jog jo nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių įvykio aplinkybių ir pateikiamos tik kaip gynybinė versija, siekiant išvengti atsakomybės.

Pažymėtina, jog R. M. skunde bei teismo posėdžio metu išsakyti teiginiai apie tai, kad jis su vaikais ketino išvykti iš Lietuvos Respublikos į Norvegiją ir ten nuolat su jais gyventi, dėl to deklaravo jų išvykimą iš Lietuvos Respublikos į Norvegiją, tėra deklaratyvūs. Tokia išvada grindžiama tuo, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių tokius R. M. teiginius, be to, šie jo teiginiai laikytini nelogiškais atsižvelgiant į pačią įvykio situaciją. Štai teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. B. – M. nurodė, jog ji kartu su vyru R. M. bei judviejų vaikais D. M. ir Ž. M. iki 2017 m. liepos 20 d. gyveno kartu, jų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki tada apie jokį išvykimą į Norvegiją nebuvo kalbos, jai niekas nekalbėjo apie išvykimą į užsienį, vaikai taip pat neminėjo, kad planuoja kartu su tėvu išvykti gyventi į užsienį. Liudytojos teigimu, ji visada gyvena su vaikais, apie tai, kad gyventojų registre yra nurodyti duomenys apie jos vaikų išvykimą iš Lietuvos Respublikos į Norvegiją, ji sužinojo iš Krizių centro darbuotojos, tačiau jokių planų išvykti jie neturi. Netikėti tokiais liudytojos parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jie sutampa su kitais byloje esančiais duomenimis, priešingai nei R. M. parodymai.

Visų pirma, pažymėtina, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – ir LITEKO) duomenų, taip pat iš pareiškėjo R. M. bei liudytojos J. B. – M. parodymų matyti, jog nuo 2016 m. pabaigos vyksta R. M. ir J. B. – M. santuokos nutraukimo procesas, kuris dėl šalių nesutarimų iki šiol nėra pasibaigęs. Iš byloje esančios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nutarties kopijos matyti, jog šia teismo nutartimi buvo tenkintas ieškovės J. B. – M. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: atsakovas R. M. įpareigotas gyventi skyrium nuo sutuoktinės (ieškovės) J. B. – M. ir nepilnamečių vaikų D. M. ir Ž. M., gyvenančių (duomenys neskelbtini). Nutartį nutarta vykdyti skubiai (b. l. 13-15). Iš LITEKO duomenų taip pat matyti, jog dėl minėtos nutarties Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. rugpjūčio 1 d. gautas R. M. atskirasis skundas, t. y. R. M. buvo žinoma apie priimtą nutartį. Taigi šios aplinkybės patvirtina, jog 2017 m. rugpjūčio 9 d., deklaruodamas savo vaikų D. M. ir Ž. M. išvykimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos į Norvegiją, pareiškėjui R. M. buvo žinoma, kad jis įpareigotas gyventi skyrium tiek nuo savo žmonos, tiek nuo vaikų, todėl jo nurodyti motyvai apie tai, kad jis ketino išvykti kartu su vaikais į Norvegiją ir ten nuolat gyventi, laikyti nelogiškais, neatitinkančiais faktinės įvykio situacijos, ypač turint galvoje tai, kad jo ir žmonos santykiai yra konfliktiški, todėl vargu, ar jis galėjo pagrįstai tikėtis pasiimti vaikus ir išvykti su jais gyventi į užsienį.

Antra, duodamas parodymus teisme, pareiškėjas R. M. nurodė, jog jam nepavyko išvykti į Norvegiją, nes pasikeitė aplinkybės, vaikai buvo pagrobti, t. y. išvežti į Krizių centrą. Šie pareiškėjo R. M. parodymai taip pat laikytini nelogiškais ir vertintini kritiškai, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad Krizių centre vaikai kartu su motina gyveno nuo 2017 m. liepos 20 d., t. y. jie ten gyveno ir tuo metu, kai pareiškėjas deklaravo duomenis apie vaikų išvykimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos į Norvegiją ir šios aplinkybės jam buvo gerai žinomos pateikiant vaikų gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis. Taip pat ir pats pareiškėjas teisme nurodė, jog jam žinoma, kad vaikai nuo 2017 m. liepos 21 d. buvo išvežti iš namų. Be to, iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. liepos 25 d. akto matyti, jog 2017 m. liepos 25 d. R. M. buvo atvykęs į Vilniaus miesto krizių centrą, reikalavo jam atiduoti vaikus (b. l. 15-16). Šie duomenys patvirtina, kad R. M. 2017 m. rugpjūčio 9 d. (t. y. deklaruojant vaikų išvykimą iš Lietuvos Respublikos į Norvegiją) buvo gerai žinoma, kad vaikai gyvena Krizių centre. Visgi ši aplinkybė, kaip matyti iš įvykio situacijos, neįtakojo R. M. pasirinkto elgesio varianto, todėl jo parodymai apie tai, kad jis neišvyko į Norvegiją dėl to, kad, kaip nurodė pareiškėjas, jo vaikai buvo pagrobti, laikytini prieštaraujančiais byloje nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.

Trečia, pareiškėjo R. M. paprašius teisme nurodyti, kur jis ketino apsistoti Norvegijoje, ar turėjo skrydžio bilietus, R. M. negalėjo įvardinti jokių konkrečių planų, susijusių su ateitimi Norvegijoje, paaiškino, kad bilietų nebuvo įsigijęs. Pareiškėjas tik labai abstrakčiai nurodė, jog jo pusbrolis gyvena Norvegijoje, todėl iš pradžių jis būtų galėjęs apsistoti pas jį, visgi paprašius R. M. konkrečiau įvardinti miestą, į kurį jis ketino vykti pas pusbrolį, R. M. to padaryti nesugebėjo. Šios aplinkybės rodo, jog R. M. teiginiai apie tai, kad jis ketino su vaikais vykti į Norvegiją ir ten su jais gyventi, yra deklaratyvūs, visiškai nepagrįsti nei jo paties paaiškinimais, nei jokiais kitais objektyviais bylos duomenimis.

Ketvirta, pažymėtina, jog tuo atveju, kai vienas iš vaiko tėvų išvyksta su vaiku į užsienį nuolat gyventi, toks išvykimas turi būtinai turi būti suderintas su kitu vaiko tėvu, aptariant bei nustatant tėvo, nevykstančio nuolat gyventi su vaiku į užsienio valstybę, bendravimo su vaiku bei dalyvavimo jį auklėjant tvarką. Visgi, kaip matyti iš liudytojos J. B. – M. parodymų, ji nieko nežinojo apie išvykimą į užsienio valstybę, su ja niekas apie tai nekalbėjo, išvykti niekas neketino. R. M. teisme taip pat nenurodė, jog galimą išvykimą į užsienį su vaikais jis būtų suderinęs su vaikų motina, byloje nėra jokių taip patvirtinančių duomenų. Šios aplinkybės tik dar labiau sustiprina pagrindą manyti, jog R. M. parodymai apie tai, jog jis iš tiesų ketino vykti su vaikais gyventi į Norvegiją, laikytini jo gynybine versija, prieštaraujančia įvykio situacijai.

Visos nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog R. M. deklaravo savo vaikų išvykimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos į Norvegiją ne siekdamas pateikti neva tikrovę atitinkančius deklaravimo duomenis apie jų išvykimą į Norvegiją, o iš tiesų siekdamas vaikų gyvenamąją vietą išdeklaruoti iš tikrosios jų gyvenamosios vietos ir deklaruoti nauju adresu – (duomenys neskelbtini) (t. y. Vilniaus miesto krizių centre). Iš administracinio nusižengimo byloje esančių gyvenamosios vietos deklaracijų kopijų matyti, jog Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) seniūnijoje 2017 m. rugpjūčio 14 d. gautos R. M. vardu užpildytos gyvenamosios vietos deklaracijos, pildomos asmeniui pakeitus gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ar atvykus gyventi į Lietuvos Respubliką, jose pateikti duomenys apie tai, kad Ž. M. ir D. M. deklaruojama gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), ankstesnės gyvenamosios vietos adresas – Iš Norvegijos (b. l. 28, 29). Taigi šie duomenys rodo, jog R. M. deklaruodamas vaikų išvykimą į Norvegiją, veikė kryptingai, siekdamas išdeklaruoti savo vaikų gyvenamąją vietą iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir deklaruoti juos naujos laikinos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Būtent tokia R. M. veiksmų priežastis ir tikroji jo valia atsispindi iš jo tyrimo metu duotų paaiškinimų (b. l. 24-25, 30).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog R. M., 2017 m. rugpjūčio 9 d., laikotarpiu nuo 8.00 iki 12.00 val., internetu deklaruodamas savo vaikų D. M. ir Ž. M. išvykimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir gyvenamosios vietos pakeitimą nurodydamas, kad vaikai nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d, nuolat gyvens užsienyje, t. y. Norvegijoje, nurodė melagingus deklaravimo duomenis, kadangi R. M. buvo žinoma, kad pateikiami duomenys apie vaikų išvykimą į kitą šalį yra neatitinkantys tikrovės, t. y. melagingi, kadangi nurodydamas šiuos duomenis jis neketino su vaikais išvykti į Norvegiją, tiesiog tokiu būdu siekė išdeklaruoti savo vaikų gyvenamąją vietą iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), naujos laikinos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog motinos bei vaikų apgyvendinimas Krizių centre buvo laikinas, ir tai pareiškėjui turėjo būti žinoma, kadangi jau minėta 2017 m. liepos 27 d. teismo nutartimi R. M. buvo įpareigotas gyventi skyrium nuo savo žmonos ir vaikų, gyvenančių (duomenys neskelbtini), ir tik dėl nesantaikos šeimoje, patarus Vaiko teisių apsaugos skyriui, J. B. – M. kartu su vaikais laikinai buvo apgyvendinta minėtame Krizių centre, kol bus įgyvendinti minėtos liepos 27 d. nutarties reikalavimai. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjui nekilo jokios pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme, kadangi faktinės vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimas buvo tik laikinas, minėtoje valstybinėje įstaigoje jie gyveno dėl šeimoje susiklosčiusios situacijos, R. M. nevykdant minėtos teismo nutarties ir taip užkertant kelią savo vaikams bei vaikų motinai gyventi jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog pagal minėto Įstatymo 2 straipsnio 4 dalį – gyvenamoji vieta – tai pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju vaikų gyvenamąja vieta laikytina butas, esantis (duomenys neskelbtini), o ne valstybine įstaiga, kurioje asmenys priversti būti dėl susiklosčiusios nepalankios situacijos ir su kuria jų daugiau niekas nesieja.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sutinka su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. P. 2017 m. rugsėjo 5 d. nutarime Nr. 18ANN-116229318-17 administracinio nusižengimo byloje padaryta išvada, kad R. M. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 530 straipsnio 1 dalyje.

Nors pateiktame skunde R. M. neginčija jam paskirtos nuobaudos bei jos dydžio, visgi pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). ANK 22 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog administracinių nuobaudų paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, taip pat nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei atimti ar apriboti jiems galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Įvertinęs tai, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta R. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgiant į jį charakterizuojančius duomenis, esančius byloje, teismas sprendžia, kad R. M. paskirta švelniausia sankcijoje numatyta administracinė nuobaudos rūšis – įspėjimas yra paskirta nepažeidžiant anksčiau minėtų nuobaudos skyrimo taisyklių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 530 straipsnio 1 dalimi, 617, 641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniais,

nutaria:

R. M. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. P. 2017 m. rugsėjo 5 d. nutarimą Nr. 18ANN-116229318-17 administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 - 647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.