Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje D. V. (D. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nesimokantis, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. 2020 m. sausio 26 d., apie 17.40 val., viešoje vietoje - „(duomenys neskelbtini)“ visuomeninio transporto stotelėje, esančioje greta pastato, adresu (duomenys neskelbtini), pašalinių žmonių akivaizdoje tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį G. V. (G. V.) į veido sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam G. V. muštinę žaizdą kairiame skruoste su poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke, apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimą ir tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo G. V. sveikatą.

Šiais savo veiksmais D. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Alkotesterio kvitu 2020 m. sausio 26 d., 18.23 val., D. V. nustatytas 1,51 promilės girtumas (b. l. 86).

Motyvuojamoji dalis

D. V. padarytos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad viešojoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, atsižvelgiant į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, gali būti pripažįstamas įžūliu elgesiu, kuriuo demonstruojama nepagarba aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-652/2007, 2K-136/2010 ir kt.).

Teismo vertinimu, D. V. kaltė padarius viešosios tvarkos pažeidimą visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Pirmiausia pažymėtina, kad D. V. dėl šios veikos kaltę pripažino visiškai ir parodė, jog stovėjo prie stotelės, pribėgo prie nukentėjusiojo, kurio paprašė cigaretės. Nukentėjusysis cigaretės nedavė ir tada trenkė nukentėjusiajam. Nukentėjusįjį matė pirmą kartą, viskas kas įvyko dėl alkoholio. Tokie jo parodymai buvo nuoseklūs ir iš esmės atitiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 72-73, 84-85). Tokius jo parodymus patvirtina nukentėjusiojo G. V., liudytojo K. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada, tarnybiniai pranešimai, policijos registro išrašas, alkotesterio kvitas.

Sprendžiant dėl D. V. veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnį pažymėtina, kad būtinasis šios nusikalstamos veikos objektyvusis požymis yra viešoji vieta. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad D. V. prieš nukentėjusįjį G. V. smurtavo viešoje vietoje, gatvėje, dienos metu, visuomeninio transporto stotelėje. Kartu pažymėtina, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011 ir kt.). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad iš nukentėjusiojo G. V., taip pat kaltinamojo D. V., liudytojo K. P. parodymų matyti, jog tuo metu, kai kaltinamasis panaudojo smurtą prieš nukentėjusįjį, įvykio vietoje buvo ir daugiau žmonių. Be to, dėl kaltinamojo veiksmų buvo iškviesta policija. Taigi konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, parodyta nepagarba aplinkiniams, t. y. kilo BK 284 straipsnyje numatyti padariniai.

Apibendrinant konstatuotina, kad pagal pirmiau aptartais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje, nustatytas faktines aplinkybes D. V. veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį.

Dėl BK 93 straipsnio nuostatų taikymo

Teismas, įvertinęs kaltinamojo D. V. asmenybę, bylos faktines aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas taikyti BK 93 straipsnio nuostatas ir atleisti D. V. nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pažymėtina, kad pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad D. V. nusikalstamą veiką padarė nesulaukęs aštuoniolikos metų, šiuo metu taip pat yra nepilnametis. Jo padaryta veika pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai ir patenka į BK 93 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimų kategorijų sąrašą. Be to, D. V. laikytinas nusikalstamą veiką padariusiu pirmą kartą. Kartu teismas sprendžia, kad yra BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas alternatyvus pagrindas taikyti jam šio straipsnio nuostatas, t. y. jis pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šiame kontekste teismas pažymi, kad D. V. nuo pat pradžių pripažino savo kaltę, davė nuoseklius parodymus, gailėjosi. Dėl šių aplinkybių teismas sprendžia, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kartu teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, vertina jo asmenybę, t. y. atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis šiuo metu teigia dirbantis, duomenų apie priešingą teisei elgesį mokymo įstaigose ar darbovietėse byloje nėra, baustas administracine tvarka ne už šiurkščius nusižengimus (b. l. 93-97), duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė.

Atkreiptinas dėmesys, kad D. V. gyvena su močiute, kuri yra jo rūpintoja, motina vartoja narkotikus, tėvas atlieka laisvės atėmimo bausmę, taigi kaltinamojo D. V. socialinė aplinka nėra itin palanki jam vystytis tik teigiamai. Kita vertus, pati jo padaryta nusikalstama veika yra labiau spontaniška, sąlygota jo dar nesusiformavusios asmenybės, greičiau atsitiktinė nei nulemta besiformuojančių antisocialinių bei priešingų teisei bei moralei asmeninių nuostatų. Vadovaujantis šiomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad yra pagrindas manyti, kad D. V. padarys išvadas iš šio baudžiamojo proceso ir ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamajam D. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinių ieškinių

Baudžiamojoje byloje pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 70,53 Eur nukentėjusiojo gydymo išlaidų priteisimo bei jį pagrindžiantis įrodymas – gydymo paslaugų apskaitos išrašas (b. l. 32). Teismui nekyla abejonių dėl prašomos priteisti turtinės žalos tiesioginio priežastinio ryšio su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje su Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutiko ir įsipareigojo jį atlyginti, todėl, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 dalimi, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas.

Byloje nukentėjusysis G. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 4000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už pastarųjų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju byloje nustačius, kad kaltinamojo D. V. veiksmais nukentėjusiajam G. V. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, būtent kaltinamasis ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo turi atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą turtinę bei neturtinę žalą. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal CK 6.276 straipsnio 1 dalį, nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Taigi, remiantis minėta teisės norma, D. V. už nukentėjusiajam G. V. padarytą turtinę ir neturtinę žalą atsako pats, o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo rūpintoja, t. y. N. A..

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptą teismų praktiką panašiose bylose.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad civiliniame ieškinyje nukentėjusysis G. V. neturtinę žalą motyvuoja tuo, kad patyrė fizinę, moralinę, psichologinę žalą, tačiau nedetalizavo, kokios pasekmės jam kilo dėl kaltinamojo veiksmų. Pirmiausia teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusysis dėl nusikaltimo patyrė skausmą, jam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Akivaizdu, kad kito asmens smurtiniai veiksmai sukėlė nukentėjusiajam ne tik skausmą, bet ir nepatogumų, baimę, nesaugumo jausmą. Vis tik, teismo vertinimu, šie sužalojimai nesukėlė nukentėjusiajam išskirtinai didelių nepatogumų, kurie leistų itin reikšmingai nukrypti nuo teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių, priteisiamų už kūno sužalojimą, padarytą panašių nusikalstamų veikų metu. Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį ir jį priteisdamas, atsižvelgia ir į kaltinamojo bei jo atstovės turtinę padėtį, kuri nėra itin gera.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau išdėstytų, neturtinės žalos piniginės išraiškos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių pagrindu, nukentėjusiajam G. V. atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas – 400 Eur. Teismo vertinimu, būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik pirmiau aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis atitinka ir teismų praktiką bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-693/2016, 2K-112-697/2016).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

D. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, paskirti D. V. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., mokytis arba dirbti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Elgesio apribojimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio nuorašo gavimo elgesio apribojimo vykdymą prižiūrinčioje institucijoje dienos.

D. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš D. V., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti – subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą – N. A. (iki kol D. V. sulauks pilnametystės), nukentėjusiajam G. V. 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, Vilniaus teritorinei ligonių kasai 70,53 Eur (septyniasdešimt eurų penkiasdešimt tris euro centus) nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti.

Išaiškinti D. V., kad jeigu nepilnametis, kuriam paskirta viena auklėjamojo poveikio priemonė, jos nevykdo ar netinkamai ją vykdo ir dėl to buvo ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti tą poveikio priemonę bet kokia kita auklėjamojo poveikio priemone, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.