- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-25
- Bylos Nr.
- 2S-137-230/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. nutarties, kuria atsakovei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-26044-214/2015 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Restauracija“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė BUAB „Restauracija“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, ieškinyje teismo prašo pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2013-12-31 ir 2014-02-28 tarpusavio skolų užskaitymo aktus, sudarytus tarp BUAB „Restauracija“ ir UAB „Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas“ bei taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės UAB „Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas“ 16 964,79 Eur sumą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Savo reikalavimų užtikrinimui ieškovė teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovės UAB „Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas“ piniginėms lėšoms, esančioms atsakovei priklausančiose banko sąskaitose ar turtinėms teisėms, nuosavybės teise priklausantiems kilnojamiesiems daiktams, nekilnojamajam turtui, priklausančiam atsakovei ir esančiam pas atsakovę arba trečiuosius asmenis. Nurodė, kad tarp šalių yra kilęs didelės vertės ginčas, ginčijamų sandorių sudarymo metu šalys jau buvo nesąžiningos, todėl tikėtina, kad ir šioje stadijoje sieks nuo kreditorių paslėpti turtą, todėl, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas neabejotinai gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 13 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – ieškovės BUAB „Restauracija“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovės UAB „Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas“ nekilnojamam ir kilnojamam turtui ne didesnei kaip 16 964,79 Eur sumai, o neužtenkant (ar nesant) šio turto, likusiai reikalavimo sumai užtikrinti, atsakovės piniginėms lėšoms ne didesnei kaip 16 964,79 Eur sumai, priklausančioms atsakovei ir esančioms pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti atsakovei priklausančiomis piniginėmis lėšomis, tačiau leidžiant atsakovei iš piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove.
Teismas, atsižvelgdamas į ieškinyje nurodytas aplinkybes, į tai, kad ieškovei 2014-05-15 Kauno apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla, taigi šiuo atveju ieškovė kaip bankrutuojanti įmonė gina ne tik savo, bet ir savo kreditorių teises ir teisėtus interesus, bei įvertinęs ieškinio reikalavimų sumą – 16 964,79 Eur, kuri vertintina kaip pakankamai didelė, konstatavo, jog ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės yra tikėtinai pagrįstas, todėl, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovės UAB „Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas“ turtui ne didesnei kaip 16 964,79 Eur ieškinio reikalavimų sumai užtikrinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė UAB ,,Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikėtinam pagrįstumui vertino ne pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, bet ieškinyje nurodytas aplinkybes, todėl priimdamas skundžiamą nutartį teismas nepateikė preliminaraus (lot. prima facie) pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimo motyvų, dėl to nukrypo nuo CPK 144 str. 1 d. normos taikymo praktikos bei pažeidė minėtą normą ir reikalavimą procesiniame sprendime pateikti atitinkamus motyvus. Be to, teismas prašymo tikėtinam pagrįstumui vertino tai, kad ieškovei yra iškelta bankroto byla ir todėl ieškovė kaip bankrutuojanti įmonė gina ne tik savo, bet ir savo kreditorių teises bei teisėtus interesus, bei ieškinio reikalavimų sumą – 16 964,79 Eur. Tačiau nei viena iš šių aplinkybių negali pagrįsti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikėtino pagrįstumo, nes nėra su tuo susijusios. Priešingai, teismams vertinant šias aplinkybes būtų formuojama ydinga praktika, kad visi bankrutuojančių įmonių ieškiniai bei didesnių reikalavimų sumų ieškiniai yra tikėtinai pagrįsti. Nagrinėjamu atveju apeliantei yra pareikštas 16 964,79 Eur dydžio reikalavimas, kurį pirmosios instancijos teismas vertino kaip pakankamai didelį, tačiau tokio vertinimo motyvų nepateikė. Apeliantė nesutinka, jog minėta reikalavimo suma laikytina didele, kadangi apeliantė turi pakankamai turto: 46 992 Eur (170 807 Lt) dydžio ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto bei 666 244 Eur (2 404 856 Lt) dydžio per vienerius metus iš trečiųjų asmenų gautinų sumų (turtinių reikalavimų). Apeliantė vykdo tęstinę veiklą ir turi pakankamai galiojančių sutarčių. Apeliantė taip pat pažymi, kad šioje byloje nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas negali pasunkėti ar tapti nebeįmanomu, nes Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-5652-262/2014 priimta nutartimi jai jau taikytos laikinosios apsaugos priemonės nuo 2014 m. rugsėjo 18 d. Todėl akivaizdu, kad nėra jokios tikimybės, kad apeliantė gali savo turtą paslėpti arba perleisti, nes teismai leidžia apeliantei panaudoti turimą turtą tik vykdyti veiklai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Restauracija“ nesutinka su atskirajame skunde išdėstytais argumentais, prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir nurodo, jog atsakovės pateikti dokumentai neleidžia teigti, kad jos turtinė padėtis tokia gera, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas nebūtų apsunkintas. Didžiąją dalį atsakovės turto sudaro per vienerius metus gautinos sumos, o įmonės ilgalaikis turtas sudaro vos 46 992 Eur (kai ieškinio suma 16 964,79 Eur). Atsakovė nepateikė debitorių sąrašo, iš kurio būtų galima spręsti apie atsakovės gautinų sumų tikėtiną atgavimą (ar debitoriai nėra bankrutuojantys, restruktūrizuojami asmenys). Be to, Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-5652-262/2014 nutartimi areštavo atsakovės turtą 655 700 Eur sumai. Šios aplinkybės, ieškovės vertinimu, nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo nagrinėjamoje byloje. Priešingai, didelio masto atsakovės turto areštas leidžia spręsti, kad atsakovės turtinė padėtis nėra gera ir kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas, kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu ši aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios taisyklės taikomos taip pat ir atskirųjų skundų priėmimui ir nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).
Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovė BUAB „Restauracija“, atstovaujama bankroto administratorės „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2013-12-31 ir 2014-02-28 tarpusavio skolų užskaitymo aktus, sudarytus tarp BUAB „Restauracija“ ir UAB „Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas“ bei taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės UAB „Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas“ 16 964,79 Eur sumą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė jos reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. spalio 13 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino, areštavo atsakovės UAB „Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ne didesnei kaip 16 964,79 Eur sumai, o neužtenkant (ar nesant) šio turto, likusiai reikalavimo sumai užtikrinti, atsakovės pinigines lėšas ne didesnei kaip 16 964,79 Eur sumai, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti atsakovei priklausančiomis piniginėmis lėšomis, tačiau leidžiant atsakovei iš piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove. Skundžiama nutartimi teismas įpareigojo ieškovę per 14 dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos kreiptis į pasirinktą antstolį dėl atsakovės turto suradimo ir aprašymo. Nurodė, kad nepatikslinus areštuoto turto duomenų, laikinosios apsaugos priemonės galios 14 dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.
Pagal CPK 147 straipsnio 6 dalį kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės susijusios su turtu, išsamūs turto duomenys nutartyje gali būti nenurodomi, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas. Šiais atvejais asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi per keturiolika dienų kreiptis į antstolį. Antstolis pirminį areštuoto turto duomenų patikslinimą atlieka per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo vykdyti. Po pirminio patikslinimo areštuoto turto duomenys keičiami ar papildomi Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Per keturiolika dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti arba antstoliui per keturiolika dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, pasibaigus nurodytam keturiolikos dienų terminui, jeigu areštuoto turto duomenys nebuvo patikslinti, teismo nutarties pagrindu įregistruotas turto arešto aktas iš Turto arešto aktų registro išregistruojamas automatiškai ir tam nėra reikalingas nei antstolio, nei teismo procesinis sprendimas.
Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartis buvo išsiųsta į Turto arešto aktų registrą, areštas įregistruotas 2015-10-13 Nr. TA2-15-127269. Turto arešto akte turto arešto pakeitimai nebuvo įregistruoti, todėl turto arešto aktas pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-26044-214/2015, buvo išregistruotas 2015-10-28 Nr. TA2-15-134748, išregistravimo pagrindas CPK 147 straipsnio 6 dalis. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pritaikytų ir galiojančių turto areštų apeliantės atžvilgiu pagal minėtą Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartį nėra. Tai patvirtina ir Centrinės hipotekos įstaigos turto arešto aktų registro išrašas, iš kurio matyti, jog apeliantės UAB „Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas“ atžvilgiu turto areštas yra pritaikytas tik pagal Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-5652-262/2014.
Įvertinus tai, spręstina, kad paduoto atskirojo skundo nagrinėjimas netikslingas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju netenka teisinės prasmės skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nustatinėjimas apeliacine tvarka, nes šio klausimo išsprendimas nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių teisinių pasekmių. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartis nebegali būti apeliacinio apskundimo objektu, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,
nutaria:
apeliacinį procesą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. nutarties nutraukti.
Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas“ (įmonės kodas 134198515, buveinės adresas Raguvos g. 5, Kaunas) 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2015-10-23 „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymu Nr. 150.