- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-09-24
- Bylos Nr.
- A2.6.-9906-119/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-09387-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danutė Mickevičienė
- Pažeidėjas
- J. A.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Danutė Mickevičienė, sekretoriaujant J.Frank, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. A., jo atstovei adv. G.Leškevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal protokolą, surašytą
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d., 130 str.1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. A. 2014-07-12, apie 05.00 val., Olandų gt. 6, Vilniuje degalinės „Lukoil Baltija“ teritorijoje vairuodamas automobilį AUDI A6 AVANT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, prieš pradėdamas važiuoti iš automobilio degalų bako ertmės neištraukė kuro užpylimo žarnos, pradėjo važiuoti į priekį ir ją nutraukė, tokiu būdu ją apgadindamas. Iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Tokiais savo veiksmais pažeidė KET 9, 106, 232 punktų reikalavimus bei padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str.1 d.
Šalies argumentai
J. A. pripažino administraciniame kaltinime nurodytas faktines aplinkybes ir paaiškino teismui, kad 2014-07-12 d. anksti ryte atvažiavo į degalinę „Lukoil“ Olandų gatvėje užsipilti dujų. Prie automobilio prijungė dujų užpylimo žarną, bandė įsipilti dujų, bet kolonėlė neveikė. Kai priėjo prie degalinės langelio, pamatė, kad ji uždaryta, vyksta pamainos perdavimas. Skubėjo, nes bendrakeleivei buvo bloga su širdimi, pamiršo atjungti žarną, pradėjo važiuoti ir netyčia ją nutraukė. Dėl bendrakeleivės būklės negalėjo likti ir pabendrauti su degalinės darbuotojais, todėl paliko žarną, galvodamas, kad su degalinės darbuotojais susisieks vėliau. Žinojo, kad pagal kelių eismo taisykles turėjo likti vietoje. Iš tiesų su degalinės atstovais susisiekė anksčiau, nei gavo policijos šaukimą. 2014-07-25 parašė degalinei laišką, gavo atsakymą dėl žalos, o 2014-08-04 atlygino žalą.
Liudytoja V. U. parodė, kad eismo įvykio dienos rytą paprašė pažįstamo J. A. pavežti ją namo, kadangi nelabai gerai jautėsi. Jis atvažiavo ir paėmė ją nuo „Maksima“ parduotuvės Savanorių pr. ir vežė namo į Lavoriškių kaimą, Vilniaus rajone. Pakeliui juodu užvažiavo į degalinę „Lukoil“ Olandų gatvėje, nes Jevgenijaus automobiliui baiginėjosi kuras. Prijungęs žarną J. A. nuėjo susimokėti, o kai grįžo, jai pasidarė visai blogai, jis skubėjo kuo greičiau nuvežti ją į ligoninę ir jie nuvažiavo. Tačiau ji išgėrė vaistų, jai pagerėjo ir į ligoninę jiedu nebevažiavo, nuvažiavo namo.
Motyvuojamoji dalis
Iš rašytinės bylos medžiagos matyti, kad apie nutrauktą degalų žarną ir iš eismo įvykio vietos pasišalinusį vairuotoją bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta 2014-07-12 d. 05:50 val. (b.l. 9).
Eismo įvykio mechanizmas užfiksuotas eismo įvykio schemoje (b.l. 6-7).
Degalinės operatorės pardavėjos E. G. rašytiniame paaiškinime nurodoma, kad 2014-07-12 apie 5 valandą ryto išėjusi į lauką pamatė nutrauktą dujų kolonėlės užpylimo žarną, grįžusi peržiūrėjo apsaugos kamerų vaizdo įrašą, kuriame buvo užfiksuota, kaip apie 4:56 val. prie kolonėlės privažiavo automobilis AUDI, v/n (duomenys neskelbtini) iš jos išlipęs vyriškis prijungė dujų pistoletą, tačiau dujų užsipilti negalėjo, nes vyko pamainos perdavimas. Vyriškis tai pamatęs grįžo prie automobilio, sėdo į jį ir nuvažiavo neatjungęs dujų žarnos, po to įraše buvo matyti, kaip jis atneša nutrauktą dujų žarną ir padeda prie kolonėlės. (b.l. 8).
Analogiškos aplinkybės užfiksuotos prie bylos pateiktame apsaugos kamerų vaizdo įraše (b.l. 17).
Įrodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas
Byloje surinktų įrodymų visuma: paties J. A. paaiškinimu, liudytojos V. U., degalinės apsaugos kamerų vaizdo įrašu, eismo įvykio vietos schema, degalinės operatorės E. G. rašytiniu paaiškinimu neginčijamai nustatyta, kad J. A. vairuodamas automobilį buvo neatidus, pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, pajudėjo iš automobilio kuro bako ertmės neištraukęs degalų užpylimo žarnos ir ją nutraukė, padarydamas UAB „Lukoil Baltija“ turtinę žalą. Tokiais veiksmais pažeidė KET 9 p., 106 p. reikalavimus, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta reali turtinė žala. Jo veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.
KET 232 punktas numato eismo įvykio dalyvio pareigas įvykus eismo įvykiui, kurio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus. Sutariant dėl eismo įvykio aplinkybių su eismo įvykiu susijęs dalyvis turi užpildyti eismo įvykio deklaraciją, nesutariant dėl eismo įvykio aplinkybių – kviesti policiją į eismo įvykio vietą. Nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos neatlikus šių veiksmų traktuotinas kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t.y. LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatytas pažeidimas. J. A. veiksmai atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius šio pažeidimo požymius. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad J. A. suvokė, jog jo automobiliu padarytas eismo įvykis ir žala degalinei, šito jis pats neneigė, be to vaizdo kamera buvo užfiksuota, kad jis grįžta rankose nešdamas nutrauktą degalų užpylimo žarną, padeda ją prie kolonėlės ir nueina. Teisminio nagrinėjimo metu J. A. neneigė žinojęs ir savo, kaip vairuotojo, pareigą likti įvykio vietoje. Teismas kritiškai vertina J. A. paaiškinimus, kad tikslo išvengti atsakomybės jis neturėjo, skubiai išvažiuoti neatlikus eismo įvykio dalyvio pareigų jį vertė tik keleivės sveikatos būklė. Nors keleivė V. U. teigė, kad vairuotojas skubėjo į ligoninę dėl jos problemų su širdimi, tačiau pripažino, kad į jokią gydymo įstaigą ji tą dieną taip ir nesikreipė, teismui nebuvo pateikta jokių medicininių dokumentų apie jos sveikatos būklę. Nors V. U. teigė, kad išgėrus vaistų jos būklė pagerėjo ir pavojus praėjo, jiedu su J. A. tiesiog nuvažiavo namo, kaip matyti iš bylos medžiagos, J. A. nei tą pačią dieną, nei kitą dieną negrįžo į degalinę ir nesikreipė į degalinės darbuotojus išsiaiškinti dėl padarytos žalos atlyginimo, nors degalinė veikia visą parą ir tokią galimybę jis tikrai būtų atradęs po to, kai pasirūpino keleive. Į UAB „Lukoil Baltija“ dėl padaryto eismo įvykio ir žalos jis kreipėsi tik 2014-07-25 d., t.y. po dviejų savaičių nuo eismo įvykio, jau po to, kai apie jį buvo pranešta policijai. Darytina išvada, kad J. A. iš eismo įvykio vietos pasišalino tikslingai siekdamas išvengti atsakomybės. Jo veika teismo kvalifikuojama pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d.
Skirdamas nuobaudas teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį – vienas iš padarytų KET pažeidimų (LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d.) įstatymo leidėjo vertinamas kaip ypač šiurkštus, į pažeidėjo asmenybę, kuri anksčiau nebuvo baustas už šiurkščius KET pažeidimus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Lengvina jo atsakomybę tai, kad gailisi dėl eismo įvykio, atlygino juo padarytą žalą. Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Dirba, augina du mažamečius vaikus.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, eismo įvykiui esant pakankamai mažareikšmiam, jo metu nesant sužalotų žmonių, kai padaryta žala nežymi, eismo įvykio vietos palikimas nėra pripažįstamas tokio pavojingumo laipsnio, už kurį pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį sankcijoje numatyta ir teismo skirtina nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga, proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui (LAT nutartis Nr. 2AT-8-2013).
Atsižvelgiant į tai, kad J. A. nėra piktybinis KET pažeidėjas, pirmą kartą padarė šiurkštų KET pažeidimą, eismo įvykį padarė neatsargia kaltės forma, eismo įvykiu padaryta turtinė žala nėra labai didelė ir yra visiškai atlyginta, nors iš eismo įvykio vietos buvo pasišalinta, tačiau pasišalinimas savaime nesukėlė rimtų pasekmių, neapsunkino nei pažeidėjo nustatymo nei eismo įvykio aplinkybių tyrimo, teismas vertina, kad LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatyta sankcija nėra adekvati ar proporcinga nagrinėjamai situacijai ir neatitinka J. A. padarytos veikos ir asmens pavojingumo. ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas taiko pažeidėjo atžvilgiu LR ATPK 30(1) str. nuostatas ir už šį pažeidimą skiria švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą.
Taikytini įstatymo reikalavimai dėl nuobaudų subendrinimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 30(1) str., 33 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str., 287 str., 313 str., teisėja
nutarė:
J. A. už Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą skirti 100 Lt (vieno šimto litų) baudą.
J. A. už Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatytą pažeidimą, pritaikius LR ATPK 30(1) str., skirti 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. pagrindu subendrinti nuobaudas ir galutinę nuobaudą J. A. nustatyti – 1000 Lt (vieno tūkstančio litų), kas atitinka 290 eurų, baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT122140030002680220, banko kodas 21400. Įmokos kodas 6030.
Nutarimas 20 dienų terminu nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.