Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjas Ričardas Prašmuntas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui S. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui dokumentai įteikti tinkamai – per šeimos narį.

Esant nurodytoms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad pirminis kreditorius UAB „mogo LT“ ir S. K. sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią kreditorius suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išpirkti automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovas, priėmęs transporto priemonę, ją valdė bei ja naudojosi lizingo pagrindu bei įsipareigojo mokėti lizingo įmokas kreditoriui.

Atsakovas sutartinių įsipareigojimų nevykdė, todėl UAB „mogo LT“ Sutarties 14.3 punkto pagrindu, dėl esminių Sutarties pažeidimų Sutartį nutraukė. Automobilis buvo grąžintas pirminiam kreditoriui. Sutarties nutraukimo dieną atsakovo įsiskolinimas kreditoriui sudarė 3097,82 Eur. Kreditorius pardavė automobilį už 1020,00 Eur ir atsakovo skolos sumą sumažino iki 2077,82 Eur.

Pirminis kreditorius UAB ,,MOGO LT“ 2017-02-28 reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujam kreditoriui ,,Risk Management Services“ OU. 2017-03-01 Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius ,,Risk Management Services“ OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą „PlusPlus Capital“ AS, kurią Lietuvoje atstovauja „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialas. Faktinė reikalavimo perleidimo diena yra 2018-12-17.

Apie reikalavimo teisės perleidimą (Cesiją) atsakovas buvo informuotas registruotu laišku. Ieškovas siekė taikiai susitarti, aptarti skolos mokėjimo dalimis galimybę nesant galimybės įsiskolinimą sumokėti iš karto.

CK 6.567 str. 1 d. numatyta, kad pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK pateikiamas lizingo sutarties apibrėžimas nėra imperatyvus, t. y. šalims suteikiama teisė modifikuoti lizingo sutarties sąlygas, todėl vertinant ar sudaroma sutartis yra lizingo sutartis, būtina žinoti šiuos lizingo sutarties požymius: 1) lizingo sutartimi lizingo davėjas įsipareigoja nuosavybėn įsigyti lizingo gavėjo pageidaujamą daiktą tam, kad vėliau jį perduotų lizingo gavėjui valdyti ir naudotis už atitinkamą užmokestį; 2) lizingo gavėjas įsipareigoja mokėti lizingo davėjui periodines įmokas už naudojimąsi daiktu, jam tenka didžioji dalis naudos ir rizikos, susijusios su lizinguojamu daiktu. Lizingo sutartimi lizingo davėjas teikia lizingo gavėjui finansavimą, tačiau šio finansavimo išraiška yra specifinė - galimybė valdyti ir naudotis daiktu už periodines išmokas.

CK 6.574 str. įtvirtinta, kad kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Taigi, CK 6.574 str. yra įtvirtinti du savarankiški, vienas nuo kito nepriklausantys lizingo davėjo pažeistų teisių gynimo būdai: 1) lizingo davėjas gali pareikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą; 2) lizingo davėjas gali nutraukti sutartį. Ši teisės norma apibrėžia ir lizingo gavėjo civilinės atsakomybės apimtį - lizingo davėjui turi būti atlyginama tiek nuostolių, kad jie grąžintų jį į tokią padėtį, kokia būtų buvusi tinkamai įvykdžius sutartį. Be to, CK 6.574 straipsnyje yra įtvirtinta vienašalė restitucija, kuri reiškia, kad visais lizingo sutarties nutraukimo atvejais, nepriklausomai nuo nutraukimo pagrindo, lizingo dalykas turi būti grąžinamas lizingo davėjui.

Atsakovas įsiskolinimo nepadengė. Byloje duomenų, jog atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu nėra, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 2077,82 Eur nesumokėtos finansavimo sumos pagrįstas ir tenkintinas.

Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis - atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki suma kreditoriui bus grąžinta (CK 6.872 str. 2 d.).

Tuo atveju, kai lizingo sutartis yra nutraukiama anksčiau termino, lizingo gavėjui pažeidus sutartį, taikytinos CK 6.574 str. įtvirtintos sutarties nutraukimo nuostatos. Lizingo gavėjui pažeidus lizingo sutartį iš esmės, įstatymų leidėjas lizingo davėjui suteikė teisę reikalauti, jog lizingo gavėjas atlygintų visus nuostolius, patirtus dėl lizingo sutarties nutraukimo, kurių nepadengė susigrąžinto lizingo dalyko vertė (CK 6.249 str. 2 d.).

Sutarties 7.1. punktas numato, jog lizingo gavėjas moka lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas, t. y. fiksuotą įmokų dalį ir palūkanas, nuo neišmokėtos lizingo (išperkamosios nuomos) sumos per visą lizingo terminą. Sutarties pagrindinių nuostatų 5 punkte numatyta, jog atsakovas įsipareigojo mokėti 45,60 proc. metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų. 1.15. Mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos buvo paskaičiuotos nuo likusios nesumokėtos finansavimo sumos (2 077,82 Eur) nuo Sutarties nutraukimo dienos iki visiško įsiskolinimo grąžinimo dienos (2 077,82 Eur x 45,60 proc. x 223 d. (nuo 2018-11-22 iki 2019-07-03). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ieškovo reikalavimas priteisti 578,87 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų bei 45,60 proc. mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiuojamų nuo 2077,82 Eur nesumokėtos finansavimo sumos nuo 2019-07-03 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo tenkintinas pilnai.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Sutarties 13.2. numatyta, kad lizingo gavėjas laiku nesumokėjęs sutartyje nustatytų mokėjimų privalo mokėti 0,05 proc. dydžio netesybas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas praleido nustatytus mokėjimų pagal sutartį terminus, ieškovo reikalavimas dėl priskaičiuotų 187,00 Eur delspinigių, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2019-01-04 iki 2019-07-03, priteisimo tenkintinas (CK 6.71, 6.72, 6.73 str. 1 d., 6.260 str. 1, 2 d.).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 (penkių) procentų metinės procesinės palūkanos už priteistą 2843,70 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-07-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistinos ir ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Teismo bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali į valstybės biudžetą priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl šios išlaidos valstybei nepriteisiamos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo S. K. 2 077,82 Eur skolą (nesumokėtą finansavimo sumą), 578,87 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, 45,60 proc. mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo 2 077,82 Eur (nesumokėtos finansavimo sumos) nuo 2019-07-03 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 187,00 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 2843,70 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-07-08) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 64,00 Eur žyminį mokestį, ieškovui „PlusPlus Capital“ AS.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo CPK 287 str. nustatyta tvarka.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.