Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-07-05 · Administracinė byla Nr. A-556-670-07

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-07-05
Bylos Nr.
A-556-670-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gudynas (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Trečiasis asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „GDP“, „Gedimino 20“, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Bentota“
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Advokatai
Povilas Juzikis, Rytis Paukštė, Ramūnas Audzevičius
Kategorijos
  • 14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A17-670/07Procesinio sprendimo kategorija 14.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. liepos 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Povilui Juzikiui,atsakovų atstovui Ramūnui Dumbliauskui,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „GDP“ atstovui advokatui Ramūnui Audzevičiui, trečiojo suinteresuoto asmens „Gedimino 20“ atstovui advokatui Ryčiui Paukštei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bentota“ ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „GDP“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bentota“ skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei ,,GDP”, uždarajai akcinei bendrovei ,,Gedimino 20” dėl sprendimo, statybos leidimo, akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Bentota” (toliau – ir UAB „Bentota”, pareiškėjas) skundu (T 1, b. l. 3-9), kurį patikslino (T 3, b. l. 60-66), kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1997 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. 998V „Dėl teritorijos Gedimino pr. 20/1 detaliojo plano projekto patvirtinimo”; panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2005 m. balandžio 7 d. išduotą statybos leidimą NR/275/05-0320; panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2006 m. rugpjūčio 23 d. gyvenamųjų patalpų, prekybos ir maitinimo paskirties pastato Gedimino pr. 20/Jogailos g. 1, Vilniuje, pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)11.4-1729.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2006 m. sausio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nusipirko negyvenamas patalpas Vilniuje, Jogailos g. 3, unikalus Nr. 1094-0129-5012:0002. Gretimame sklype Gedimino pr. 20/Jogailos g. 1 UAB „GDP” vykdo statybos darbus - rekonstruoja šiame sklype esantį statinį lE8p. Nekilnojamojo turto registre šis pastatas įregistruotas dviem vienetais: 1) 7087,96 kv.m gyvenamosios patalpos su rūsiais, unikalus Nr. 4400-0761-0136:6374, nuosavybės teise priklausančios UAB „GDP” ir 2) 5556,00 kv.m prekybos ir maitinimo patalpos, unikalus Nr. 4400-0759-9757:6236, nuosavybės teise priklausančios UAB „Gedimino 20” (įsigytos iš UAB „GDP“ 2005 m. gruodžio 30 d.). Pareiškėjas nurodė, jog pastatai Jogailos g. 3 (lB3p) ir Gedimino pr. 20/Jogailos g. 1 (lE8p) iki statybos darbų pradžios buvo atskiri, neturintys jokių bendrų konstrukcijų. Tačiau UAB „GDP”, rekonstruojant pastatą lE8p, rekonstravo ir UAB „Bentota” priklausantį pastatą - pastatė naujas patalpas, kuriomis pastatus sujungė ir užmūrijo UAB „Bentota” priklausančio pastato šiaurinės pusės langus. Pastato lB3p, esančio Jogailos g. 3, rekonstrukcijos darbai - fasado pakeitimas užmūrijant langus - atlikti savavališkai, neturint leidimo rekonstruoti šį pastatą. 2006 m. birželio 13 d. UAB „Bentota” kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją su prašymu sustabdyti UAB „GDP” atliekamus statybos darbus, įpareigoti pašalinti savavališkai atliktus pastato Jogailos g. 3 rekonstrukcijos darbus bei nepripažinti tinkama naudotis atliktos pastato Gedimino pr. 20/Jogailos g. 1 rekonstrukcijos, iki nebus pašalinta savavalė pastato Jogailos g. 3 rekonstrukcija. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2006 m. liepos 18 d. raštu Nr. (101)11.56-317 nurodė, kad statybos darbai vykdomi pagal nustatyta tvarka parengtą ir suderintą techninį projektą bei išduotą statybos leidimą NR/275/05-0320, kad techninis projektas neprieštarauja detalaus plano sprendiniams, kurie buvo patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos. Vilniaus miesto savivaldybės valdyba 1997 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 998V patvirtino teritorijos Gedimino pr. 20/1 detalųjį planą. Detalusis planas patvirtintas pažeidžiant Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, todėl, pareiškėjo teigimu, turi būti panaikintas. Pareiškėjas nurodė, jog pastatas Gedimino pr. 20/1 1993 m. sausio 26 d. buvo įrašytas į Kultūros vertybių registrą pavadinimu „Jurgio Žoržo Vilniaus viešbutis”. Kultūros vertybių registro duomenimis, vertingi statinio elementai ir dalys yra pastato tūris, autentiški šiaurės ir rytų fasadai bei jų dekoras, autentiškos kapitalinės sienos, saugomos teritorijos plotas sudaro 2460 kv.m. Pagal detaliojo plano sprendinius pastatą Gedimino pr. 20/1 leidžiama rekonstruoti užstatant teritoriją 100 procentų, pailginant pastato rytinį fasadą ir taip statinį sujungiant su pastatu Jogailos g. 3. Pareiškėjo teigimu, tai prieštarauja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 14, 21 straipsniams. Pareiškėjas nurodė, jog pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį Kultūros vertybių apsaugos departamentas nustato individualias apsaugos fizinio poveikio zonas, kuriose draudžiama statyti statinius, kurie nėra skirti kultūros vertybių apsaugai ar šių vertybių naudojimui garantuoti. Saugomos vertybės Gedimino pr. 20/ Jogailos g. 1 teritorijos plotas yra 2460 kv.m ir nurodytoje teritorijoje jokia nauja statyba negalima. Todėl skundžiamu 1997 m. gegužės 29 d. sprendimu patvirtinti prieštaraujantys įstatymui teritorijos suplanavimo sprendiniai, leidžiantys saugomoje teritorijoje pastatyti visiškai naują statinio elementą, kuriame yra butai. Pareiškėjas pažymėjo, jog pagal Kultūros vertybių apsaugos departamento 1996 m. balandžio 2 d. patvirtintą Nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugos individualų pirminį reglamentą yra nustatyti pastato Gedimino pr. 20/1 apsaugos reglamento reikalavimai priežiūrai, naudojimui, tvarkymui. Tvirtinant detalųjį planą, pažeisti ir šie reikalavimai. Tai patvirtina ir 1996 m. spalio 10 d. Vilniaus miesto Paminklotvarkos ekspertų tarybos posėdžio protokolas Nr. 17-96. Patvirtintas detalusis planas prieštarauja ir Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 8 daliai, nes šio plano sprendiniai neatitinka statybos normų, taip pat - Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punktui, nes šiai rekonstrukcijai būtinas atskiras detalusis planavimas. Pareiškėjui priklausančios patalpos rekonstruotos, tačiau nustatyta tvarka nėra pripažintos tinkamomis naudotis. Pareiškėjo teigimu, leidimas atlikti pastato Gedimino pr. 20/Jogailos g. 1 rekonstrukciją naikintinas, kadangi jame nėra nurodyta, kad leidžiama atlikti pastato Jogailos g. 3 rekonstrukciją (tuo pažeistos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtintos techninio reglamento „STR 1.07.01:2002 Statybos leidimas” 2 punkto nuostatos dėl statybos leidimo privalomumo visiems statybos darbams). Išduodant statybos leidimą atlikti rekonstrukciją pagal suderintą techninį projektą, pažeistos ir Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad statytojas turi valdyti žemės sklypą nuosavybės teise ar kitais įstatyme nustatytais pagrindais, parengti ir suderinti projektą ir turėti nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą (UAB „GDP” nėra žemės sklypo Jogailos g. 3 savininkas, nebuvo parengęs projekto dėl pastato Jogailos g. 3 rekonstrukcijos, todėl išduotas leidimas pastato Gedimino pr. 20/Jogailos g. 1 rekonstrukcijai negalėjo apimti statinio Jogailos g. 3 rekonstrukcijos). Pareiškėjas pažymėjo, jog pagal Civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalį teisę valdyti, naudoti, disponuoti pastatu Jogailos g. 3 turėjo ir turi tik šio pastato savininkas. Pareiškėja nurodė, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2006 m. rugpjūčio 23 d. patvirtino gyvenamųjų patalpų prekybos ir maitinimo paskirties pastate Gedimino pr. 20/Jogailos g. 1, Vilniuje, pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)11.4-1729. Kadangi šis aktas išduotas pažeidžiant statybos procesą reglamentuojančius teisės aktus, jis turi būti panaikintas. Pareiškėjas nurodė, jog aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka” 15 punkte nustatyta, kad statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijai pateikiama statybos techninė medžiaga ir vykdymo dokumentacija, tarp jų ir statybos leidimas. Statinys gali būti pripažintas tinkamu naudoti tik tuo atveju, jei statybos darbai atlikti teisėtai, laikantis nurodytų įstatymo ir normatyvinio statybos techninio dokumento nuostatų. Administracinės bylos teisme dėl statybos leidimo panaikinimo iškėlimas sukelia tam tikras teisines pasekmes: joks statinys, statomas pagal ginčytiną statybos leidimą, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo negali būti pripažintas tinkamu naudoti. Tokia išvada darytina ir iš Statybos įstatymo 23 straipsnio 19 dalies ir 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų. Pareiškėjas pažymėjo, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartimi, kuri galiojo iki 2006 m. rugsėjo 27 d., UAB „GDP” buvo uždrausta vykdyti bet kokius statinio lE8p, esančio Gedimino pr. 20/Jogailos g. 1, statybos darbus iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo, pastatas areštuotas ir buvo draudžiama atlikti bet kokius veiksmus, tarp jų ir pripažinti pastatą tinkamu naudoti. Pareiškėjas paaiškino termino skundui paduoti nepraleidęs, nes apie skundžiamus sprendimus perkant pastatą UAB „Bentota” nežinojo (apie tai liudija ir atžyma pirkimo-pardavimo sutartyje). Siekiant uždrausti savavališką statybą, buvo kreiptasi į bendrosios kompetencijos teismą, į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą, prašant sustabdyti UAB „GDP” vykdomus pastato lE8p statybos darbus bei įpareigoti pašalinti savavališkai atliktus statinio Jogailos g. 3 rekonstrukcijos darbus. Tačiau 2006 m. liepos 18 d. raštu atsakyta, kad statybos darbai atliekami laikantis suderinto projekto.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 76-78; T 2, b. l. 75-76; T 3, b. l. 106-108) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas patalpas Jogailos g. 3 įsigijo 2006 m. sausio 4 d. sutartimi. Sutarčių teisė reikalauja iš kiekvienos sutarties šalies sąžiningo elgesio ir įpareigoja šalis atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti. Kadangi šalys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, preziumuojama, kad pareiškėjas buvo informuotas apie gretimame sklype atlikto detaliojo planavimo sprendinius, vykdomą statybą, statybos leidimą ir projektą, turėjo galimybę laiku susipažinti su perkamą pastatą liečiančiais dokumentais ir apsispręsti dėl pirkimo. Todėl sužinojimo apie gretimo sklypo detaliojo planavimo sprendinius data turi būti laikoma pastato įsigijimo data - 2006 m. sausio 4 d., o ne 2006 m. rugpjūčio 2 d., kaip nurodo pareiškėjas. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl detalaus plano sprendinių ginčijimo. Atsakovas pažymėjo, jog detaliajame plane nėra numatyta sprendinių, kurie numatomi statybos projekte, todėl detalusis planas niekaip UAB „Bentota” teisių nepažeidžia (jame nėra sprendinių, liečiančių UAB „Bentota” priklausančio pastato sklypą). Nurodė, kad 2005 m. balandžio 7 d. išduotame statybos leidime nėra nurodyta, kad statybos darbus leidžiama atlikti ir pastate Jogailos g. 3. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog valstybės įmonė Registrų centras nėra ta institucija, kuri galėtų patvirtinti savavališkos statybos darbus, ši funkcija priskirta Vilniaus apskrities viršininko administracijai. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamentas, atlikęs patikrinimą Gedimino pr. 20/Jogailos g. 1, Vilniuje, 2006 m. liepos 12 d. nustatė, kad statyba vykdoma pagal suderintą projektą, esminių nukrypimų nenustatyta. Atsakovas pažymėjo, kad detaliuoju planu buvo leistas pastatų sublokavimas. Atsakovas pažymėjo, jog kitų leidimo panaikinimo pagrindų UAB „Bentota” nenurodo. Pastato pirkimo metu pareiškėjas žinojo, kad šalia perkamo pastato blokuojamos sienos ir galėjo išsiaiškinti, ar šie darbai atliekami turint statybos leidimą, teisėtai. Atsakovo atstovo teigimu, pirkimo-pardavimo sutarties tekste sakinys, kad pastato langai užstatomi savavališkai, atsirado dėl klaidos, nes pirkimo-pardavimo sutartims toks nurodymas nebūdingas.

Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu (T 3, b. l. 98-100) prašė skundą atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas tikrino leidime ir projekte leistų statybos darbų atlikimą Gedimino pr. 20/Jogailos g. 1 ir nenustatė jokių nukrypimų nuo projekto. Todėl, baigus statybą, komisija pripažino pastatą tinkamu naudotis. Atsakovas nurodė, jog atliekami Gedimino pr. 20/Jogailos g. 1 statybos darbai nelietė pastato Jogailos g. 3. Jei pareiškėjas manė, kad darbai atliekami pastate Jogailos g. 3, jis turėjo rašyti prašymą dėl darbų patikrinimo, tačiau toks prašymas nebuvo gautas. Atsakovas pažymėjo, jog tai, kad pastatas pagal leidimą yra blokuojamas prie pareiškėjų įsigyto pastato ugniasienės ir taip užtamsinami langai, nerodo, kad statybos vykdomos nukrypstant nuo leidimo ir projekto. Atsakovė atkreipė dėmesį, jog ginčyti pastato Gedimino pr. 20/Jogailos g. 1 atliekamų darbų teisėtumo pareiškėjas neturi teisės, nes nėra tų pastatų savininkas.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „GDP” (T 1, b. l. 80-88; T 2, b. l. 121-137; T 3, b. l. 112-120) atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Tretysis suinteresuotas asmuo nurodė, kad UAB „Bentota” praleido įstatymo nustatytą terminą ginčyti sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo (detalusis planas buvo patvirtintas 1997 metais ir buvo privalomas pastato Jogailos g. 3 savininkui). Įsigijant pastatą, teisės ir pareigos, susijusios su pastatu, perėjo naujam savininkui tokios apimties, kokią turėjo ankstesnysis. Todėl terminas ginčyti detaliojo plano sprendinius yra pasibaigęs. UAB „GDP” nurodė nerekonstravusi šiuo metu UAB „Bentota” priklausančio pastato, esančio Jogailos g. 3, Vilniuje. Remiantis Statybos įstatymo, kitų teisės aktų normomis, turėdama kompetentingų institucijų išduotus visus reikalingus detalaus planavimo dokumentus, sutikimus, statybos leidimus, projektavimo darbų sąvadus, projektus bei kitus statybos darbams reikalingus dokumentus, teisėtai įgyvendinusi savo teisę būti statytoja ir tinkamai vykdžiusi pastato, esančio Gedimino pr. 20/Jogailos g. 1, Vilniuje, rekonstrukcijos darbus bei naujo pastato tarp pastatų Jogailos g. 3 ir Gedimino pr. 20/ Jogailos g. 1 statybos darbus. Atliekant statybos darbus, atlikta pastato Gedimino pr. 20/1 rekonstrukcija bei pastatytas naujas 8 aukštų pastatas su požeminėmis stovėjimo aikštelėmis, remiantis tuometinio pastato Jogailos g. 3 savininko Apsaugos policijos skyriaus prie Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 1997 m. vasario 5 d. sutikimu, Vilniaus miesto valdybos 1997 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 998V patvirtintu teritorijos Gedimino pr. 20/1 detaliojo plano projektu, Vilniaus miesto valdybos architektūros ir statybos skyriaus 1997 m. lapkričio 7 d. patvirtinta architektūrine planine projektavimo užduotimi Nr. 146, „Viešbučio rekonstrukcija Gedimino pr. 20/1” projekto korektūra, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento 2005 m. balandžio 7 d. statybos leidimu. UAB „GDP” teigimu, remiantis minėtais dokumentais, pastatas adresu Gedimino pr. 20/1 teisėtai ribojasi su šiaurine pastato, esančio Jogailos g. 3, siena. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalį minėtų pastatų sienų ribojimasis nelaikytinas pastato Jogailos g. 3 rekonstrukcija. Tretysis suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog nei viena statybos darbus tikrinusi institucija nenustatė nukrypimų nuo nustatytų reikalavimų. Be to, pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą senaties terminą ginčyti sprendimą dėl statybos leidimo išdavimo. UAB „GDP” manymu, neegzistuoja nei vienas statybos leidimo panaikinimo pagrindas, nes statybos leidimas išduotas laikantis visų įstatymo reikalavimų, projektas paruoštas ir leidimas išduotas laikantis patvirtinto detaliojo plano sprendinių, kurie leido blokuoti naujai statomo priestato ir pastato Jogailos g. 3 šiaurinę sieną. UAB „GDP” pažymėjo, jog tokiam sprendimui Vilniaus miesto savivaldybė neprieštaravo, nes pati patvirtino detalųjį planą, išdavė statybos leidimą ir buvo pastato savininkė. Rekonstruotas pastatas pagristai pripažintas tinkamu naudoti, nes statybos darbai atlikti laikantis leidimo ir projekto reikalavimų. UAB „GDP” manymu, skundo padavimas teismui dėl statybos leidimo panaikinimo nėra pagrindas atsisakyti pripažinti pastatą tinkamu naudoti. UAB „GDP” paaiškino, jog pastato Gedimino pr. 20/ Jogailos g. 1 paminklosauginė ekspertizė jau yra atlikta ir jokių paminklosaugos reikalavimų pažeidimų nenustatyta.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimu (T 4, b. l. 56-64) atnaujino pareiškėjui terminą skundui paduoti dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2005 m. balandžio 7 d. išduoto statybos leidimo NR/275/05-0320 panaikinimo; skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismo išlaidų klausimo svarstymą atidėjo po sprendimo įsiteisėjimo.

Teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 33 straipsnio 1 dalimi ir konstatavo, jog specialiais įstatymais skundų dėl patvirtintų detaliųjų planų, išduotų statybos leidimų bei statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktų panaikinimo kitokia nagrinėjimo tvarka nėra nustatyta. Todėl pareiškėjas teisę paduoti skundą teismui turėjo per vieną mėnesį nuo ginčijamo sprendimo gavimo dienos. Teismas nurodė, jog pagal Teritorijų planavimo įstatymo, priimto 1995 m. gruodžio 12 d. įstatymu Nr. I-1120 (kuris galiojo sprendimo dėl teritorijos detaliojo plano patvirtinimo metu) 20 straipsnio 5 dalį detalieji planai įsigaliodavo patvirtinus juos nustatyta tvarka. Viešo šių planų skelbimo įstatyme nebuvo numatyta, todėl, teismo konstatavimu, laikyti, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti dėl to, jog planas buvo paskelbtas savivaldybės kompiuteriniame tinklalapyje, nepagrįsta. Tačiau teismas pažymėjo, jog įstatymas yra nustatęs ginčų dėl detaliųjų planų rengimo ir tvirtinimo nagrinėjimo tvarką, pagal kurią nagrinėjami ginčai, susiję su detaliojo planavimo procedūrų atitikimo įstatymams, suinteresuotų asmenų ir visuomenės dalyvavimo, detaliojo plano svarstymo klausimais (Teritorijų planavimo įstatymo 30-35 str.). Šiais klausimais pareiškėjas turėjo paduoti skundą įstatymo nustatytais terminais, laiku dalyvauti detaliojo planavimo procese kaip miesto planavimo dalyvis iš visuomenės pusės, todėl dėl teritorijos Gedimino pr. 20/Jogailos g. 1 detaliuoju planu numatyto užstatymo, pastatų rekonstravimo apimties ir kitais klausimais, kurie nagrinėjami detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu, praleido terminą kreiptis į teismą ir pareiškėjo argumentai nagrinėtini tik viena prasme - ar teritorijos suplanavimas, leidžiant sublokuoti pastatą Gedimino pr. 20/ Jogailos g. 1 prie pastato Jogailos g. 3, pažeidžia jo teises. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundą dėl teritorijos detaliojo plano patvirtinimo pareiškėjas padavė laiku, kad nuo pat turto įsigijimo kėlė ginčą dėl pastato Jogailos g. 3 langų užblokavimo nauju statiniu, laiku padavė skundą dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo ir šie klausimai yra tampriai susiję, konstatavo, jog yra svarbios priežastys terminą atnaujinti ir ginčas dėl leidimo statybai išdavimo nagrinėtinas teisme (ABTĮ 34 str. 3 d.). Teismas nustatė, kad UAB „Bentota” pastatą Jogailos g. 3 iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos įsigijo 2006 m. sausio 4 d. sutartimi įsigijo jau po to, kai buvo priimti ginčijami sprendimai. Teismas vadovavosi Civilinio kodekso 4.9 straipsnio 1, 2 dalimis. Konstatuota, jog teritorijos planavimo sprendimu ir išduotu statybai leidimu Vilniaus miesto savivaldybės institucijos pačios suvaržė joms priklausiusį turtą - leido pastatą Jogailos g. 1 priblokuoti prie šiaurinės pastato Jogailos g. 3 sienos ir dėl šio priblokavimo užtamsinti pastato Jogailos g. 3 šiaurinės sienos langus. Daikto suvaržymas, jeigu nenustatyta, kad jis yra neteisėtas, pereina pastato pirkėjui. Pastato pirkimo-pardavimo sutarties 2 punkto 4 pastraipos įrašas „pardavėjas patvirtina, kad be jo sutikimo buvo užmūryti privatizavimo objekto patalpų 1-26, 2-23, 3-33 langai” patvirtino, kad pirkėjui apie įvykdytas statybas perkant objektą buvo žinoma (T 2, b. 1. 23). Teismas iš teritorijos Gedimino pr. 20 detaliojo plano, patvirtinto 1997 m. gegužės 29 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 998V, nustatė, kad šio plano sprendiniai leido užstatyti sklypą Gedimino pr. 20/Jogailos g. 1 iki sklypo ribos, tokiu būdu sublokuojant naujai statomą pastatą ir jau buvusį pastatą Jogailos g. 3. Teismas vadovavosi Civilinio kodekso 95, 97 straipsniais, 99 straipsnio 2 dalimi ir konstatavo, jog nuomos sutartys patvirtina, kad 1997 m. pastatu naudojosi Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyrius (T 3, b. l. 150-157). Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriaus 1997 m. vasario 5 d. raštas Nr. 8/20 patvirtino, kad pastato naudotojas davė sutikimą dėl to, jog naujai statomas pastatas ir pastato Jogailos g. 3 šiaurinė siena ribotųsi. Išrašas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko patvirtina, kad nuosavybės teises į pastatą Vilniaus miesto savivaldybės taryba įregistravo 1999 m. rugpjūčio 27 d., remdamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 870, tai yra po to, kai pastato Jogailos g. 3 naudotojas davė sutikimą dėl sienos pristatymo. Teismas nustatė, kad tiek pastato valdytojas 1997 m., tiek Vilniaus miesto savivaldybės taryba dalyvavo Gedimino pr. 20/1 teritorijos detaliojo planavimo procese ir pritarė detaliojo plano sprendiniams. Be to, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovas paaiškino, kad namo sienai sutampant su sklypo riba, jei ši siena ribojasi su gretimu sklypu, siena laikoma ugniasiene. Senamiesčio apsaugos laikinųjų taisyklių, galiojusių teritorijos planavimo metu, 23.6 punktas numatė, kad jeigu esamų pastatų ugniasienėse yra iškirsti langai, Kultūros vertybių apsaugos departamentas reikalauja, jie būtų užmūryti. Teismas nurodė, jog pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2 punktą, kad gauti statybos leidimą, kai rekonstruojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai, be kitų dokumentų statytojas turi pateikti statinio bendraturčių sutikimą. Pareiškėjas paaiškino, kad pagal paruoštą projektą buvo suprojektuotas naujai statomo pastato sienos sublokavimas su pastato Jogailos g. 3 šiaurine siena, taip užstatant pastato Jogailos g. 3 šiaurinės sienos langus, todėl buvo reikalingas pastato Jogailos g. 3 savininko - Vilniaus miesto savivaldybės tarybos – sutikimas, tačiau toks sutikimas nebuvo gautas. Teismas nustatė, jog leidimą statybai išdavė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalį sprendimą dėl leidimo statybai išdavimo priima Nuolatinė statybos komisija tik tuo atveju, kai visi jos nariai pritaria statybos leidimo išdavimui. Teismo konstatavimu, statytojui pateikus iki 1999 m. pastatą disponavusio Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriaus sutikimą blokuoti pastatų sienas, sutikimas buvo priimtas ir savivaldybės atstovai tam neprieštaravo. Statybos leidimu statytojui suteikta teisė statyti pastatą Jogailos g. 1, blokuojant sieną prie pastato Jogailos g. 3 ir taip užstatant pastato Jogailos g. 3 šiaurinės sienos langus, išlieka ir po to, kai pasikeitė pastato Jogailos g. 3 savininkas. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2006 m. rugpjūčio 23 d. aktu pripažino gyvenamąsias patalpas prekybos ir maitinimo paskirties pastate (II etapas) Gedimino pr. 20/Jogailos g. 1 tinkamomis naudoti (T 3, b. l. 67). Nenustačius, kad būtų pagrindas naikinti teritorijos Gedimino pr. 20/1 detalųjį planą patvirtinantį sprendimą ir išduotą statybos leidimą, nenustatyta pagrindo naikinti ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Teismo konstatavimu, statybos darbai atliekami ne pareiškėjo nuosavybės teise priklausančiame objekte, nenustatyta, kad pareiškėjo teisės būtų pažeistos tvirtinant detalųjį planą ir išduodant statybos leidimą, todėl naikinti pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktą pagrindo nėra. Teismas nurodė, jog ginčyti darbų atlikimo kokybę, pastato rekonstrukcijos atitikimą paminklotvarkos sąlygoms, pareiškėjas, nebūdamas priskirta nei vienai pastato statybą prižiūrinčiai institucijai, neturėdamas tam suteiktų įgaliojimų, taip pat nebūdamas pastato savininku, negali. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartimi (T 3, b. l. 86-88) UAB „GDP” buvo uždrausta vykdyti bet kokius statybos darbus, areštuojant pastatus Gedimino pr. 20/Jogailos g. 1, tačiau ši nutartis Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartimi buvo panaikinta. Todėl naikinti aktą būtų neteisinga. Teismas konstatavo, jog tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Gedimino pr. 20” prašė atlyginti teismo išlaidas, tačiau nepateikė dokumentų, detalizuojančių, už kokias konkrečiai teisines paslaugas buvo sumokėta, todėl šio klausimo išnagrinėjimą atidėjo.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (T 4, b. l. 90-96) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalį, kuria skundas atmestas, panaikinti ir priimti naują sprendimą - skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas neteisingai pritaikė ir išaiškino materialines ir procesinės teisės normas, neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir įrodymus.

2. Pareiškėjas pažymi, jog statinys Gedimino pr. 20/Jogailos g. 1 yra saugoma kultūros vertybė, įregistruota Kultūros vertybių registre, pagal kurios tvarkymo reglamentą ne tik yra draudžiama užstatyti teritoriją Gedimino pr. 20/Jogailos g. 1 naujais statiniais, bet ir statinio Gedimino pr. 20/Jogailos g. 1 rekonstrukcija (leidžiama tik dalinė restauracija). Teismas nepagrįstai skundo argumentų dėl Paveldo apsaugos įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo pažeidimų netyrė. Pareiškėjo nuomone, nagrinėti, ar detaliojo plano sprendiniai nepažeidžia jo teisių, nevertinant pačios detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo procedūros, neįmanoma. Be to, nei administracinė, nei civilinė teisė nenumato galimybės atnaujinti terminą ieškiniui (skundui) paduoti tik dėl reikalavimo dalies, t. y. atskiroms jo pagrindą sudarančioms aplinkybėms vertinti.

3. Teismo argumentai, jog pareiškėjas daliai reikalavimo pagrindą sudarančių aplinkybių pareikšti praleido terminą kreiptis į teismą, nes tokį skundą jis galėjo pateikti kaip miesto planavimo dalyvis iš visuomenės pusės, yra visiškai nepagrįsti, neteisėti ir prieštarauja bylos įrodymams. Pareiškėjas kartu su skundu teismui yra pateikęs įmonės įregistravimo Juridinių asmenų registre pažymėjimą, iš kurio matyti, kad pareiškėjas, kaip juridinis asmuo, yra įregistruotas 2005 m. birželio 8 d., kas reiškia, jog jis nurodomu detaliojo plano tvirtinimo laikotarpiu (1997 m. gegužės 29 d.) iš viso neegzistavo ir pasinaudoti tokia teise negalėjo. Taip teismas visiškai ignoravo pagrindinę teisės į teisminę gynybą sąlygą, kad įstatymas garantuoja tokią teisę ne bet kuriam asmeniui, o tik tam, kurio teisės ar teisėti interesai yra pažeisti.

4. Teismas, nurodydamas, kad pareiškėjo teisių pažeidimo turinį sudaro ne ginčijami savivaldybės sprendimai, bet daikto (pastato Jogailos g. 3) kokybės neatitikimas pirkimo- pardavimo sutarties sąlygoms, neteisingai aiškino ir taikė CK 4.9 straipsnį. Teismas visiškai ignoravo tą aplinkybę, kad sudarant aukciono būdu įgyto turto pirkimo-pardavimo sutartį, pareiškėjui visiškai nebuvo žinomi faktai, kad sutarties 2 punkto 4 pastraipoje sąlygoje nurodyti veiksmai buvo atlikti pagal dabar ginčijamą detalųjį planą ir statybos leidimą. Ši sutarties sąlyga traktuotina tik kaip pardavėjo pareiškimas apie daikto trūkumus, o ne joks daikto suvaržymas, kuris seka paskui daiktą.

5. Teismo argumentai, kad tvirtinant teritorijos Gedimino pr. 20/1 detalųjį planą buvo gautas pastato Jogailos g. 3 savininko (valdytojo) sutikimas nepagrįsti. Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyrius pastato Jogailos g. 3 niekada patikėjimo teise nevaldė - jis buvo tik šio statinio nuomininkas, kas reiškia, jog jis neturėjo teisės šiuo statiniu disponuoti, tarp jų ir sudaryti sandorius (duoti sutikimus) dėl statinio rekonstrukcijos. Teismas iš esmės iškreipdamas daiktinių ir prievolinių teisių esmę sutapatino prievolinę nuomos teisę su daiktine patikėjimo teise, kuri savo turiniu yra artimiausia pagrindinei daiktinei - nuosavybės teisei. Pastatas Jogailos g. 3 visą laiką priklausė Vilniaus miesto savivaldybei. Aplinkybė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba sutikimo rekonstruoti statinį Jogailos g. 3 nebuvo davusi, yra visiškai įrodyta - tai patvirtina notarinės formos pirkimo-pardavimo sutartimi įtvirtintas jos pareiškimas, ir šis įrodymas nebuvo paneigtas.

6. Nei pastatas Gedimino pr. 20/1, nei pastatas Jogailos g. 3 nepatenka į Vilniaus miesto senamiesčio teritoriją (pastatai yra Naujamiesčio teritorijoje), dėl ko Senamiesčio apsaugos laikinosios taisyklės planuojant nurodytas teritorijas negali būti taikomos ir teismas negalėjo jomis remtis. Vadovaujantis statinio Gedimino pr. 20/1 techniniu projektu, bendra pastato Gedimino g. 20/1 pietinė siena ir pastato Jogailos g. 3 šiaurinė siena nėra ugniasiene (nes ugniasienėje negali būti langų). Kita vertus, vadovaujantis teismo motyvu, jog nurodyta siena yra ugniasiene, pripažintina, kad statinio Gedimino pr. 20/1 techninis projektas parengtas pažeidžiant posesijinio formavimo taisykles (posesijos turi būti atskiriamos ugniasienėmis) bei statybos leidimas statinio Gedimino pr. 20/1 rekonstrukcijai pagal nurodytą statinio projektą taip pat negalėjo būti išduotas, kadangi šio statinio pietinėje sienoje taip pat negali būti langų.

7. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl statybos leidimo panaikinimo. Ginčijamas statybos leidimas yra naikintinas, kadangi jame nurodyta, kad leidžiama atlikti tik statinio Gedimino g. 20/Jogailos g. 1 rekonstrukciją ir nurodytu leidimu nėra leidžiama rekonstruoti statinio Jogailos g. 3. Formaliai išdavus statybos leidimą rekonstruoti vieną statinį, tačiau jo pagrindu rekonstravus ir kitą statinį, kuriam statybos leidimas nėra išduotas, buvo pažeistos Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto Statybos techninio reglamento „STR 1.07.01:2002 Statybos leidimas” 2 punkto nuostatos dėl statybos leidimo privalomumo visiems statybos darbams. Statytojas UAB „GDP” nėra ir nebuvo žemės sklypo Jogailos g. 3 savininkas ir nevaldė jo jokiais kitais pagrindais, taip pat nebuvo parengęs statinio Jogailos g. 3 projekto, t. y. UAB „GDP” iš viso neturėjo teisės įgyvendinti statinio Jogailos g. 3 statytojo teisių ir statybos leidimas, kurio pagrindu vykdant statybos darbus faktiškai atliekama ir statinio Jogailos g. 3 rekonstrukcija, UAB „GDP” kaip statytojui negalėjo būti išduotas.

8. Teismo sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo, nepagrįstas. Remiasi Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimu.

UAB ,,GDB” apeliaciniu skundu (T 4, b. l. 69-75) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalį, kuria atnaujintas UAB „Bentota” įstatymo nustatytas terminas skundui paduoti dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2005 m. balandžio 7 d. išduoto statybos leidimo panaikinimo, ir išspręsti klausimą iš esmės: l) pripažinti, kad UAB „Bentota” įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti dėl 2005 m. balandžio 7 d. išduoto statybos leidimo panaikinimo yra praleidęs be svarbių priežasčių ir neatnaujinti UAB „Bentota” įstatymo nustatyto termino skundui paduoti; 2) pripažinti, kad UAB „Bentota” yra praleidęs įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti dėl Vilniaus miesto valdybos 1997 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 998V „Dėl teritorijos Gedimino pr. 20/1 detaliojo plano projekto tvirtinimo” panaikinimo; 3) atmesti UAB „Bentota” skundus dėl Vilniaus miesto valdybos 1997 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 998V „Dėl teritorijos Gedimino pr. 20/1 detaliojo plano projekto tvirtinimo” panaikinimo; dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2005 m. balandžio 7 d. statybos leidimo NR 275/05-0320 panaikinimo, kaip paduotus praleidus įstatymų nustatytus tokių skundų pateikimo terminus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai taikė ir aiškino ABTĮ 33, 34 straipsnių nuostatas.

2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas skundą dėl detalaus plano panaikinimo padavė nepraleidęs tokio skundo padavimo terminų. Pareiškėjas skundą dėl detaliojo plano padavė, kaip pastato savininkas. Vieno mėnesio ieškininės (skundo) senaties terminas dėl detalaus plano panaikinimo turi būti skaičiuojamas nuo to momento, kada buvęs pastato savininkas sužinojo arba turėjo sužinoti apie detalaus plano patvirtinimą. Tuometiniai pastato naudotojai, valdytojai, savininkas apie detalųjį planą žinojo dar iki jo patvirtinimo ir todėl vieno mėnesio terminas šiam detaliajam planui apskųsti prasidėjo nuo 1997 m. gegužės 29 d., kai detalųjį planą patvirtino Vilniaus miesto savivaldybė. Pareiškėjas pastato savininku tapo 2006 m. sausio 26 d. Kadangi įgydamas nuosavybės teises į pastatą, pareiškėjas tapo buvusio pastato savininko visų daiktinių teisių, daiktinių teisių gynybos būdų, tarp jų ir teisės skųsti detalųjį planą, perėmėju, vadinasi ieškininės (skundo) senaties terminas dėl detalaus plano panaikinimo pareiškėjui nepasikeitė ir jis buvo pradėtas skaičiuoti nuo 1997 m. gegužės 29 d. bei buvo pasibaigęs dar 1997 m. birželio 29 d.

3. Teismas nepagrįstai atnaujino pareiškėjui terminą apskųsti statybos leidimą. Pareiškėjas skundą dėl statybos leidimo teismui pateikė 2006 m. rugpjūčio 2 d., nors byloje esantys įrodymai liudija, kad apie statybos leidimą pareiškėjas žinojo (ar turėjo žinoti) dar 2006 m. sausio 4 d. (T 1, b. l. 36-40). Teismo sprendime nurodytos aplinkybės savo prigimtimi apskritai nėra objektyvios priežastys, trukdžiusios pareiškėjui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą. Tas faktas, kad pareiškėjas nuo pat pastato įsigijimo 2006 m. sausio 4 d. ieškojo kitų būdų savo teisėms apginti (kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centras, Vilniaus apskrities viršininko administraciją ir kt.), iš esmės liudija, jog pareiškėjas savo teises į teisminę gynybą įgyvendino neprotingai ir neoperatyviai. Pareiškėjas pats savo valia pasirinko kitokį, bet ne teisminį savo teisių gynimo būdą.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu (T 4, b. l. 99-100; 111-113) prašo patenkinti UAB ,,GDB” apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atnaujintas UAB ,,Bentota” terminas skundui paduoti dėl 2005 m. balandžio 7 d. išduoto statybos leidimo panaikinimo. Taip pat prašo UAB ,,Bentota” apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais. Nurodo, kad UAB ,,Bentota” piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir klaidina teismą teigdama, jog Vilniaus miesto savivaldybė nepritarė detaliojo plano sprendiniams. Pažymi, kad pareiškėjas skundžia iš esmės ne patį statybos leidimą (kuris nenustato statinio Jogailos g. 3 rekonstrukcijos), o UAB „GDP” atliekamus rekonstrukcijos darbus, kurie, pareiškėjo nuomone, yra savavališki ir atliekami ne pagal išduotą statybos leidimą. Dėl šių galimai savavališkų statybos darbų pagal UAB „Bentota” 2006 m. gegužės 24 d. civilinį ieškinį Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-5294-433/2006. Be to, atkreipia dėmesį, kad, ar buvo atlikti Jogailos g. 3 rekonstrukcijos darbai, ar nebuvo, neturi įtakos Gedimino pr. 20/1 išduoto statybos leidimo teisėtumui. Be to, klausimą, ar statinio statyba vykdoma laikantis išduoto statybos leidimo pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 4 dalį, sprendžia Vilniaus apskrities viršininko administracija kaip statybos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija. Pažymi, kad pareiškėjas kaip rūpestingas ir apdairus asmuo, dar ikisutartiniuose santykiuose, iki 2006 m. sausio 4 d., turėjo žinoti apie gretimame sklype Gedimino pr. 20/1 vykdomą statybą ir ją apibrėžiančius dokumentus - statybos leidimą ir projektą, detalųjį planą, susipažinti su jais, pasidomėti statybos leidimo išdavimo, detalaus plano tvirtinimo procedūra, galimais šios procedūros pažeidimais ir laiku apsispręsti dėl sklypo įsigijimo. Toks sužinojimo apie individualaus pobūdžio administracinį aktą aiškinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimas byloje Nr. A-872/2005). Tai reiškia, kad teritorijos Gedimino pr. 20/1 detaliojo plano, kaip ir statybos leidimo, apskundimo terminas yra praleistas, todėl turėtų būti taikomas ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 6 punktas.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „GDP“ atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (T 4, b. l. 125-139) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepimą iš esmės grindžia argumentais, nurodytais UAB „GDP” apeliaciniame skunde. Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime atsakė į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus ir dėl šios priežasties tinkamai pritaikė ABTĮ 86 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismas sprendimo dalimi, kuria atmetė pareiškėjo skundą, tinkamai ištyrė pareiškėjo skundo argumentus, įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai nustatė aplinkybes, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl neva padarytų kultūros paveldą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų nėra susiję su pareiškėjo teisių įgyvendinimu ir niekaip negalėjo tam turėti įtakos.

Pareiškėjas atsiliepimu į UAB ,,GDB” apeliacinį skundą (T 4, b. l. 106-109) prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui atnaujintas įstatymo nustatytas terminas skundui paduoti dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2005 m. balandžio 7 d. statybos leidimo panaikinimo, palikti nepakeistą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad apie aplinkybes, jog ginčijamu statybos leidimu yra neva leista rekonstruoti pastatą Jogailos g. 3 sužinojo po to, kai per atstovą 2006 m. birželio 13 d. raštu kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją dėl statinio Gedimino pr. 20/Jogailos g. 1 statybos darbų sustabdymo bei savavalinės statybos padarinių pašalinimo ir 2006 m. liepos 21 d. gavo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2006 m. liepos 18 d. atsakymą į UAB „Bentota” atstovo prašymą. Pareiškėjas terminą skundui dėl statybos leidimo panaikinimo paduoti praleido dėl svarbių priežasčių. Apeliacinio skundo argumentai, jog pareiškėjas praleido terminą ginčyti sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo, taip pat atmestini. Pareiškėjas nebuvo skundžiamu sprendimu patvirtinto detaliojo plano organizatorius ir apie teritorijos Gedimino pr. 20/1 detaliojo sprendinius, kuriais numatoma kitos teritorijos - Jogailos g. 3 - statinio rekonstrukcija, ir kurių pagrindu UAB „GDP” pradėjo statybos darbus bei pažeidė pareiškėjo teises, sužinojo 2006 m. liepos 21 d., gavęs Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2006 m. liepos 18 d. atsakymą į UAB „Bentota” atstovo prašymą. Apie patį skundžiamą sprendimą ir juo patvirtintus konkrečius detaliojo plano sprendinius pareiškėjas sužinojo 2006 m. rugpjūčio 2 d., kartu su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. liepos 28 d. pranešimu gavusi UAB „GDP” atsiliepimą į UAB „Bentota” ieškinį dėl savavalinės statybos padarinių pašalinimo. Atsižvelgiant į tai, skundo dėl Vilniaus miesto valdybos 1997 m. gegužės 29 d. sprendimo terminas nėra praleistas.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB ,,Gedimino 20” atsiliepimu (T 4, b. l. 115-119) į UAB ,,GDB” apeliacinį skundą prašo patenkinti UAB „GDP” apeliacinį skundą ir iš dalies pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimą.

Tretysis suinteresuotas asmuo nurodo, kad palaiko UAB ,,GDB” apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pareiškėjas kreipdamasis į teismą pateikė tris reikalavimus: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1997 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. 998V „Dėl teritorijos Gedimino pr. 20/1 detaliojo plano projekto patvirtinimo”; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2005 m. balandžio 7 d. išduotą statybos leidimą NR/275/05-0320; 3) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2006 m. rugpjūčio 23 d. gyvenamųjų patalpų, prekybos ir maitinimo paskirties pastato Gedimino pr. 20/Jogailos g. 1, Vilniuje, pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)11.4-1729.

Tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą priimtą dėl iškeltų reikalavimų viešosios teisės normų taikymas bei aiškinimas bus neatsiejamas ir nuo privatinės teisės nuostatų taikymo bei interpretavimo, nes pareiškėjo atitinkami reikalavimai kildinami pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgytomis teisėmis bei pareigomis.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Cituota taisyklė leidžia daryti išvadą, kad teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike ir siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios ir pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas subjektas turi teisę kreiptis į teismą. Pasibaigus šiam terminui teisminės gynybos realizavimo teisė eliminuojama, paliekant teisinę galimybę taikyti termino atnaujinimo institutą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 str.).

Uždaroji akcinė bendrovė „Bentota“ iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. sausio 4 d. pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo pastatą Jogailos g. 3, Vilniuje. Pagal pirkimo - paradavimo sutarties sąvoką viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai pirkėjui (nuosavybės) ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (CK 6. 305 str. 1 d.). Tokio sandorio pagrindu pareiškėjas įgijo pastatą Jogailos g. 3, Vilniuje. Kartu perėmė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, kaip buvusio savininko, turėtas teises ir pareigas, susijusias su ginčo statiniu, taip pat turtines reikalavimo teises ir turtines prievoles. Tačiau tam tikrų naujojo savininko (pirkėjo) teisių dalies pradžia nebūtinai sietina su juridiniu faktu – pirkimo - pardavimo sutartimi. Tų dalies teisių (jau turėtų pardavėjo) pradžia galimai sietina su kitomis juridinę reikšmę turinčiomis faktinėmis aplinkybėmis, jau egzistavusiomis prieš įvykstant sandoriui. Todėl tam tikros teisės ir pareigos pasikeitus nekilnojamojo daikto savininkui yra tęstinės nepertraukiamos.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybai teisė skųsti 1997 m. gegužės 29 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimą Nr. 998V „Dėl teritorijos Gedimino pr. 20/1 detaliojo plano projekto patvirtinimo” atsirado nuo jo priėmimo momento pagal tuo metu galiojusiais teisės normas, bet nei tuo metu, nei nuo 1999 m. gegužės 1 d. pradėjus funkcionuoti administracinių teismų sistemai bei įsigaliojus Administracinių bylų teisenos įstatymui, į teismą dėl 1997 m. gegužės 29 d. sprendimo panaikinimo nesikreipta. Nekyla teisinių abejonių, kad Vilniaus miesto valdybos 1997 m. gegužės 29 d. sprendimas Vilniaus miesto savivaldybės tarybai buvo žinomas, kadangi tai tos pačios savivaldybės institucijos, kurių darbas tarpusavyje glaudžiai susijęs. Nerealizuota teisminės gynybos teisė dėl sprendimo „Dėl teritorijos Gedimino pr. 20/1 detaliojo plano projekto patvirtinimo” buvo perduota ir naujam turto savininkui uždarajai akcinei bendrovei „Bentota“. Pastaroji įmonė, kaip kitas turto savininkas perėmęs ir reikalavimo teisę dėl detalaus plano panaikinimo, aiškiai praleido terminą sprendimui dėl šio sprendinio panaikinimo apskųsti ir turėjo pateikti prašymą dėl jo atnaujinimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog terminas dėl Vilniaus miesto valdybos 1997 m. gegužės 29 d. sprendimo panaikinimo nėra praleistas. Tų pačių argumentų pagrindu pripažintina, jog terminas dėl statybos leidimo panaikinimo atnaujintas nepagrįstai. Pastaruoju aspektu (dėl termino atnaujinimo) pabrėžtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, atnaujindamas terminą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2005 m. balandžio 7 d. išduoto statybos leidimo panaikinimo, neatkreipė dėmesio į tą aplinkybę, jog 2006 m. birželio 13 d., pareiškėjas tikslindamas ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo nurodė šioje byloje ginčijamą statybos leidimą tarp dokumentų pridedamų prie ieškinio. Vadinasi apie šį dokumentą jis jau žinojo ne 2006 m. liepos 21 d., o anksčiau. Tuo tarpu į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreiptasi 2006 m. rugpjūčio 2 d. (T 1., b.l. 3). Taigi vertinant ir iš šio taško terminas praleistas, o objektyvių aptariamą laiko atkarpą praleidimą pateisinančių priežasčių nenurodyta (T 3., b.l. 38 - 44). Tokiu būdu atnaujinti termino dėl statybos leidimo panaikinimo nebuvo visiškai jokio pagrindo. Bendrovės „Bentota“ pasirinktas netinkamas teisių ar interesų gynimas yra subjektyvaus pobūdžio aplinkybė, nesuponuojanti pozityvaus sprendimo priėmimo dėl praleisto termino atnaujinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad termino praleidimą pateisinančiomis priežastimis gali būti ekstraordinarios, objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės. Tokių nenustatyta.

Išdėstytų motyvų pagrindu administracinė byla dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1997 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. 998V „Dėl teritorijos Gedimino pr. 20/1 detaliojo plano projekto patvirtinimo” nutrauktina praleidus nustatytus skundo padavimo terminus ir nesant prašymo termino atnaujinti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 6 p.).

Prašymas dėl atnaujinimo termino paduoti skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2005 m. balandžio 7 d. išduoto statybos leidimo NR/275/05-0320 panaikinimo pripažintinas nepagrįstu ir atmestinas, o administracinė byla šioje dalyje, taip pat Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punkto pagrindu nutrauktina.

V.

Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tikslas yra įvertinti, kaip jie atitinka projektus, esminius statinio reikalavimus, galimybę saugiai naudoti statinį pagal paskirtį. Statinio pripažinimas tinkamu naudoti - nustatyta tvarka sudarytos komisijos atliekamas patikrinimas ir patvirtinimas, kad statinys pastatytas pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, pagal statinio projektą ir atitinka Statybos įstatymo nustatytus esminius statinio reikalavimus bei teisės aktais nustatytos veiklos sričių reikalavimus. Pastatytas, rekonstruotas ar kapitaliai suremontuotas statinys (jo dalis) pripažįstamas tinkamu naudoti, atlikus statinio (jo dalies) projekte numatytus statybos darbus ir įvykdžius to statinio (jo dalies) projektavimo sąlygas, atlikus nutiestų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų (reikalingų pripažįstamam tinkamu naudoti statiniui ar jo daliai funkcionuoti) bandymus ir padarius geodezines nuotraukas (Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242, 2 p., 9.6 p. 17 p., – redakcija galiojusi statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto surašymo metu; T. 3, b.l. 67). Neįvykdžius vienos iš šių sąlygų statinys negali būti pripažįstamas tinkamu naudoti. Taigi tik nustačius nebaigtus statybos ir montavimo darbus, defektus, projekto arba normų pažeidimus statinys negali būti pripažįstamas tinkamu naudoti.

Pareiškėjas, prašydamas panaikinti statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, apeliuoja į iškeltą administracinę bylą dėl statybos leidimo panaikinimo, tačiau reikalavimas dėl statybos leidimo nebus nagrinėjamas, todėl šis motyvas nepagrįstas.

Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas negali būti naikinimas ir dėl to, kaip nurodo pareiškėjas, jog atitinkamą laiko tarpą civilinėje byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (bendrosios kompetencijos teismo pirmosios instancijos teismo nutartis buvo panaikinta ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas perduotas nagrinėti iš naujo), uždraudžiant uždarajai akcinei bendrovei „GDP“ vykdyti statybos darbus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jau minėjo, kad statinys negali būti pripažintas tinkamu naudoti tik nepaisius šios nutarties dalyje išvardintų ir nebekartotinų sąlygų pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.11.01:2002, o tokių nenurodyta. Vadinasi, Vilniaus apygardos administracinio teismo padarytos išvados dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo pagrįstos ir teisingos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Uždarosios akcinės bendrovės „Bentota“ apeliacinį skundą atmesti.

Uždarosios akcinės bendrovės „GDP“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalį dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1997 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. 998V „Dėl teritorijos Gedimino pr. 20/1 detaliojo plano projekto patvirtinimo” panaikinti ir šioje dalyje bylą nutraukti, paaiškėjus, kad reikalavimas priimtas praleidus nustatytus jo padavimo terminus ir nesant prašymo jo atnaujinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalį dėl atnaujinimo termino skundui dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2005 m. balandžio 7 d. išduoto statybos leidimo panaikinimo paduoti panaikinti.

Uždarosios akcinės bendrovės „Bentota“ prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2005 m. balandžio 7 d. išduoto statybos leidimo panaikinimo paduoti atmesti, o bylą šioje dalyje nutraukti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GudynasBirutė JanavičiūtėArūnas Sutkevičius