- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-03
- Bylos Nr.
- 2A-517-611/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Marijonas Greičius, Andžej Maciejevski (pran.)
- Ieškovas
- E. V.
- Kategorijos
- 11.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo 73-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Viršuliškės“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovui 73-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai „Viršuliškės“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir darbo užmokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pateikė teismui ieškinį, prašydamas pripažinti niekiniu ir negaliojančiu atsakovo 73-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Viršuliškės“ 2009-06-02 įsakymą „Dėl E. V. atleidimo iš užimamų pareigų“ Nr.46, nutraukti 2008-04-15 darbo sutartį Nr. 77, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo, LR DK 127 str. pagrindu, priteisti iš atsakovo 5085,76 Lt išeitinę išmoką, vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio (2542,20 Lt) išmoką už kiekvieną pradelstą atsiskaityti mėnesį, kuris skaičiuojamas nuo 2009-04-30 iki visiško atsiskaitymo su ieškovu dienos LR DK 141 str. 3 d. pagrindu, taip pat priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-04-15 tarp šalių buvo sudaryta darbo sutartis Nr.77, pagal kurią ieškovas pradėjo dirbti atsakovo bendrijos paslaugų skyriaus direktoriaus pareigose ir dirbo iki 2009-03-10. Pažymėjo, jog pirmininko pareigas laikinai ėjo iki 2009 01 07, o paslaugų direktoriaus pareigas pradėjo eiti nuo 2009 01 08. 2009-03-10 ieškovas supažindintas su atsakovo 2009-03-10 įsakymu „Dėl E. V. atleidimo iš užimamų pareigų“, kuriuo ieškovas atleistas iš darbo LR DK 136 str. 3 d. 2 p. (už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą) pagrindu. Įsakyme nebuvo nurodyta, kokį drausmės pažeidimą ieškovas padaręs. Pažymėjo, jog atsakovo pateiktas revizijos aktas suformuotas 2009 04 07, jis nekonkretus, o įsakymas dėl atleidimo turi būti aiškus ir konkretus.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas, susitaręs su bendrijos nariais ir veikdamas išvien su jais, įsteigė naują funkcinį darinį bendrijoje, tuo peržengė jam suteiktas valdybos nario teises ir tuo šiurkščiai pažeidė darbo drausmę. Ieškovui neteisėtai buvo mokamas atlyginimas, dėl ko atsakovas patyrė materialinę žalą. Revizijos aktą surašė revizijos komisijos narės, iš kurių dvi turi didelę buhalterinio darbo patirtį. Pažymėjo, jog ieškovui laikinai einant valdybos pirmininko pareigas, vyr. buhalterė savo ligos metu vykdė banko operacijas iš savo namų, o ieškovas toleravo tokią darbo praktiką, kas yra šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, taip pat ieškovas, eidamas valdybos pirmininko pareigas, nesilaikė įgaliotinių susirinkimo patvirtintos sąmatos, kas buvo ieškovui patikėtų piniginių lėšų ir turto švaistymas, dėl ko padaryta materialinė žala, kas laikytina šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Ieškovas iš darbo atleistas 2009-06-02 pagal bendrijos valdybos pirmininko J. K. B. įsakymą Nr.46 už eilę šiurkščių darbo drausmės pažeidimų, dėl kurių Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nurodė, jog svarbiausi pažeidimai buvo padaryti 2008-04-15 - 2009-01-08 laikotarpiu, kai ieškovas ėjo laikinojo valdybos pirmininko pareigas. Pabrėžė, jog pažeidimai (kompensacijų už tariamai neišnaudotas atostogas, priedų prie atlyginimų bei premijų neteisėtas skyrimas ir kt.) rasti atlikus atsakovo ūkinės-finansinės veiklos patikrinimą ir reviziją. Ieškovas savo nuožiūra keitė darbo sutartis, viršijo jam suteiktus įgalinimus, pažeidė bendrijos įstatų jam nustatytas kompetencijos ribas, nes jo iniciatyva, jo vadovaujama bendrijos valdyba įsteigė naują paslaugų skyrių, kurio direktoriumi tapo ieškovas, kai į valdybos pirmininko pareigas buvo išrinktas A.V. V.. Įsteigtas „paslaugų skyrius“ ir bendrija ėmė verstis bendrijos nariams nežinoma ir neaiškia veikla. Taip pat ieškovas, pasinaudodamas tarnybine padėtimi, atliko namo, kuriame jis gyvena, laiptinių remontą ir blokų sandūrų remontą, kas su kitomis išlaidomis sudarė 48650,45 Lt, dėl ko atsirado skola UAB „Vilniaus vandenys“ ir UAB „Cleanway“. Padaryti pažeidimai ėmė aiškėti 2009 m. vasario mėn. 2009 01 22 išrinkus naują revizijos komisiją ši atliko 2008 metų finansinės veiklos reviziją, dėl bendrijos valdybos (įskaitant ieškovą) neskaidrios veiklos, susijusios su rangos santykiais, aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu ir pan., bendrijos valdyba neteko bendrijos įgaliotinių pasitikėjimo, jai pareikštas nepasitikėjimas ir ji buvo atstatydinta. Atsakovo atstovas bendrijos pirmininkas J.K. B. nurodė, kad ieškovas atleistas iš darbo 2009-06-02 įsakymu, atšaukus 2009-03-10 įsakymą Nr.77 ir 2009-03-25 įsakymą Nr.31 dėl ieškovo atleidimo iš darbo, nes nuo 2009-03-12 ieškovas turėjo nedarbingumą. Atsakovas pažymėjo, jog darbo santykiai su ieškovu prasidėjo ne nuo darbo sutarties pasirašymo, bet nuo tada, kai ieškovas pradėjo laikinai eiti valdybos pirmininko pareigas, o ieškovo darbo sutartį pakeitus 3 punktais darbo santykiai nebuvo nutraukti, tarp šalių susiklostė tęstiniai darbiniai santykiai, tik pareigybės pavadinimas pasikeitė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino ieškovo atleidimą iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. neteisėtu ir laikė ieškovą atleistu iš darbo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; priteisė ieškovui iš atsakovo 5084,40 Lt išeitinės išmokos ir 11619,60 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo 2009-06-02 iki 2009-10-20; priteisė ieškovui iš atsakovo po 121 Lt vidutinio darbo dienos užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2009-10-21 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Teismas iš byloje esančio 2009-03-10 įsakymo nustatė, kad ieškovas buvo atleistas nenurodant, už kokį konkrečiai darbo drausmės pažeidimą jis buvo atleistas, taip pat ir vėlesniuose įsakymuose, kuriais buvo atšaukti įsakymai dėl ieškovo atleidimo ir įformintas galutinis ieškovo atleidimas nuo 2009-06-02 dienos, nebuvo nurodytas konkretus darbo drausmės pažeidimas. Nebuvo nustatyta duomenų, kad atsakovas būtų tinkamai raštu pareikalavęs ieškovą pasiaiškinti dėl konkretaus darbo drausmės pažeidimo bei būtų nustatytas protingas terminas šiam pasiaiškinimui pateikti. Pabrėžė, jog liudytoju apklaustas valdybos pirmininkas nurodė, kad pretenzijų ieškovui dėl darbo nebuvo. Atsakovo pateiktas revizijos aktas buvo surašytas 2009-04-07 dieną, t.y. kai ieškovas jau buvo atleistas 2009-03-10. Teismas pažymėjo, jog revizija buvo pradėta iki ieškovo atleidimo, tačiau buvo vykdyta tik vieną dieną ir byloje nebuvo duomenų apie tai, kokia tarpinė išvada buvo padaryta ir kokie konkretūs ieškovo pažeidimai buvo nustatyti iki ieškovo atleidimo. Teismas konstatavo, kad iki atleidimo iš darbo ieškovui nebuvo nurodyta, kokius jis padarė darbo drausmės pažeidimus ir nebuvo pareikalauta dėl jų pasiaiškinti, taip pat atsakovas neįrodė, kad buvo faktas, jog darbuotojas buvo šiukščiai pažeidęs darbo pareigas. Pažeidimai revizijoje buvo įvardinti per plačiai ir abstrakčiai, aktas buvo surašytas jau po ieškovo atleidimo, todėl nelaikytinas tinkamu įrodymu. Teismas, įvertinęs tai, kad atleidimo datos 2009-06-02 perkėlimas buvo siejamas su ieškovo nedarbingumu, laikė, kad vertinant ieškovo atleidimo pagrįstumą, nagrinėtinas tik iki 2009-03-10 atliktų atsakovo veiksmų atleidžiant ieškovą pagrįstumas ir teisėtumas. Dėl ikiteisminio tyrimo teismas pažymėjo, jog duomenų, kad tiriami veiksmai būtų susiję su ieškovo veiksmais, nebuvo pateikta. Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, jog ieškovo darbo sutartis buvo tęstinė ir po 2009-01-08 dienos tęsėsi ta pati sutartis, kuri buvo sudaryta 2008-04-15. Pažymėjo, jog 2009-01-20 bendrijos valdybos susirinkime buvo priimtas sprendimas atleisti ieškovą iš bendrijos valdybos pirmininko pareigų ir priimti jį paslaugų skyriaus direktoriaus pareigoms. Todėl nors ir darbo santykiai tarp šalių nenutrūko, tačiau jis buvo priimtas dirbti naujoms pareigoms ir laikė, kad 2009-01-08 buvo sudaryta nauja darbo sutartis. Visi pažeidimai, kuriuos nurodė atsakovas kaip padarytus ieškovo, buvo padaryti iki 2009-01-08 priimant atsakovą į paslaugų skyriaus direktoriaus pareigas, o atleidžiant ieškovą iš bendrijos valdybos pirmininko pareigų, jam pastabų dėl darbo drausmės nebuvo pareikšta. Teismas, pripažinęs, jog ieškovas buvo atleistas iš darbo neteisėtai, nustatė, kad darbo sutartis su ieškovu nutrauktina teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Pagal LR DK 297 str. 4 d. ieškovui iš atsakovo priteisė vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo datos, t.y. 2009-06-02. Teismas sprendimą dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 2542,20 Lt išieškojimo nukreipė skubiam vykdymui.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, jog 2009-10-06 teismo protokolo turinys netikslus, klaidingas, neatitinkantis proceso šalių pasisakymų, pasisakymai iškraipyti, liudytojų parodymai neužfiksuoti. Pažymėjo, jog teismas, atsisakydamas priimti atsakovo pateiktus dokumentus, pažeidė ir apribojo atsakovo teisę pateikti su byla susijusius įrodymus. Teismas, nevertinęs dokumentų turinio, užkirto kelią atsakovui – darbdaviui – įrodyti skirtos ieškovui drausminės bausmės, t.y. atleidimo iš darbo pagrįstumą. Tokiu būdu buvo pažeistas teisingumo ir lygiateisiškumo principas. Teismo nuomonė, jog 2009-04-07 revizijos aktas nelaikytinas tinkamu įrodymu, kadangi pažeidimai buvo nurodyti per plačiai ir abstrakčiai, yra neobjektyvi. Nebuvo atsižvelgta, jog minėtas dokumentas buvo sudarytas ne vieno asmens, o revizijos komisijos. Revizijos aktas nebuvo nuginčytas, todėl vadovaujantis LR DK nuostatomis, revizijos komisijos išvados, nepriklausomai nuo jų fiksavimo momento, laikomos pakankamu pagrindu skirti drausminę nuobaudą. Nurodo, jog teismas nepagrįstai nevertino visų atsakovo pateiktų įrodymų, nurodant, jog dauguma jų buvo padaryti ieškovui einant l.e. bendrijos pirmininko pareigas. Nurodo, jog būtent po pareigų pakeitimo, buvo pradėta metinė planinė revizija už praėjusius finansinius metus, todėl pažeidimai susiję su ieškovo vykdyta veikla paaiškėjo tik po pareigų pakeitimo sutartimi Nr. 77. Nesutinka su teismo vertinimu, jog pareigų pakeitimas prilygo naujų darbo santykių atsiradimui. Nurodo, jog sutartis Nr. 77 yra vientisas dokumentas ir tai, kad ieškovas nuo 2009-01-07 pradėjo dirbti naujose pareigose nesudaro teisinio precedento išvengti atsakomybės už ieškovo padarytus šiurkščius darbo drausmės nusižengimus. LR DK 128 str. – 141 str. nenurodo, jog darbo sutarties sąlygų pakeitimas būtų tapatus jos nutraukimui, ką būtent nurodė teismas sprendime. Teismas, nurodydamas, jog buvo pažeista drausminės nuobaudos skyrimo tvarka, neatsižvelgė į tai, kad ieškovas nesirodė darbe (buvo žymimos pravaikštos), nors darbo sutartis su ieškovu nebuvo nutraukta, antra – ieškovui buvo siunčiamas reikalavimas pasiaiškinti, tačiau ieškovo elgesys visiškai užkirto atsakovui kelią prieš skiriant ieškovui nuobaudą išsireikalauti pasiaiškinimą. Pažymėjo, jog ieškovas suformavo ieškinyje reikalavimą atleidimą įforminti LR DK 127 str. pagrindu. Esant tokiai ieškovo valiai, teismo sprendimas laikyti darbo sutarties nutraukimo datą laikyti teismo sprendimo priėmimo dieną bei priteisti sumas už priverstinės pravaikštos laiką prieštarauja teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams. Apeliantas mano, jog darbo sutarties nutraukimo diena turi sutapti su faktine ieškovo atleidimo diena. Nurodė, jog teismas klaidingai vertino teisinius santykius, kurie susiklostė tarp ieškovo ir atsakovo, t.y. supainiojo darbuotojo samdą su bendrijos narių atstovavimo įgaliojimus turinčio darbuotojo darbu renkamose pareigose, o tai turėjo įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti nepakeistą. Nurodė, jog apeliantas turėjo procesinę galimybę pareikšti pastabas dėl teismo posėdžio protokolo, tačiau to nepadarė ir bet kokios pastabos dėl protokolo turėtų būti atmestos. Teismas atsisakė prijungti prie bylos nagrinėjimo atsakovo dokumentų komplektą, kadangi pastarasis nenorėjo su jais supažindinti ieškovo, tokia galimybė nenumatyta LR CPK, todėl teismas pateiktus dokumentus pagrįstai atmetė. Nurodo, jog ieškovas dėl šiurkštaus darbo drausmės nusižengimo buvo atleistas iš direktoriaus pareigų tačiau pastabų dėl šio darbo atsakovas neišreiškė. Revizijos aktas apėmė laikotarpį kuomet ieškovas ėjo l.e. bendrijos pirmininko pareigas, todėl juo vadovautis nebuvo galima.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas 2009-03-10 įsakymu „Dėl E. V. atleidimo iš užimamų pareigų“ atleido ieškovą iš darbo LR DK 136 str. 3 d. 2 p. (už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą) pagrindu (b.l. 7). Pirmosios instancijos teismas sprendimu pripažino ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu. Atsakovas, teigdamas, kad teismas padarė procesinių pažeidimų, taip pat ieškovas buvo atleistas iš darbo pagrįstai, nes padarė šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, turi įrodyti šias aplinkybes (LR CPK 178 str.).
Apeliantas pažymėjo, jog 2009-10-06 teismo posėdžio protokolas netikslus ir klaidingas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įstatymas suteikia teisę bylos dalyviams per tris dienas po to, kai teismo posėdžio protokolas pasirašomas, pareikšti pastabas dėl jo tikslumo ir pilnumo (LR CPK 171 str.). 2010 m. spalio 6-20 d. vykusio teismo posėdžio protokolas buvo surašytas ir pasirašytas 2009-10-20. Taigi paskutinė dienas pastaboms pareikšti buvo 2009-10-23, atsakovas jokių pastabų dėl protokolo nepareiškė. Apeliacinės instancijos teismas nėra kompetentingas nagrinėti pastabas dėl pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, be to, teismo posėdžio protokolas nėra apeliacinio proceso dalykas. Kita vertus, apeliantas nenurodė, kuo pasireiškė teismo posėdžio protokolo netikslumai bei nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija atmeta apelianto motyvus dėl teismo posėdžio protokolo netikslumų.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu negalėjo tinkamai įgyvendinti savo procesinių teisių – buvo ribojama teisė teikti įrodymus, kurie galėjo patvirtinti skirtos ieškovui drausminės nuobaudos pagrįstumą. Visų pirma, į bylą teikiami įrodymai turi būti prieinami susipažinti ir kitiems proceso dalyviams, kad jie galėtų atsikirsti ir pasisakyti dėl pateiktų įrodymų, kitaip būtų pažeistas bylos šalių procesinis lygiateisiškumas. Atsižvelgiant į atsakovo pateikto prašymo dėl įrodymų pateikimo formą ir būdą, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę atsisakyti priimti atsakovo teikiamus įrodymus. Kita vertus, teisėjų kolegija apelianto argumentų dėl nurodytų proceso pažeidimų, užkertant jam galimybė pateikti į bylą įrodymus, nepripažįsta pagrįstais, turinčiais reikšmės priimto sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Atsakovui buvo užtikrinta galimybė pateikti šiuos įrodymus apeliacinės instancijos teisme, tačiau minėti atsakovo pateikti įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl ieškovo atleidimo teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovo pateikti dokumentai patys savaime savo turiniu neįrodo ieškovo padaryto šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, nes neaišku už kokį būtent pažeidimą ieškovas buvo atleistas ir kokį darbo drausmės pažeidimą padarė. Taip pat pažymėtina, kad ieškovo nusikalstamus veiksmus gali patvirtinti tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar kitų kompetenkingų institucijų priimti sprendimai.
Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo teiginiu, jog revizijos aktas buvo pakankamas pagrindas skirti drausminę nuobaudą ieškovui. Pažymėtina, jog revizijos aktas buvo surašytas 2009-04-07, sprendimas dėl ieškovo atleidimo buvo priimtas 2009-03-10, vėliau atleidimo data buvo perkeliama vėlesniam laikui, bet tai jau neturi teisinės reikšmės, nes šiurkštus darbo drasumės pažeidimas, už kurį ieškovas atleistas, buvo konstatuotas 2009-03-10. Taigi, revizijos aktas surašytas jau po ieškovo atleidimo iš darbo, t.y. atleidimo teisinis pagrindas buvo užfiksuotas jau po ieškovo atleidimo. Pažymėtina, jog pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. darbdavys turi teisę savo iniciatyva nutraukti darbo sutartį, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas, tačiau tokių šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašas yra platus ir nebaigtinis (LR DK 235 str.). Konkretaus darbo pareigų pažeidimo sudėtis ir pobūdis įsakyme dėl ieškovo atleidimo nėra nurodytas. Darbo sutarties nutraukimas nurodytu LR DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu yra drausminė nuobauda, kurią skiriant būtina laikytis tvarkos, nustatytos drausminei nuobaudai skirti (LR DK 240 str.): turi būti nustatytas darbuotojo padarytas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, paimtas darbuotojo pasiaiškinimas raštu, darbdavys savo rašte darbuotojui, reikalaudamas pasiaiškinimo, turi nurodyti konkretų darbo drausmės pažeidimą, dėl kurio reikalaujama pasiaiškinti, bei protingą terminą pasiaiškinimui raštu pateikti, taip pat turėtų pasiūlyti, kad darbuotojas nurodytų visas aplinkybes, turinčias reikšmės drausminės atsakomybės jo (darbuotojo) atžvilgiu taikymui (LR DK 35 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-462/2005). Kaip jau buvo minėta, 2009-04-07 revizijos aktas negali būti laikomas pagrindu atleisti ieškovą pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p., kadangi jis buvo surašytas po ieškovo atleidimo. Be to, atsakovas pažeidė LR DK 240 str. numatytą drausminės nuobaudos (atleidimo) skyrimo ieškovui tvarką, nes atsakovas nepareikalavo raštu iš ieškovo pateikti pasiaiškinimą, nenurodė ieškovui konkretaus darbo drausmės pažeidimo, kuriuo jį kaltina, įsakyme dėl ieškovo atleidimo nėra konkrečiai įvardinamas ieškovo padarytas darbo drausmės šiurkštus pažeidimas, nėra jokių įrodymų apie ieškovo padarytų pažeidimų tyrimą prieš jį atleidžiant. Kita vertus, revizijos akte nebuvo išskirti konkretūs pažeidimai, kuriuos padarė ieškovas, tik bendrai nurodyta, jog valdybos pirmininko pareigas ėję A.V. V. ir E. V. bei buhalterės D. A. ir J. P. aplaidžiai atliko savo pareigas. Atsakovo teiginiai, kad pats ieškovas savo veiksmais sutrukdė jam įteikti reikalavimą pasiaiškinti, nėra pagrįsti. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad reikalavo ieškovo pasiaiškinimo raštu prieš jo atleidimą iš darbo, o atsakovo pateikta Lietuvos pašto siuntimo žyma (b.l.119) negali būti laikoma įrodymu, jog ieškovui buvo siunčiami pranešimai dėl pasiaiškinimo, nes nėra įmanoma nustatyti minėtų vokų turinio, o be to, pašto žymos data (2009-05-02) yra vėlesnė nei atsakovo pirminio įsakymo dėl ieškovo atleidimo iš darbo data.
Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu nevertinti atsakovo pateiktų įrodymų apie pažeidimus, kurie buvo padaryti ieškovui einant l.e.bendrijos pirmininko pareigas. Konstatuojama, jog teismas pagrįstai atsisakė vertinti atsakovo įrodymus apie ieškovo pažeidimus einant l.e.bendrijos pirmininko pareigas, kadangi 2009-03-10 įsakyme dėl ieškovo atleidimo nėra nuorodos, kad yra atleistas būtent šiurščius darbo drausmės pažeidimus, padarytus jam einant l.e.bendrijos pirmininko pareigas (b.l.7). Apeliantas savo teiginius grindžia atliktu metinės planinės revizijos aktu, kuris iš anksčiau nustatytų aplinkybių negali būti laikomas tinkamu įrodymu pagrįsti ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumą.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliacine skunde nurodytu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai traktavo, jog darbo pareigų pakeitimas prilygo darbo santykių pabaigai ir naujų darbo santykių atsiradimui. Tačiau tai neįtakoja priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi atsakovas neįrodė, jog ieškovas įsakymu „Dėl E. V. atleidimo iš užimamų pareigų“ iš valdybos paslaugų skyriaus direktoriaus pareigų dėl padarytų šiurkštaus darbo drausmės nusižengimo buvo atleistas teisėtai ir pagrįstai. Atsakovai nepateikė į bylą žiniaraščio, kuriame būtų žymimos ieškovo pravaikštos, tik 2009-06-02 įsakyme Nr. 62 (b.l. 44) buvo nurodyta nuo 2009-04-30 iki 2009-06-02 ieškovui žymėti nesilankymo į darbą atžymą.
Apeliantas nurodė, jog ieškovas suformavo ieškinyje reikalavimą atleidimą įforminti LR DK 127 str. pagrindu, todėl teismo sprendimas darbo sutarties nutraukimo datą laikyti teismo sprendimo priėmimo dieną bei priteisti sumas už priverstinės pravaikštos laiką, prieštarauja teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia atsakovo pozicija. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovas ieškiniu ginčijo ne atleidimo formuluotę, o atleidimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis LR CPK 417 str. pagrindu, kuriame įtvirtinta teismo teisė viršyti pareikštus reikalavimus arba taikyti alternatyvius teisių gynimo būdus darbo bylose, turėjo teisinį pagrindą, pripažinęs darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir nustatęs, kad darbuotojas negali būti grąžintas į darbą, darbo sutartį nutraukti teismo sprendimu (LR DK 297 str. 4 d.).. Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismas, remdamasis LR DK 297 str. 4 d., pagrįstai priteisė ieškovui LR DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Teismas pripažino, kad ieškovas buvo atleistas 2009-06-02 ir vidutinį darbo užmokestį už privertinę pravaikštą skaičiavo nuo 2009-06-02 pagrįstai, nes iki minėtos datos atsakovas atsiskaitė su ieškovu.
Apeliantas nurodė, jog teismas klaidingai vertino teisinius santykius, kurie susiklostė tarp ieškovo ir atsakovo, t.y. supainiojo darbuotojo samdą su bendrijos narių atstovavimo įgaliojimus turinčio darbuotojo darbu renkamose pareigose, o tai turėjo įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teisėjų kolegija nurodo, jog ieškovas atleidimo metu dirbo paslaugų skyriaus direktoriumi, šios pareigos pagal atsakovo įstatus nėra renkamos, ieškovas į šias pareigas buvo paskirtas, be to nebuvo pateikta pareiginių nuostatų pagrindžiančių, jog pakeitus darbo sutartį buvo pakeistas tik pareigybių pavadinimas, o visos pareigos ieškovui liko. Pažymėtina, jog atsakovo įstatų 43 p. (b.l. 25-29) įtvirtinta nuostata, jog valdybos nariai renkami ne ilgesniam nei dviejų metų laikotarpiui. Darbo sutartyje priimant ieškovą kaip valdybos narį į l.e. valdybos pirmininko pareigas į darbo sutarties terminas nuo 2008-04-15 iki 2009-04-15 (b.l. 3), o jau pakeitus sutartį ir priėmus ieškovą dirbti direktoriaus pareigose buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis (b.l. 6), todėl apibendrinus nustatytas aplinkybes konstatuojama, jog darbo sutarties pakeitimas nebuvo vien formalus pareigybių pavadinimo pakeitimas ir ieškovas neperėmė prieš tai turėtų teisių ir pareigų.
Kiti apelianto apeliacinio skundo argumentai dėl aukščiau nurodytų motyvų neturi teisinės reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepaneigia teismo padarytų išvadų.
Remdamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir teisingai išsprendė bylą. Keisti ar naikinti teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais nėra teisinio pagrindo. Todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto priteistinos 6,95 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (b.l. 166) (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo 73-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Viršuliškės“ (į.k. 225119740) 6,95 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.