- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-27
- Bylos Nr.
- II-17-298/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00021-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaclavas Karšulis
- Pažeidėjas
- N. T.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal N. (N.) T. skundą dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2013 12 20 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus rajono savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistė R. M. 2013 m. lapkričio 29 d. surašė N. T. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2013 m. lapkričio 21 d. patikrinimo metu nustatyta, kad jis, 2013 m. spalio 9 d., (duomenys neskelbtini), į sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) metė išmatas ir stiklo gabalus, o 2013 m. spalio 25 d. į sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) mėtė išrautą žolę, tuo pažeisdamas kaimynų, visuomenės narių ramybę, higienos sąlygas, Vilniaus rajono Teritorijos tvarkymo ir švaros taisyklių (patvirtintų 2010-05-07 sprendimu Nr. T3-113) 5, 27.4 p. reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 161 str.
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas T. (T.) B. 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimu N. T. pripažino kaltu padarius ATPK 161 str. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė administracinę nuobaudą – 1000 Lt baudą.
Šalies argumentai
N. T. su 2013-12-20 priimtu nutarimu nesutiko ir kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo T. (T.) B. 2013-12-20 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nubausti Viešosios tvarkos skyriaus vedėją T. B. ir Komisijos sekretorę, vyr. specialistę R. M. pagal ATPK 29¹ str. Skunde jis nurodė, kad priimant nutarimą buvo viršyti komisijos įgaliojimai, buvo ignoruojami jo pateikti dokumentai. Nėra išspręstas klausimas dėl nutarime nurodytos teritorijos, pirmiausia turėjo būti išnagrinėtas sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ribų klausimas. Papildomame prašyme jis nurodė, kad ta pati teritorija įtraukta į sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir sklypus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priklausančius atitinkamai J. A., A. R.. Būtent šios teritorijos ir nurodytos dėl šiukšlių išmetimo. Tarp jo ir J. A., A. R. yra turtinis ginčas. Dėl šio nutarimo jis patyrė moralinę ir materialinę žalą ir prašo teismo įpareigoti T. B. ir R. M. ją atlyginti.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu N. T. paaiškino, kad byloje esantis protokolas buvo surašytas jam nedalyvaujant. R. M. savo poziciją dėl tų protokolų jis dėstė žodžiu ir prašymais. Jo nuomone, Vilniaus rajono savivaldybės administracija savo atsiliepime neišdėstė visų savo argumentų. Viešosios tvarkos skyrius žinojo, kad tarp jo ir kaimynų vyksta ginčai dėl žemės. Kaimynai nenori jam grąžinti jam priklausančios teritorijos. Kaimynai rašo jo atžvilgiu visokius skundus, tarp jų ir Viešosios tvarkos skyriui. Jie parašė, kad jis metė šiukšles. Viešosios tvarkos skyrius priėmė jo kaimynų pateiktus dokumentus, o ne jo. Viešosios tvarkos skyrius visko detaliai neišnagrinėjo, dėl ko priėmė neteisėtą sprendimą. Viešosios tvarkos skyriaus pirmininkas turi priimti teisėtą sprendimą. To nebuvo padaryta. Nutarimą priėmė B. ir M.. Jie pažeidė savo kompetenciją ir todėl nutarimas yra neteisėtas. Konstitucijoje nurodyta, kad valdžia priklauso tautai. Jis yra tos tautos dalis, dėl to jo konstitucinės teisės buvo pažeistos. Viešosios tvarkos skyrius be liudytojų įrodymų ir vaizdo įrašo daugiau nieko neištyrė. Jam nėra žinoma kada tas vaizdo įrašas buvo padarytas. Negali teigti, kad jų nurodytomis datomis jis buvo savo sklype. Kai kaimynai rengė skundus dėl jo, tai jie išmėtydavo savo šiukšles, jas nufotografuodavo. Negali pasakyti iš kur atsirado tos fekalijos. Jo žemės sklype jau 3 metus nėra vandens. Visi tie kaimynai nori jį iš ten išvyti. Kai jis būna savo sklype, tai gamtos reikalus atlieka savo žemės sklype, kampe. Jis pastebėjo, kad jį filmuoja A.. Pastarasis tiesiog nusprendė tuo pasinaudoti ir pareiškė, kad jis savo fekalijas meta į kaimynų sklypus. R. M. atvažiuodavo į vietą ir viską tikrindavo. Jis nežino kaip ji nusprendė, kad tai jo šiukšlės. Ji negalėjo įrodyti, kad jo sklypas nesanitarinis. Jo kaimynai yra suinteresuoti, kad išvyti jį iš jo sklypo. Su P. B. pagalba jam išjungė vandenį. Jis rašė jo atžvilgiu skundus. Sodo bendrija išjungė jam vandenį ir pašalino jį iš sodo bendrijos narių. Vilniaus rajono apylinkės teismas buvo nusprendęs, kad jis nebuvo pažeidęs jokių tvoros statymo ribų, bei tvarkos. Spalio mėnesį tuose žemės sklypuose nieko nebūna. B. neteigė, kad matė, jog jis kažką išmetė, pastarasis teigė, kad matė kaip jis mojuoja kastuvu. A. B. pripasakojo, kad jis kažką metė ant jo sklypo ribų. Jis nieko nemetė ir į R. sklypą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad vaizdo įraše jo žemės sklypas, jo namas. Jo žemės sklypas tvarkingas. Tarp jo sklypo ir A. yra tvorelė. Jis rovė žolę, kurį augo tarp plytelių, ir ją metė prie savo tvoros, ant savo žemės sklypo ribų. Ten jo žemės sklypo ribos nors ir metė žolę už tvoros. Jis iki galo stengėsi su visais kaimynais dėl žemės ribų tartis geruoju. Jis įrašinėdavo pokalbius su kaimynais dėl žemės. Po to suprato, kad kaimynai ne geri žmonės ir su jais tartis gražiuoju neišeis. Jie jam pasiūlė kreiptis į teismą. Surinkti visus dokumentus teismui nėra paprasta. Tai užtrunka. Klausimą dėl žemės sklypo ribų jis spręs teisme civilinio proceso tvarka. Ta teritorija, dėl kurios kaimynai skundžia, priklauso jam. Jis pateikė ir teismui dokumentus dėl to. Kaimynai pateikinėjo irgi savo planus, kurių jis net nematė. Ta teritorija priklauso jo žemės sklypui. Jis metė žolę į savo teritoriją. Jis pastebėjo byloje A. skundą, kuriame pastarasis išdėstė, kad jis vėl kažką metė. Jam savivaldybė atsakė, kad turi būti liudininkų. A. pasakė, kad matė viską ir matė jį. A. nurodė, kad matė ir B.. Pirmu skundu komisija nieko negalėjo įrodyti. Kaimynai surašė 3 skundus dėl jo. Skundus nagrinėjo B.. Atvykę į komisijos posėdį jie turėjo laukti porą valandų, kol B. juos priims. Dar nebuvo vertėjo iš pat pradžių. Jis turėjo B. priminti, kad jam yra reikalinga vertėja. Jis parašė K. skundą dėl B. veiksmų. Pastaroji jam atsakė, kad B. geras. M. tyrė visus tris skundus. Pastaroji jo neinformavo, kada ji atvyks į vietą. Kai jis rašė skundus kaimynų atžvilgiu, tai M. visus juos informavo apie savo atvykimą. Jis nebendrauja su kaimynais. Jie nori, kad jis atsisakytų savo skundų dėl žemės. A. negyvena tame žemės sklype. B. ten irgi nebuvo. M. nieko netikrino. Jos pridėtos nuotraukos - falsifikacija. A. viską buvo paruošęs ir laukė M.. Pastaroji jo net neinformavo apie savo atvykimą. Jo žemės sklypas tvarkingas. Pridėtas video jam nerūpi. Jame jis tvarko savo sklypą. Jis metė lapus prie tvoros. Jis pateikė teismui dokumentus, kad ta teritorija priklauso jam. Visi dokumentai tvarkingi. Juose matosi, kad tarp jo žemės sklypo ir tarp kitų kaimynų žemės sklypų yra tiesi linija. R. teigia, kad tai jo žemė ir jis nenori jos jam grąžinti. Jo sklypas kitaip atrodo. Jų dokumentų jis nepasirašinėjo. Tą teritoriją R. aptvėrė tvora. Teisme jis gina tik save, o ne juridinį asmenį. Savo skundą jis palaiko. Prašo patenkinti jo skundą ir panaikinti minėtą nutarimą. Dar jis palaiko savo prašymą dėl žalos. Dėl datų, tai jam sunku jas įsiminti dėl senyvo amžiaus. Datos išgalvotos. Pridėtos nuotraukos negali būti vertinamos jo nenaudai. Jos įrodo, kad yra betvarkė A. sklype, o ne jo. Jo sklypas tvarkingas.
Atsiliepimas
Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su pareikštu skundu nesutinka. Mano, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius tinkamai ištyrė administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus bei tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą, kurio naikinti ar keisti nėra jokio juridinio pagrindo. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), N. T. buvo kaltinamas administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 161 str., padarymu. Administracinio teisės pažeidimo protokole buvo suformuluotas kaltinimas dėl to, kad N. T. savo veiksmais pažeidė Vilniaus rajono teritorijos tvarkymo ir švaros taisyklių 5 p., kuris nustato, kad priskirtose teritorijose asmenys privalo tvarkyti savo sklypą, rūpintis jo estetiniu vaizdu ir prižiūrėti taip, kad nepakenktų tretiems asmenims; turi rinkti šiukšles, valyti sąnašas, šienauti, tvarkyti želdinius, surinkti nukritusias šakas, statybines ir kitas atliekas išvežti į tam skirtas vietas; 27.4 p., kuris nustato, kad draudžiama pažeisti savo veiksmais ar neveikimu kaimynų, kitų visuomenės narių ramybę, poilsį, higienos ir sanitarines sąlygas. Priimant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje N. T. atžvilgiu remtasi ATPK 256 straipsniu. Pagal ATPK 256 straipsnį, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Todėl mano, kad byloje surinkta pakankamai N. T. kaltės įrodymų (liudytojų, nukentėjusiųjų parodymai, fotonuotraukos, filmuota medžiaga, administracinio teisės pažeidimo protokolas).
Dėl skunde minimo sklypo valdymo pažeidimo, atkreiptinas dėmesys, kad tai civilinio ginčo objektas. Šiuo atveju nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla. Pažymėtina, kad civilinių teisinių santykių subjektų teisių pažeidimai sprendžiami civilinio proceso nustatyta tvarka kreipiantis į teismą, jei nepavyksta ginčo išspręsti kitu būdu, tačiau N. T. tariamai įgyvendindamas savo teisę į sklypų dalį, nesilaikydamas nustatytų teisės aktais imperatyvų, pažeidžia kitų visuomenės narių, teises. Taigi kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima nustatyti teisės pažeidimą, pakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad jokių abejonių, jog N. T. pažeidė ATPK 161 str., nėra. Dėl N. T. prašymo teismui priimti sprendimą - bausmę, numatytą ATPK 29¹ str. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus tarnautojų atžvilgiu, pažymėtina, kad toks prašymas neparemtas jokiais objektyviais įrodymais, pateiktas be jokių motyvų. Atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad prašymo esmę sunku suprasti, mintys išdėstytos chaotiškai, su gramatinėmis klaidomis, prašymas pasirašytas regioninės visuomeninės organizacijos „Informacijos technologijos ir ištekliai“ prezidento ir antspauduotas organizacijos antspaudu, tai neatitinka ATPK 291 straipsnio nustatyto reglamentavimo, kad kodekso 216 straipsnio 1, 2 ir 5 punktuose nurodytų organų (pareigūnų) nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusysis (ar atstovai). Pažymėtina, kad nei regioninė visuomeninė organizacija „Informacijos technologijos ir ištekliai“, nei jos atstovas administracinio teisės pažeidimo byloje nedalyvavo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir vadovaujantis ATPK 302 str. 1 d. 1 p., prašo palikti 2013-12-20 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkinti.
Teismo posėdžio metu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus atstovas paaiškino, kad lapkričio mėnesį iš sodo bendrijos narių buvo gautas ne vienas skundas dėl N. T. veiksmų. Skunduose buvo nurodyta, kad N. T. ne išmeta šiukšles, o tuštinasi prieš jų namus visiems matant, o po to savo fekalijas išmeta ant jų sklypo ribų. N. T. pateikė dokumentus dėl jo žemės sklypo ribų. Dėl ribų nekilo jokių neaiškumų. Nagrinėjamas skundas dėl įžūlių N. T. veiksmų. Teismui pristatytas vaizdo įrašas, kurį pateikė J. A.. Pastarasis pastatė vaizdo kamerą, nes pažeidimai kartojasi. Vilniaus rajono savivaldybės administracija mano, kad byloje yra pakankamai įrodymų patraukti N. T. ne už šiukšlinimą, o už sanitarinių ir higienos normų pažeidimą. Prašo nutarimą palikti galioti. 2013-12-19 buvo nagrinėjama N. T. byla. Protokole buvo užfiksuota, kad N. T. teigia, jog spalio 25 dieną jo nebuvo sodo bendrijoje, o jis atvyko spalio 27 d. Iš vaizdo įrašo matoma, kad yra data 2013-10-25. Ta data ir nurodyta skunduose. Pirmame J. A. skunde pridėta nuotrauka, kurioje matosi, kad fekalijos, kurias metė N. T. iš savo sklypo, yra prie rankenos. Durys buvo aptaškytos fekalijomis. N. T. sako netiesą. Pagal pastarojo prašymą jam buvo suteiktas laikas ir sąlygos susipažinti su visa medžiaga. Jis vilkina procesą. Prašo palikti nutarimą galioti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Išanalizavęs Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teismas sutinka su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus išvada, jog N. T. 2013 m. spalio 9 d., (duomenys neskelbtini), į sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) metė išmatas ir stiklo gabalus, o 2013 m. spalio 25 d. į sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) mėtė išrautą žolę, tuo pažeisdamas kaimynų, visuomenės narių ramybę, higienos sąlygas, Vilniaus rajono Teritorijos tvarkymo ir švaros taisyklių (patvirtintų 2010-05-07 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)) 5, 27.4 p. reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 161 str.
ATPK 161 str. numato, kad Savivaldybių tarybų patvirtintų miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas, taip pat miestų ir gyvenamųjų vietovių statinių tinkamos priežiūros taisyklių nesilaikymas užtraukia įspėjimą arba baudą iki dviejų tūkstančių litų.
Vilniaus rajono teritorijos tvarkymo ir švaros taisyklių (patvirtintų 2010-05-07 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)) 5 p. nustato, kad priskirtose teritorijose asmenys privalo tvarkyti savo sklypą, rūpintis jo estetiniu vaizdu ir prižiūrėti taip, kad nepakenktų tretiems asmenims; turi rinkti šiukšles, valyti sąnašas, šienauti, tvarkyti želdinius, surinkti nukritusias šakas, statybines ir kitas atliekas išvežti į tam skirtas vietas; 27.4 p. nustato, kad draudžiama pažeisti savo veiksmais ar neveikimu kaimynų, kitų visuomenės narių ramybę, poilsį, higienos ir sanitarines sąlygas.
Administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga patvirtina, kad protokole nurodytoje vietoje ir laiku N. T. metė už savo sklypo ribų išmatas, stiklo gabalus, žolę, taip pakenkdamas tretiesiems asmenims ir šiukšlindamas aplinkinius sklypus. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo posėdžio protokolo matyti, kad P. B. patvirtino, jog 2013-10-09 matė, kaip N. T. stovėjo prie tvoros, mojavo kastuvu ir metė kažką per tvorą į J. A. sklypą, iš pastarojo vėliau sužinojo, kad tai buvo fekalijos. J. A. pats patvirtino, kad N. T. minėtą dieną kastuvu metė savo išmatas į jo katilinės duris ir mėtė stiklo šukes. Byloje yra nuotraukos ir vaizdo įrašas, patvirtinantis faktą, kad N. T. šiukšlino už savo sklypo ribų, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Vilniaus rajono teritorijos tvarkymo ir švaros taisyklių (patvirtintų 2010-05-07 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)) 5, 27.4 p. reikalavimus.
Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad tarp N. T. ir jo sklypo kaimynų vyksta ilgalaikis konfliktas, ginčijamos sklypo ribos. Tačiau iš bylos vaizdo medžiagos matyti, kad N. T. sklypas aptvertas tvora, todėl laikytina, kad sklypo ribos nustatytos ir tame sklype pareiškėjas turi tvarkytis nepažeisdamas trečiųjų asmenų interesų, nepažeisti higienos ir sanitarijos normų. Ginčus dėl sklypo ribų reikia spręsti civilinio proceso tvarka.
Ištyrus visas aplinkybes laikytina, kad byloje teisingai nustatyta, kad N. T. metė šiukšles į kaimyninius sklypus ir tokiu būdu pažeidė trečiųjų asmenų interesus, higienos normas ir aplinkinių rimtį, t. y. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 161 str.
Asmens kaltė buvo įrodyta byloje esančių įrodymų visuma: jam surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu, liudytojų parodymais duotais nagrinėjant administracinį teisės pažeidimą, nuotraukomis ir vaizdo medžiaga, kita bylos medžiaga ir veika kvalifikuota tinkamai.
Išanalizavęs įvykio situaciją, byloje esančius duomenis, liudytojų parodymus, teismas daro išvadą, kad N. T. kaltė padarius pažeidimą, numatytą ATPK 161 str., buvo įrodyta, institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, pareigūnas tinkamai nustatė N. T. pažeidimo padarymo faktą, tinkamai kvalifikavo jo veiksmus ir vidutinę sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytą nuobaudą paskyrė nepažeisdamas nuobaudos skyrimo taisyklių, todėl pareiškėjo skundas atmestinas ir nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p.,
nutarė:
N. (N.) T. skundo netenkinti.
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2013 12 20 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus rajono apylinkės teismą.
H. S.