- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-22
- Bylos Nr.
- eI-1348-162/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00541-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centro
- Atsakovas
- J. P.
- Kategorijos
- 2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2015 m. birželio 15 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei J. P. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, Rinkliavų centras) kreipėsi į teismą, prašydamas:
1) priteisti iš atsakovės 205,19 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už turto objektą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.
2) priteisti iš atsakovės 52,57 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjas nurodo, kad UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras nuo 2003 m. gruodžio 30 d. yra Telšių, Plungės, Mažeikių rajono ir Rietavo savivaldybių įsteigtas regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, kuriam pavesta rinkti, administruoti bei išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Plungės rajono savivaldybės teritorijoje. Nurodo, kad Plungės rajono savivaldybės taryba 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-168 patvirtino Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, kurių 6 punktas nustato, jog rinkliavos mokėtojai – tai komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje. Pagal šių nuostatų 60 punktą pareiškėjas vykdo vietinės rinkliavos išieškojimą iš vietinės rinkliavos mokėtojų.
Nurodo, jog remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdo atsakovė, kuri dėl nežinomų priežasčių pareiškėjui nėra sumokėjusi vietinės rinkliavos už 2008-2014 metus. Pareiškėjas, įvertinęs Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio nuostatas, prašo vietinę rinkliavą iš atsakovės priteisti tik už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.
Pareiškėjas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai, atstovas į teismo posėdį neatvyko. Gautas pareiškėjo atstovo prašymas bylą nagrinėti pareiškėjo atstovui nedalyvaujant.
Atsakovė J. P., tinkamai informuota apie teismo posėdžio vietą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko.
Atsiliepimas
Atsakovė J. P. 2015 m. birželio 11 d. teisme gautu atsiliepimu prašo administracinę bylą nagrinėti jai nedalyvaujant teismo posėdyje ir prašymą atmesti. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal 1996 m. spalio 14 d. notariškai patvirtintą sutartį yra parduotas G. J., kuri nuo to laiko valdė butą, jai perduoti visi buvo dokumentai. Pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos buvo įvykdytos: butas perduotas nuosavybėn G. J., pinigai už butą gauti, buto įgyjėja butą priėmė ir kt. Ji sudarinėjo sutartis su komunalininkais, su jais atsiskaitydavo, turėjo vykdomųjų bylų dėl įsiskolinimų, dalyvavo teisme kaip atsakovė dėl įsiskolinimų. Pažymi, kad reikalavimas pateiktas ne tam atsakovui.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjo atstovui ir atsakovei nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 79 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Rietavo savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. T1-141 patvirtinti Rietavo savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Nuostatai).
Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2012 m. balandžio 28 d.) nustatė, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu. 2012 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. XI-1981 redakcija, įsigaliojusi nuo 2012 m. balandžio 28 d. nustato, jog atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Taigi įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtoją pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyse akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
Taigi savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio šios sistemos organizavimo modelio. Plungės rajono savivaldybės taryba 2013 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. T1-168 1 punktu patvirtino Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Pagal Nuostatų 60 punktą per nustatytą laikotarpį nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) išieškojimą (pagal bendrovės valdybos patvirtintą tvarką) iš rinkliavos mokėtojų vykdo UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras.
Nuostatų 6 punkte nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – tai komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Iš esmės analogiškas reglamentavimas buvo nustatytas ir Nuostatuose, patvirtintuose Plungės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. T1-47 1 punktu (2.2-2.3 punktai) bei Plungės rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T1-317 1 punktu (6 punktas).
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (registro Nr. 80/14850) patvirtina, kad atsakovei J. P. nuosavybės teise butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausė iki 1996 m. spalio 14 d.. Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad nuosavybės teisė išregistruota 1996 m. spalio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 6771 pagrindu. Atsakovės atsiliepimas į prašymą bei pateikta 1996 m. spalio 14 d. pirkimo-paradavimo sutartis Nr. 6771, patvirtinta Plungės notarų biuro notarės, įrodo, kad atsakovė butą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavė G. J. Savivaldybės įmonės „Plungės būstas“ 2015 m. kovo 18 d. rašte Nr. D2-139 nurodyta, jog įmonėje esantys įrodymai byloja, kad 1996 m. spalio 14 d. butą adresu (duomenys neskelbtini), J. P. (K.) pardavė G. J., sudaryto sandorio sutartis įregistruota Plungės rajono notarų biure Nr. 1-6771. Po sandorio G. J. su šeima persikėlė gyventi į minėtą butą ir, rūpindamasi įsigytu nekilnojamuoju turtu, 1997 m. balandžio 25 d. sudarė pastato eksploatavimo ir paslaugų sutartį, tačiau vengė mokėti mokesčius, todėl susidarius mokesčių įsiskolinimui, jie buvo išieškomi teismine tvarka. UAB „Plungės šilumos tinklai“ 2015 m. kovo 2 d. pažymoje Nr. 328 nurodyta, kad G. J., gyvenanti (duomenys neskelbtini), yra sudariusi sutartį dėl atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį.
Byloje pateikti įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovė J. P. nėra turto objekto, už kuriame susidariusių komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą prašoma priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą, savininkė nei valdytoja, todėl pagal Nuostatus jai nekyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą.
Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovės J. P. nesumokėtą vietinę rinkliavą netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės 52,57 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą.
Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalių nuostatas proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 6 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę inter alia reikalauti atlyginti ir patirtas atstovavimo išlaidas.
Pareiškėjo prašymas netenkintas, todėl netenkintinas ir prašymas dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovės J. P. atmesti kaip nepagrįstą.
Netenkinti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centro prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.