Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rūtai Rudzinskaitei, trečiajam asmeniui D. T., nedalyvaujant atsakovams J. B., R. S., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams J. B., R. S. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, D. T.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

12. Viešoji įstaiga Respublikinė Šiaulių ligoninė 2019-10-22 rašte nurodė, kad R. S. yra klinikos pacientų registre, nustatyta diagnozė - F43.0 ūminė reakcija į stresą. Gydytas 2019 m. spalio 17-22 d. Psichozės simptomų nepastebėta, rekomenduota nevartoti alkoholio. Atvežtas GMP 1,49 prom. girtumo (b. l. 40). 2019-11-12 Viešoji įstaiga Respublikinė Šiaulių ligoninė informavo, kad R. S. yra Psichiatrijos klinikos pacientų registre, 2019-10-17 atvežtas GMP - „kalba apie savižudybę ir kad reikia nužudyti sugyventinę“. Atvykimo dieną nustatytas 1,49 prom. girtumas, 2019-10-22 išrašytas iš klinikos (b. l. 67).

13. 2020 m. balandžio 15 d. paaiškinime D. T. nurodė, kad nuo to laiko, kai Ž. S. gyvena kartu su ja (2019-11-13), J. B. buvo atvažiavusi aplankyti dukters 4-5 kartus, paskutinį kartą – 2020 m. vasario 14 d., per mėnesį paskambina 5-6 kartus. Vieną kartą motina Ž. S. paskambino būdama neblaivi, o įsikišus į pokalbį D. T., pastaroji buvo išvadinta necenzūriniais žodžiais. Motina nepasveikino dukters Ž. S. 2020 m. Kalėdų proga, tėtis R. S. Kalėdų proga nupirko dukteriai pianiną, saldainių, vaisių, knygą bei davė 10 eurų (b. l. 76). Nepilnametė Ž. S. 2020-04-14 prašyme nurodė, kad šiuo metu gyvena pas savo seserį D. T., čia jai gyventi patinka, nori ir toliau likti gyventi su seserimi (b. l. 77).

14. Administracinių nusižengimų registro išraše už trejus metus nurodyta, kad 2019 m. spalio 14 d. 16 val. 22 min. J. B., būdama girta (1,01 prom.) pasirodė viešoje vietoje, t. y. Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose, posėdyje dėl vaiko buvimo vietos. Paskirta 20 Eur bauda, bauda sumokėta. 2019 m. lapkričio 13 d. apie 18.10 val. namuose J. B. rasta neblaivi (2,92 prom.), kartu su neblaivia motina rasta ir nepilnametė Ž. S., motina nedaro reikiamų išvadų, neatsakingai vartoja alkoholį, paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. 2019 m. gruodžio 10 d. 23 val. 50 min. būnat gyvenamojoje patalpoje (duomenys neskelbtini), garsiai šaukė, švilpė, taip trikdydama kitų asmenų ramybę, poilsį, darbą, paskirta 20 Eur bauda, bauda nesumokėta (b. l. 78-80).

15. Administracinių nusižengimų registro išraše už trejus metus nurodyta, kad R. S., 2017 m. liepos 18 d. 12 val. 8 min., būdamas neblaivus, melagingai pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje, t. y. kad jo motina ir brolio sugyventinė konfliktuoja žodžiais, provokuoja jį, nors jokio konflikto nebuvo, paskirta administracinė nuobauda – 20 Eur bauda. Bauda sumokėta. 2019 m. gruodžio 23 d. 1 val. 3 min. R. S. tyčia išdaužė S. S. priklausančio gyvenamojo namo kambario durų lango stiklą, tuo padarydamas mažareikšmę žalą, paskirta 25 Eur bauda, bauda nesumokėta (b. l. 81-82). Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis R. S. 2015-07-14 Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 2 d. (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) ir nuteistas laisvės apribojimu 1 metams. Šiaulių apylinkės teismo 2017-11-27 nuosprendžiu nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. terminuotu laisvės atėmimu 6 mėnesiams, paskirtos bausmės vykdymą atidedant 1 metams. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-06-27 nuosprendžiu R. S. pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d. ir nuteistas terminuotu laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019-10-01 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 281 str. 1 d. (kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas), paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Nuo 2020 m. sausio 15 d. R. S. atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1- ajame sektoriuje (b. l. 84-89).

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

17. Kaip minėta, tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Pažymėtina, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei.

18. Esant bent vienam iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Tėvų veiksmai (neveikimas) gali būti vertinami kaip neterminuotos jų valdžios apribojimo pagrindas tik tada, kai jais vaiko vystymuisi daroma ypatinga žala ar kai vaiku visiškai nesirūpinama, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), t. y. neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio priemonė (kraštutinė priemonė), o laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Taigi, nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta.

19. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad iki Ž. S. paėmimo iš atsakovės, atsakovai neužtikrino dukteriai tinkamų gyvenimo sąlygų, savo amoraliu elgesiu darė žalingą įtaką dukteriai dėl savo kaltės, t. y. dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. Atsakovai vengia atlikti tėvų pareigas auklėti nepilnametę dukterį, visiškai nusišalinę nuo jos auklėjimo ir priežiūros bei išlaikymo teikimo. Atsakovė bausta administracine tvarka už veikimą priešingai vaiko interesams. Be to, eilę kartų fiksuoti abiejų atsakovų neblaivumo atvejai, bei konfliktai ir smurto atvejai tarp pačių atsakovų. Įvertinus pateiktus duomenis ir įrodymus, darytina išvada, kad atsakovai iš esmės netinkamai rūpinosi nepilnamete Ž. S., jos neprižiūrėjo. Savo elgesiu, t. y. alkoholio vartojimu ir konfliktais namuose, atsakovai darė žalingą įtaką vaikui, neužtikrino saugios vaiko aplinkos. Darytina išvada, kad atsakovai pažeidė nepilnametės dukters teises ir interesus. Be to, atsakovai neteikia finansinio išlaikymo dukteriai, paremia tik daiktais, atsakovė lanko dukterį retai, tėvas dukteriai skambina dažnai, nelanko dėl objektyvių priežasčių, nors pataisos namuose dirba, tačiau jokio išlaikymo neteikia. Darytina išvada, kad atsakovė neužtikrina vaikui saugios aplinkos, teisės į mokymąsi, teisės į sveikatos priežiūrą, piktnaudžiauja alkoholiu, nevykdo pagalbos plane numatytų priemonių. Atsakovas pasirūpinti dukterimi negali dėl jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės, galimai ir dėl savo psichinės būklės. Nepilnametė Ž. S. nurodė, kad šiuo metu gyvena pas savo seserį D. T., čia jai gyventi patinka, nori ir toliau likti gyventi su ja. Trečiasis asmuo mano, kad situacija nepasikeis ir jie vaiku nesirūpins, posėdyje nurodė, kad nors atsakovas ir skambina dukteriai, tačiau planuoja išvykti dirbti į užsienį. Ieškovo atstovė prašo atsakovams nustatyti tėvų valdžios apribojimą neterminuotai dukters Ž. S. atžvilgiu, kadangi situacija atsakovų šeimoje nepasikeis. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovai yra nusišalinę nuo dukters priežiūros, nevykdo tėvų pareigų vaikui, atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, iki realios laisvės atėmimo bausmės atsakovas taip pat piktnaudžiavo alkoholiu, abu atsakovai vedė netinkamą gyvenimo būdą, nesudarė saugių gyvenimo sąlygų, fiksuoti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, todėl yra reali grėsmė vaiko sveikatai, saugumui ir gyvybei. Tokiais savo veiksmais jie daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi, nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti ir jie galėtų imtis aktyvių veiksmų ir priemonių pakeisti susiklosčiusią situaciją. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas atsakovų tėvų valdžią apriboti neterminuotai.

20. Išaiškintina atsakovams, jog apribojus jiems tėvų valdžią, sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 str. 3 d.). Neterminuotas tėvų valdžios ribojimas atsakovams neužkerta kelio kreiptis į teismą dėl apribojimo panaikinimo, pateikiant įrodymus, jog aplinkybės, dėl kurių tėvų valdžios apribojimas buvo nustatytas, išnyko (CK 3.181 str. 2 d., 3.182 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

21. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o materialinį išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 1, 2 ir 3 d.). Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaiko interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.

22. Pažymėtina, kad išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

23. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų išlaikymą vaikui Ž. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur iš kiekvieno atsakovo.

24. Trečiasis asmuo D. T. pateikė išlaidų nepilnametei Ž. S. kas mėnesį paskaičiavimą, iš kurio matyti, kad maitinimui namuose skiriama 200 Eur, maitinimui mokykloje – 40 Eur, rūbams ir avalynei – 70 Eur, mokymosi priemonėms – 130 Eur, laisvalaikiui – 30 Eur, mobilaus telefono ir interneto išlaidoms – 20 Eur, vaistams ir vitaminams – 26 Eur, klasės fondui – 10 Eur (3 mėnesiams), mokesčiams, būsto nuomai – 75 Eur, pramogoms – 50 Eur (b. l. 90). Atsižvelgiant į infliacijos lygį, kainų kilimą, vidutinį darbo užmokesčio dydį, su tokiais argumentais iš esmės galima sutikti. Kiekvienam vaikui reikalinga tinkama mityba, apranga, higienos priemonės, mokymosi priemonės, patiriamos transporto išlaidos, reikalingos lėšos laisvalaikiui, pramogoms, įdomesniam poilsiui atostogų metu ir pan.

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (toliau – MMA), tačiau MMA dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi. Nuo 2020 m. MMA sudaro 607 Eur (iki mokesčių). Ieškovas iš atsakovų prašo priteisti po 150 Eur. Nagrinėjamu atveju teismas nesivadovauja MMA kriterijumi, tačiau į jį atsižvelgtina, kadangi jis be kita ko parodo valstybės pragyvenimo lygio brangimą.

26. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė niekur nedirba (b. l. 95), neturi jokio nekilnojamojo turto, turėjo transporto priemonę, kuri yra išregistruota (b. l. 92, 94). Atsakovas dirba pataisos namuose (b. l. 99), turi transporto priemonę, kuri nėra išregistruota (b. l. 91), nekilnojamojo turto neturi. Teismo vertinimu, ieškovo prašoma priteisti iš atsakovų išlaikymo suma yra teisinga ir pagrįsta. Siekiant užtikrinti atsakovų nepilnamečio vaiko interesus bei vadovaujantis proporcingumo, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai turi pareigą išlaikyti savo vaiką, įvertinus tai, kad atsakovė yra darbingo amžiaus, byloje nepateikta duomenų, kad ji turi sveikatos problemų, o atsakovas dirba pataisos namuose, į valstybės teikiamą nuo 2020 m. padidintą paramą vaikui kas mėnesį, iš atsakovų priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui Ž. S. po 150 Eur iš kiekvieno atsakovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2020-04-20 iki vaiko pilnametystės. Priteistos sumos indeksuojamos kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 str.), o išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina laikinoji globėja D. T. (CK 3.202 str. 2 d.).

Dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo, nuolatinio globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

27. CPK 376 straipsnio 3 dalis nustato, kad šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

28. Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CPK 407 straipsnis). Teismo inicijuota byla dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir (ar) globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjama žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje (CPK 502 str. 1 d.). Vaikas, kuris sugeba išreikšti savo nuomonę ir suformuluoti savo pažiūras, dėl nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir (ar) globėjo skyrimo turi būti išklausytas teismo posėdyje (CPK 503 str. 1 d.). Klausimas dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir (ar) globėjo ar rūpintojo paskyrimo išsprendžiamas teismo nutartimi (CPK 504 str. 1 d.). Jeigu vaikas turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria to turto administratorių (CPK 504 str. 3 d.).

29. Ieškinyje nurodyta, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-12-10 įsakymu Nr. A-1854 Ž. S. nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskirta D. T., pas ją nustatant ir gyvenamąją vietą. Teismas neturi duomenų, kad laikinoji globėja neatitiktų keliamų reikalavimų ir laikinojo globėjo pareigas vykdytų netinkamai. Nepilnametė Ž. S. nurodė, kad jai patinka gyventi pas seserį ir norėtų toliau pas ją gyventi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeistas aplinkos, kurioje gyvena atsakovų duktė, stabilumas, taip pat užtikrinti saugias vaiko gyvenimo bei vystymosi sąlygas, tikslinga Ž. S. gyvenamąją vietą palikti nustatytą laikinosios globėjos D. T. gyvenamojoje vietoje.

30. Teismo nutartimi inicijuotina civilinė byla žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje dėl nepilnamečio vaiko Ž. S. nuolatinės globos nustatymo, nuolatinio globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas apriboti tėvo valdžią buvo patenkintas, už šį neturtinį reikalavimą apriboti atsakovams tėvų valdžią kiekvienas atsakovas turėtų mokėti 75 Eur žyminį mokestį (reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą yra išvestinis reikalavimas, todėl žyminiu mokesčiu neapmokestinamas). Kadangi byloje iš kiekvieno atsakovo priteistas išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis įmokomis, kiekvienas atsakovas turėtų mokėti po 41 Eur dydžio žyminį mokestį. Už procesinių dokumentų siuntimą teismas patyrė 13,34 Eur išlaidų, todėl kiekvienas atsakovas turėtų atlyginti po 6 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

32. Byloje nėra duomenų, jog atsakovai būtų atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, todėl patenkinus reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo bei patenkinus patikslinto ieškinio dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, iš kiekvieno atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: po 75 Eur žyminio mokesčio už tėvų valdžios apribojimą, po 41 Eur (150 Eur*12 mėn. * 3 proc.*75 proc.) žyminio mokesčio už priteistą išlaikymo dydį, iš viso po 116 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis) žyminio mokesčio. Taip pat iš kiekvieno atsakovo priteistinos po 6 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270, 284 ir 406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko Ž. S., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko Ž. S., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui Ž. S., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020-04-20) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui Ž. S., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020-04-20) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti nepilnamečio vaiko Ž. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą laikinosios globėjos D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje.

Paskirti nepilnamečio vaiko Ž. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise laikinąją globėją D. T..

Priteisti valstybei iš R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 122 Eur (vieno šimto dvidešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 116 Eur (vieno šimto šešiolikos eurų) žyminis mokestis ir 6 Eur (šešių eurų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 122 Eur (vieno šimto dvidešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 116 Eur (vieno šimto šešiolikos eurų) žyminis mokestis ir 6 Eur (šešių eurų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Teismo nutartimi inicijuoti civilinę bylą dėl nepilnamečio vaiko Ž. S. nuolatinės globos nustatymo, nuolatinio globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.