- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-08-25
- Bylos Nr.
- N-556-885-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Vaida Urmonaitė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 26 d. nutarties A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Patrulių rinktinės pareigūnas A. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2005 m. gruodžio 11 d. 19.00 val. Klaipėdoje, Budelkiemio 16, vairavo automobilį ,,VW Golf”, (duomenys neskelbtini) neblaivus (nustatytas sunkus girtumo laipsnis), neturėdamas vairuotojo pažymėjimo ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 59, 61.3, 68 punktų reikalavimus. A. P. veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 6 dalį, 129 straipsnį.
Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus Administracinės veiklos poskyrio (toliau – ir Institucija) 2005 m. gruodžio 21 d. nutarime konstatuota, kad A. P. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje, 126 straipsnio 3 dalyje, už kuriuos jam, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirta galutinė nuobauda – 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėnesiams. A. P. šį nutarimą apskundė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, prašė jį panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodė, kad automobilio 2005 m. gruodžio 11 d. 19.00 val. nevairavo ir KET nepažeidė, nes jis tik patraukė automobilį, trukdžiusį išvažiuoti kaimynei R. S. Pripažino, kad tą dieną vartojo alkoholį, nes nesiruošė niekur važiuoti. Taip pat pažymėjo, kad būtent todėl, jog niekur nesiruošė važiuoti, o tik patraukti automobilį, kuris buvo kliūtis išvažiuoti kaimynei, jis neėmė dokumentų – vairuotojo pažymėjimo bei draudimo dokumentų.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. sausio 26 d. nutartimi A. P. skundo nepatenkino, Institucijos 2005 m. gruodžio 21 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas administracinio teisės pažeidimo protokolu, alkotesterio parodymais, tarnybiniu pranešimu, liudytojo A. Z. parodymais įrodė, kad A. P. 2005 m. gruodžio 11 d. apie 19.00 val. Klaipėdoje, Budelkiemio g., namo Nr. 16 kieme, vairavo automobilį ,,VW Golf”, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus bei nepateikė vairuotojo pažymėjimo, todėl padarė pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje, 126 straipsnio 3 dalyje.
Šalies argumentai
A. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo ir bylą nutraukti, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus bei neteisingai traktavo jo veiksmus kaip KET pažeidimą. Teigia, kad automobilio įvykio dieną nevairavo, tik patraukė automobilį, trukdžiusį išvažiuoti kaimynei R. S. Pripažįsta tą dieną vartojęs alkoholį, nes nesiruošė niekur važiuoti. Taip pat pažymi, kad būtent todėl, jog niekur nesiruošė važiuoti, o tik patraukti automobilį, kuris buvo kliūtis išvažiuoti kaimynei, jis neėmė dokumentų – vairuotojo pažymėjimo bei draudimo dokumentų. Teigia, kad jo veiksmų negalima traktuoti kaip automobilio valdymo – kad praleisti kitą automobilį, pajudėjo ne daugiau kaip penkis metrus. Jis tik sėdėjo prie vairo, o automobilį stūmė J. L. Savo veiksmais niekam žalos nepadarė, todėl, apelianto manymu, galima taikyti ATPK 17 straipsnio nuostatas.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo A. P. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
A. P. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį ir 126 straipsnio 3 dalį, už Kelių eismo taisyklių 61. 1, 61. 3, 68 punktų pažeidimus.
Asmuo, dėl kurio buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, prašo administracinę bylą nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, nes tvirtina transporto priemonės nevairavęs, nors neginčija administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje buvęs neblaivus bei sėdėjęs už vairo stumiant jo automobilį.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, Kelių eismo taisyklės nepateikia vairavimo sąvokos. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas žodį „vairuoti“ aiškina kaip valdymą vairu. Toks žodžio „vairuoti“ reikšmės pateikimas suponuoja išvadą, kad transporto priemonės vairavimas nėra privalomai sietinas su automobilio vidaus variklio užvedimu, kurio pagalba ir varoma transporto priemonė. Taigi nesant abejonių dėl transporto priemonės „VW Golf“, (duomenys neskelbtini), už kurios vairo sėdėjo ir ją valdė A. P., judėjimo, darytina kategoriška išvada, kad apeliantas nesilaikė draudimo vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, todėl pagrįstai pripažintas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 68 punktą (asmens patraukto administracinėn atsakomybėn paaiškinimai, liudytojų A. Z., R. S., J. L. parodymai, administracinio teisės pažeidimo protokolas). Jau paminėti bei nebekartotini faktiniai duomenys nekelia teisinių abejonių ir dėl A. P. kaltės pažeidus Kelių eismo taisyklių 61. 1 ir 61. 3 punktų reikalavimus.
Apeliaciniame skunde keliamas taip pat būtinojo reikalingumo aspektas.
Būtinojo reikalingumo esmė atskleista Administracinių teisės pažeidimų kodekso 17 straipsnyje. Būtinasis reikalingumas atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant antrajam tam tikrą žalą. Kad būtinojo reikalingumo aktas būtų teisėtas, reikia tam tikrų sąlygų: 1) pavojus dėl žalos atsiradimo tam tikriems interesams turi būti realus, akivaizdus, o ne tariamas; 2) teisės saugomam interesui gresiantis pavojus tomis aplinkybėmis negali būti pašalinamas kitomis priemonėmis, būdais, išskyrus žalos padarymą kitam teisės saugomam interesui. Toks gelbėjimo būdas nėra pavojingas visuomenei tik kai jis yra būtina, išimtinė priemonė tam interesui išgelbėti; 3) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji.
Administracinėje byloje nėra įrodymų apie pavojų atitinkamam teisės saugomam interesui, o tai reiškia, jog veikta ne būtinojo reikalingumo būklėje.
Tokiu būdu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 26 d. nutarties naikinimui ar keitimui pagrindų nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. P. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Nutartis neskundžiama.