- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-14
- Bylos Nr.
- AN2-160-382/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00056-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Pocius
- Pažeidėjas
- J. V.
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.11Pakartotinis transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 427 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. V. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. kovo 21 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2019 m. vasario 21 d. 20.03 val. J. V. pakartotinai po administracinės nuobaudos paskyrimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį, nepraėjus vieneriems metams po paskirtos nuobaudos įvykdymo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., vairavo automobilį BMW 523, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas 1,40 promilių girtumas. Tokiu būdu J. V. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje (2017 m. lapkričio 16 d. įstatymo Nr. XIII-753 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. kovo 21 d. nutarimu J. V. pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje (2017 m. lapkričio 16 d. įstatymo Nr. XIII-753 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d.), ir jam paskirta 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų) bauda, kartu atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis ANK 427 straipsnio 3 dalimi, konfiskuota J. V. priklausanti transporto priemonė – automobilis BMW 523, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. V. prašo iš dalies pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. kovo 21 d. nutarimą ir, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, paskirti švelnesnes administracines nuobaudas: sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą iki 8 (aštuonių) mėnesių; netaikyti transporto priemonės – automobilio BMW 523, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.
Dėl teisės vairuoti transporto priemones termino sutrumpinimo
Apeliaciniame skunde pažymima, kad J. V. anksčiau jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, po to jis išsilaikė vairuotojo egzaminą ir gavo naują vairuotojo pažymėjimą, VĮ „R.“ jam buvo pasakyta, kad jis baustumo nebeturi. 2019 m. kovo 21 d. vakare, grįždamas po darbo, automobiliu BMW 523, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užsuko į prekybos centrą, kuriame apsipirkęs įsėdo į automobilį. Kadangi buvo pavargęs po paros budėjimo darbe, J. V. nurodo iš įsigyto butelio trauktinės „(duomenys neskelbtini)“ išgėręs šiek tiek šio gėrimo ir pradėjęs važiuoti link namų, esančių (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini). sav. Tik pradėjus važiuoti iš prekybos centro aikštelės, pamatė, kad iš tos pačios aikštelės per vieną automobilį iš paskos važiuoja policijos tarnybinis automobilis. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodo supratęs, kad policijos pareigūnai galėjo matyti, kaip jis aikštelėje vartojo alkoholį. Pareigūnai J. V. sustabdė ir priėjusi policininkė paklausė, ar jis vartojo alkoholio. Apeliantas pareigūnei patvirtino, kad ką tik išgėrė alkoholio. Pareigūnė iš tarnybinio automobilio atsinešė alkoholio matuoklį, ant kurio jau buvo uždėtas antgalis ir liepė J. V. į jį pūsti. Papūtus tikrinimo rezultatai rodė, jog apeliantui nustatytas 1,40 promilės lengvas neblaivumo laipsnis. Apeliaciniame skunde J. V. tvirtina, kad pareigūnams išsakė abejonę dėl išgerto nedidelio alkoholio kiekio bei dėl to, kad alkoholį pavartojo ką tik iki sustabdymo, todėl alkoholio matuoklis galėjo parodyti klaidingus duomenis. Apeliantas tvirtina, kad paprašė pareigūnų leisti jam dar kartą pasitikrinti neblaivumą alkoholio matuokliu, tačiau policijos pareigūnai atsakė, kad pakartotinai tikrintis nebėra prasmės. Pareigūnai teigė, kad dėl vairavimo, esant lengvam neblaivumo laipsniui, J. V. bus paskirta kelių šimtų eurų piniginė bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 8 mėnesiams. Apeliantas tvirtina jais patikėjęs ir nutaręs, jog galbūt nėra prasmės nustatyti tikrąjį neblaivumo laipsnį, jei už tokį administracinį nusižengimą yra numatyta būtent tokia sankcija. Kitą dieną atvykus į policijos komisariatą, kita policijos pareigūnė, anot apelianto, jam netikėtai pranešė, kad vis dėlto gresia griežtesnė administracinė nuobauda ir gali būti taikomas transporto priemonės konfiskavimas. Taigi, J. V. nuomone, policijos pareigūnai padarė daug administracinio nusižengimo fiksavimo ir blaivumo patikrinimo procedūrinių pažeidimų.
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog J. V. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams – yra neproporcinga ir neteisinga bausmė, nes, atėmus teisę vairuoti tokiam ilgam laikui, nebus labiau pasiekti nuobaudos tikslai, o tik nustatytas neproporcingas, neteisingas ir perteklinis suvaržymas, sukeliantis apeliantui, jo šeimai ir darbinei veiklai ypač didelius nepatogumus, taip pat akivaizdu, kad tektų išeiti iš darbo. Apeliantas nurodo gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini). sav., o dirbantis už 6 kilometrų VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje (duomenys neskelbtini). Jo darbas yra pamaininis, todėl vykti į darbą ir sugrįžti namo tenka įvairiu paros metu, be to, neretai yra iškviečiamas skubiai atvykti į į ligoninę daryti neplanuotas operacijas. Tarp J. V. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) ir darbovietės ligoninėje joks viešasis transportas nevažiuoja, todėl, atėmus teisę vairuoti transporto priemones, apelianto mobilumas ir darbinė veikla būtų visiškai paralyžiuota, o dėl ligoninės specialistų trūkumo labai nukentės pacientai. Apeliantas skunde pažymi, kad jo darbo užmokestis nėra toks didelis, kad galėtų kasdien samdytis komercinį transportą vien tam, kad nuvažiuotų į darbą ir sugrįžtų namo. Apeliaciniame skunde daroma išvada, kad jeigu būtų paliktas toks ilgas 3 metų teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas, būtų akivaizdžiai ir reikšmingai visam šiam terminui sutrikdytas J. V. šeimos gyvenimas, gali tekti atsisakyti darbo, kuris yra pagrindinis šeimos pragyvenimo šaltinis. Papildomai atkreiptas dėmesys, kad J. V. šeima turi didelį kreditinį įsiskolinimą bankui „(duomenys neskelbtini)“, AS, jam pačiam yra nustatyti žymūs sveikatos sutrikimai, todėl netekęs dabartinio darbo, jis negalės susirasti kitos darbinės veiklos ir šeima neturės galimybės atsiskaityti su kreditoriumi.
Dėl transporto priemonės konfiskavimo
Įvertinus anksčiau paminėtus visus J. V. charakterizuojančius duomenis, taip pat tai, kad egzistuoja jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jo šeima turi nemažus kreditinius įsipareigojimus, o vienintelės turimos transporto priemonės netekimas sukeltų neproporcingai didelius finansinius sunkumus, apeliaciniame skunde prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir neskirti apeliantui transporto priemonės konfiskavimo. Jei J. V. bus sutrumpintas terminas vairuoti transporto priemones, jis vis tiek nebevairuos transporto priemonės BMW 523, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iki kol atgaus teisę vairuoti, todėl bus užkirstas kelias šio administracinio nusižengimo įrankio pakartotiniam panaudojimui.
Atsiliepimas
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. V. apeliacinį skundą atmesti, o Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. kovo 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas J. V. nesutinka tik su jam paskirta nuobauda, teigia, jog už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje (2017 m. lapkričio 16 d. įstatymo Nr. XIII-753 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d.), paskirta nuobauda yra per griežta, ir prašo ją sušvelninti, sutrumpinant už padarytą nusižengimą paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą. Taip pat apeliantas prašo netaikyti transporto priemonės BMW 523, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo. Būtent šiais klausimais apygardos teismas ir pasisako.
ANK 427 straipsnio 1 dalyje (2017 m. lapkričio 16 d. įstatymo Nr. XIII-753 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d.) nustatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau nei 0,4 promilės, bet ne daugiau nei 1,5 promilės) asmeniui, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo. Pagal ANK 427 straipsnio 2 dalį už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki ketverių metų (2017 m. lapkričio 16 d. įstatymo Nr. XIII-753 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d.). Taip pat pagal ANK 427 straipsnio 3 dalį už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Teismai, skirdami nuobaudas pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas.
Apygardos teismas, palikdamas nepakeistą Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. kovo 21 d. nutarimą, konstatuoja, kad J. V. buvo nubaustas pagrįstai. Pažymėtina, jog J. V. nenurodė jokių reikšmingų ir išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jam būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Nors J. V., remiantis pateikta medžiaga, kaip asmuo vertinamas teigiamai, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas anksčiau daug kartų baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, šiuo metu turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 6–11), o tai pažeidėją charakterizuoja neigiamai. Apygardos teismas daro išvadą, kad, skiriant J. V. nuobaudą, administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys buvo įvertinti visapusiškai, o specialiosios teisės atėmimas 3 metams yra proporcinga nuobauda apelianto padarytam nusižengimui. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad šioje byloje nėra pagrindo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neskirti administracinio poveikio priemonės ar sušvelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę.
Teisė vairuoti transporto priemones J. V. atimta už tai, kad jis padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,40 promilės girtumas. Nustačius J. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi), nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pažeidėjui už ANK 427 straipsnio 1 dalyje (2017 m. lapkričio 16 d. įstatymo Nr. XIII-753 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d.) numatyto nusižengimo padarymą buvo skirta straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda (850 Eur), teisė vairuoti transporto priemones atimta sankcijoje numatytam minimaliam terminui – trejiems metams. Apygardos teismas konstatuoja, jog už itin pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą J. V. buvo skirta pakankamai švelni nuobauda, todėl dar labiau trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nėra pagrindo.
Pažymėtina, kad, remiantis teismų praktika, paprastai pripažįstama, jog yra pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą tada, kai nustatoma, jog yra pagrindas manyti, kad tuo bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Apygardos teismas pažymi, jog apie tai, ar bus pasiekti nuobaudos tikslai, visų pirma sprendžiama atsižvelgus bei įvertinus ankstesnį pažeidėjo drausmingumą vairuojant automobilį, padarytus pažeidimus, jų dažnumą, pobūdį, taikytas administracines nuobaudas bei jų poveikį pažeidėjo elgesiui. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad J. V. anksčiau baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus 7 kartus, kaip jau minėta, šiuo metu turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 6–11). Nors nurodytos aplinkybės visapusiškai J. V. asmenybės neapibūdina, tačiau charakterizuoja jį neigiamai kaip asmenį, kuriam paskirtos nuobaudos už ankstesnius administracinius nusižengimus neturėjo jokios teigiamos įtakos. Apygardos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ankstesnius pažeidėjo padarytus nusižengimus, elgėsi tinkamai ir tai savaime nesuponuoja išvados, jog apylinkės teismas nevisapusiškai ar nedetaliai įvertino aplinkybes, reikšmingas administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui.
Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Šiuo atveju, siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, tarp jų ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Todėl šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nubaudžiant nusižengimą padariusį asmenį, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes.
Apelianto prašymas skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, t. y. sutrumpinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, grindžiamas nepatogumais, kurių patirs netekęs teisės vairuoti transporto priemones, nes negalės vykdyti darbo funkcijų, tikėtina, praradęs darbą, praras vienintelį šeimos pajamų šaltinį, taip pat grindžiamas ir asmeniniais sunkumais, kadangi patiria sveikatos sutrikimų, pasunkės susisiekimas su vieta, kurioje dirba. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo pobūdžio ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis. Būtina atkreipti dėmesį, kad J. V., turėdamas vairavimo patirties bei dirbdamas atsakingą darbą, dar prieš darydamas nusižengimą galėjo ir privalėjo numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl nusižengimo padarymo, todėl dabar turi prisiimti neigiamus tokio veikimo padarinius. Be to, poreikis dirbti ir sudėtingas susisiekimas su darbo vieta VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje J. V. buvo būtini ir reikšmingi dar iki nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių, kurios rodytų, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys pasikeitė, jis suprato savo rizikingo elgesio esmę ir jo nebekartos.
Tai, kad netekus teisės vairuoti transporto priemones J. V. būtų sudėtinga atlikti darbo funkcijas ir išlieka galimybė, jog jis gali būti atleistas iš užimamų pareigų, savaime nesudaro pagrindo švelninti pažeidėjui paskirtą administracinio poveikio priemonę ir trumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, tuo labiau, jog VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje J. V. dirbo ir nusižengimo padarymo metu, t. y. poreikis vairuoti transporto priemones, kad galėtų vykdyti darbo funkcijas, atsirado ne po nusižengimo padarymo, ir tokio pobūdžio aplinkybės savaime nepagrindžia fakto, kad yra pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, sudarantys pagrindą trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Šios administracine tvarka nubausto asmens nurodytos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis, kadangi egzistavo dar iki nusižengimo padarymo ir galbūt kilsiančias pasekmes J. V. galėjo ir turėjo įvertinti prieš darydamas nusižengimą. Papildomai pažymėtina, jog aplinkybės, kad J. V. yra dirbantis (b. l. 49), gauna (duomenys neskelbtini) (b. l. 34), jo šeima turi kreditinį įsipareigojimą „(duomenys neskelbtini)“, AS (ankstesnis pavadinimas AB bankas (duomenys neskelbtini)) (b. l. 37–48), J. V. nustatyti sveikatos sutrikimai (b. l. 50, 51), jau buvo išsamiai aptartos ir įvertintos, pirmosios instancijos teismui skiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, todėl nesudaro pagrindo dar labiau švelninti J. V. administracinės atsakomybės.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. Akivaizdu, kad asmens veiklos suvaržymai ar pasunkinimai, kurių jis patiria dėl specialiosios teisės atėmimo, būtų beprasmiai ir nebūtini, jei, net ir nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, būtų pasiekti visi administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnio 2 dalyje. Apygardos teismas konstatuoja, jog J. V. privalo jam paskirtą administracinio poveikio priemonę atlikti iki galo, kad, be kita ko, būtų pasiektas vienas pagrindinių ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje jis nebedarytų naujų administracinių nusižengimų. Pažymėtina, jog J. V. buvo nustatytas 1,40 promilės girtumas, kuris, nors ir atitinka tik lengvą neblaivumo laipsnį, smarkiai viršijo leistiną ribą. Asmens vairavimas esant tokiam girtumui sudaro pagrindą tvirtinti, kad nagrinėjamu atveju neigiamų pasekmių ir žalos pačiam pažeidėjui, kitiems eismo dalyviams, jų sveikatai bei turtui nekilo tik dėl laimingo atsitiktinumo.
Atkreiptinas dėmesys, jog apeliaciniame skunde yra pakankamai išsamiai aptariami policijos pareigūnų neva padaryti administracinio nusižengimo fiksavimo ir blaivumo patikrinimo procedūriniai pažeidimai. Sutiktina su apeliacinio skundo išvada, jog, įrodinėjant atitinkamus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, techninių matavimo priemonių rodmenys yra viena pagrindinių įrodinėjimo priemonių, tačiau apygardos teismas negali sutikti su vertinimu, jog nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai nesilaikė atliekamoms procedūroms keliamų reikalavimų. Atsiliepime į apeliacinį skundą yra pažymėta, jog tiek administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, tiek teismo posėdžio metu J. V. visiškai prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą ir paaiškino, kad automobilį vairavo išgėręs trauktinės, sutiko su nustatytu girtumu, gailėjosi padaręs administracinį nusižengimą. Taigi dar kartą pažymėtina, kad nei administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, nei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu J. V. nekėlė klausimo, kad alkoholio matuoklis galėjo parodyti klaidingus duomenis, ir dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų, pasak paties pažeidėjo, policijos pareigūnų padarytų blaivumo patikrinimo procedūrinių pažeidimų nepasisakė. Atvirkščiai, pripažino vairavęs išgėręs ir sutiko su nustatytu girtumu. Tokią išvadą patvirtina ir paties J. V. įrašas administracinio nusižengimo protokolo grafoje „Asmens pasiaiškinimas ir pastabos“, kur jis nurodė, kad su pažeidimu sutinka ir dėl jo labai gailisi, galvojo, jog administracinė nuobauda už ankstesnį nusižengimą yra nebegaliojanti (b. l. 2–3). Policijos pareigūnai nėra suinteresuoti bylos baigtimi, iš bylos medžiagoje esančių duomenų nėra pagrindo tvirtinti, kad jie būtų linkę apšnekėti pažeidėją ar teikti klaidingus / melagingus parodymus, todėl apygardos teismas neabejoja jų teikiamos informacijos teisingumu.
Būtina atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d.) yra numatyta, kad, jeigu asmuo atsisako tikrintis arba medicininės apžiūros ar nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Administracijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d.). Taigi J. V. kilus abejonių dėl policijos pareigūnų jam nustatyto girtumo laipsnio arba abejojant dėl procedūrinių reikalavimų laikymosi tvarkos, jis galėjo savarankiškai kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis ir nustatyti tikslų neblaivumo laipsnį, tačiau šia galimybe apeliantas nepasinaudojo. Be to, atsižvelgiant į tai, kad J. V. dirba medicinos srityje, t. y. (duomenys neskelbtini) VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, neįtikėtina, kad jam apie tokią teisės aktų numatytą galimybę nebuvo žinoma. Apygardos teismas pažymi, kad J. V. nurodyti argumentai jo kaltės nepaneigia ir padarytos veikos pavojingumo nemažina. Atsižvelgiant į tai, kad buvo padarytas itin šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, darytina išvada, jog, sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tikėtina, kad J. V. ir toliau lengvabūdiškai vertins savo elgesį, galbūt darys naujus administracinius nusižengimus, kadangi tikėsis išvengti atsakomybės arba manys, jog ji bus sušvelninta.
Apeliaciniame skunde, be viso to, kas aptarta, prašoma neskirti transporto priemonės BMW 523, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo. Už J. V. padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje (2017 m. lapkričio 16 d. įstatymo Nr. XIII-753 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d.), transporto priemonės konfiskavimas (ANK 427 straipsnio 3 dalis) yra numatytas kaip privalomas. Pirmosios instancijos teismas nutarime jau buvo pažymėjęs, kad, nors apeliantas teigia, jog minėta transporto priemonė yra vienintelis šeimos automobilis ir juo reikalinga vykti į darbą, tačiau šios nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo netaikyti minėtos administracinio poveikio priemonės. Be to, apeliaciniame skunde J. V. nenurodo jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir neskirti transporto priemonės konfiskavimo. Taigi ši Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. kovo 21 d. nutarimo dalis dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su transporto priemonės konfiskavimo pagrįstumu, nekeičiama.
Klaipėdos apygardos teisme 2019 m. gegužės 13 d. buvo gautas priedas prie apeliacinio skundo, jame nurodoma, jog, J. V. nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu pagal naująją ANK 427 straipsnio redakciją nepagrįstai jam paskyrė per griežtą administracinę nuobaudą. ANK 427 straipsnio 1 dalyje (2019 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1931 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. balandžio 1 d.) yra numatyta, kad šioje normoje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Atsižvelgiant į tai, kad J. V. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. kovo 21 d. nutarimu pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį buvo paskirta 850 Eur bauda, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai J. V. administracinį nusižengimą kvalifikavo pagal jo padarymo metu galiojusios ANK 427 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos redakciją (2017 m. lapkričio 16 d. įstatymo Nr. XIII-753 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d.). Šiuo metu galiojanti normos redakcija numato griežtesnę administracinę atsakomybę.
Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, reikšmingas nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas, patikrinus jį, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutarimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. kovo 21 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.