Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. spalio 10 d., apie 03.00 val., Kauno r. sav., Girionių k., Laumėnų g. ties namu Nr. 2, A. K., vairuodamas transporto priemonę – automobilį Audi A4, valst. nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į matomumą ir kelio būklę, atsitrenkė į vartus, dėl ko buvo sugadintas automobilis ir vartai. Eismo įvykio metu, padaręs turtinę žalą, nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, policijai nepranešė, nepažymėjo įvykio vietos Kelių eismo taisyklių nustatyta tvarka, iš įvykio vietos nuvažiavo. Po eismo įvykio vartojo psichiką veikiančią medžiagą – alkoholį, nesulaukęs, kol bus patikrintas ar bus atsisakyta tai daryti. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 127; 219.1; 221; 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. kaltę dėl visų pažeidimų pilnai pripažino, gailisi ir paaiškino, kad 2016 m. spalio 10 d. nakties metu vairavo automobilį. Esant slidžiai kelio dangai, pastebėjęs tvorą, stabdė, tačiau vis tiek į tvorą atsitrenkė. Matė, kad ji yra išversta. Išlipęs automobilio ieškojo aikštelės sargo ar budinčio, tačiau jų nebuvo, todėl nuvažiavo prie netoliese esančio bendrabučio ir pastatė ten mašiną. Nepagalvojo, kad neradus sargo, reikėjo skambinti į policiją. Kadangi buvo labai susinervinęs ir nepavyko užmigti, todėl šiek tiek išgėrė alaus. Kitos dienos ryte apie 11val. jis vėl ėjo link garažų, tikėdamasis surasti ką nors ir susitarti dėl žalos atlyginimo, tačiau einant jį sustabdė policijos pareigūnai. Po keleto dienų A. K. skambinosi į urėdiją ir klausė dėl žalos atlyginimo. Jam buvo pasakyta, kad jam paskambins ir pasakys ar jis turės atlyginti žalą, tačiau niekas nepaskambino.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema (b. l. 2), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio, iš kurio matyti, kad 2016 m. spalio 10 d., apie 11.30 val. buvo gautas pranešimas, kad automobilis apgadino garažo vartus ir pasišalino iš įvykio vietos. Nuvykus nurodytu adresu, policijos pareigūnai rado išverstus teritorijos vartus, matėsi automobilio paliktos vėžės, šalia mėtėsi automobilio detalės. Urėdijos darbuotojas V. V. paaiškino, kad vartus rado sugadintus 07.30 val. Darbuotojas taip pat nurodė adresą, kur stovėjo iš įvykio vietos pasišalinęs automobilis. Nuvažiavę nurodytu adresu, policijos pareigūnai pastebėjo automobilį Audi A4, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo akivaizdžiai apgadintas po eismo įvykio. Prie automobilio stovėjo vairuotojas A. K., kuris prisipažino nakties metu padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalinęs. Vairuotojui nustatytas 0,47 promilės neblaivumas. Vairuotojas paaiškino, kad po eismo įvykio gėrė alaus (b. l. 3), foto nuotraukos (b. l. 4-8), A. K. paaiškinimas (b. l. 9), V. V. paaiškinimas (b. l. 10), asmens blaivumo testas, iš kurio matyti, kad 2016 m. spalio 10 d., 12.37 val. A. K. nustatytas 0,47 promilės neblaivumas (b. l. 11), VĮ Dubravos eksperimentinės – mokomosios miškų urėdijos raštas dėl eismo įvykio (b. l. 12), duomenys apie asmens baustumą (b. l. 13-15), alkotesterio patikros sertifikatas (b. l. 16), vairuotojo pažymėjimo kopija (b. l. 17), automobilio dokumentų kopijos (b. l. 18-20), policijos informacinės sistemos duomenys (b. l. 25).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: eismo įvykio vietos schemos (b. l. 2), tarnybinio pranešimo (b. l. 3), foto nuotraukų (b. l. 4-8), liudytojo V. V. paaiškinimo (b. l. 10), paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo (b. l. 9) bei jo paaiškinimo teismo posėdžio metu matyti, kad 2016 m. spalio 10 d., apie 03.00 val., Kauno r. sav., Girionių k., Laumėnų g. ties namu Nr. 2, A. K., vairuodamas transporto priemonę – automobilį Audi A4, valst. nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į matomumą ir kelio būklę, atsitrenkė į vartus, dėl ko buvo sugadintas automobilis ir 9 metrai metalinės tvoros (vartų).

Surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad A. K. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį.

Byloje nustatyta, kad 2016 m. spalio 10 d., apie 03.00 val., Kauno r. sav., Girionių k., Laumėnų g. ties namu Nr. 2, A. K., vairuodamas transporto priemonę – automobilį Audi A4, valst. nr. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitiems asmenims priklausantį turtą, ir iš eismo įvykio vietos, padaręs turtinę žalą, nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, nepranešęs policijai ir nepažymėjęs įvykio vietos Kelių eismo taisyklių numatyta tvarka, nuvažiavo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčia, taip pat būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui, kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. K. pirminio paaiškinimo (b. l. 9) bei jo paaiškinimo, duoto teismo posėdžio metu, matyti, kad jis kaltę pripažino, paaiškino, kad iš įvykio vietos pasišalino, nes nakties metu garažų masyve nerado sargo bei jokio kito asmens. Apie tai, kad apie įvykį reikia pranešti policijai nepagalvojo, nes tikėjosi ryte atėjęs rasti sargą ir paaiškinti dėl eismo įvykio. Byloje surinktų įrodymų visuma rodo, jog iš eismo įvykio vietos A. K. pasišalino žinodamas, kad sukėlė eismo įvykį ir neįvykdęs KET 222 punkte numatytos pareigos nedelsiant pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. A. K. nežinant kieno turtui padaryta žala, nebuvo jokių objektyvių kliūčių telefonu apie eismo įvykį pranešti policijai. Byloje esantys duomenys sudaro pagrindą išvadai, jog A. K., supratęs, kad sukėlė eismo įvykį, nesant turtinę žalą patyrusio asmens eismo įvykio vietoje, policijos nekvietė ir nesiėmė jokių veiksmų surasti apgadinto turto savininką. Šios aplinkybės rodo, kad A. K. iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai ignoruodamas KET reikalavimus, taigi veikė tiesiogine tyčia. Nustačius, jog A. K. suprato sukėlęs eismo įvykį, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino neįvykdęs KET numatytų reikalavimų, konstatuotina, kad jis tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje.

Byloje nustatyta, kad 2016 m. spalio 10 d., 12.37 val. A. K. buvo nustatytas 0,47 promilės neblaivumas. A. K. paaiškino, kad jis po eismo įvykio buvo susinervinęs bei negalėjo užmigti, todėl išgėrė alaus. Kelių eismo taisyklių 221 punktas nustato draudimą su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams iškart po eismo įvykio vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines priemones, psichotropines ir kitas svaigiąsias medžiagas), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Įvertinus surinktus įrodymus, daroma išvada, kad yra įrodyta, jog A. K. po eismo įvykio iki bus nustatytos įvykio aplinkybės, vartojo alkoholinius gėrimus ir tuo pažeidė KET 221 punkto reikalavimus, todėl tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį ir A. K. kaltė dėl nurodyto pažeidimo yra pilnai įrodyta.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. K. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

A. K. administracine tvarka nebaustas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą turi būti vadovaujamasi teisingumo ir proporcingumo principais.

Skiriant nuobaudas A. K., atsižvelgiama į tai, kad padaryti pažeidimai yra vieni pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, kurie kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir paties pažeidėjo ir kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, dėl ko galėjo kilti itin skaudžių padarinių. Dėl neatsakingo ir nerūpestingo elgesio pažeidėjas yra priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių, netekti tam tikrų teisių, laisvių, materialinių vertybių arba patirti kitokių teisės suvaržymų bei apribojimų. Už padarytus administracinės teisės pažeidimus turi būti baudžiama adekvačiai, kaip numatyta straipsnio dalies sankcijoje, nes kitu atveju nebus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Atsižvelgiant į visas nustatytas ir išdėstytas aplinkybes, jam skirtinos administracinės nuobaudos – baudos su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalies, 127 straipsnio 2 dalies, 130 straipsnio 1 dalies, sankcijose.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30 ² straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas

nutaria:

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, skirti 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (metams);

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, skirti 45 Eur (keturiasdešimt penkių eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, skirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems).

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems).

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 16062322124.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.