- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-10
- Bylos Nr.
- 2S-1468-658/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08554-2009-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Skolininkas
- A. J.
- Pareiškėjas
- AB „TEO LT“
- Kategorijos
- 113.6.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal skolininko - A. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1715-199/2014 pagal pareiškėjo- AB „TEO LT“ pareiškimą, suinteresuoti asmenys: antstolė L. U. D., A. J., E. J., A. J. firma „Arjanta“, dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo vykdymo procese,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja (išieškotoja) AB „TEO LT“ kreipėsi į teismą prašydama nustatyti skolininko A. J. turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su E. J., t.y. ½ dalį A. J. įmonės „Arjanta“ pajamų, ½ dalį automobilio „Chevrolet venture“, v/n (duomenys neskelbtini), bei ½ dalį jo sutuoktinės E. J. gaunamo darbo užmokesčio. Nurodė, kad vykdant skolos išieškojimą iš skolininko A. J. antstolei nepavyko skolos išieškoti iš skolininko asmeninio turto, todėl išieškojimas buvo nukreiptas į turtą, kuris yra skolininko ir jos sutuoktinės bendroji jungtinė nuosavybė (t. I, b.l. 85-88).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 10 d. nutartimi pareiškimą tenkino iš dalies. Nustatė, kad skolininkui A. J. turte, priklausančiame bendrosios jungtinės nuosavybės teise jam ir jo sutuoktinei E. J., priklauso ½ dalis A. J. įmonės „Arjanta“ gaunamų pajamų bei ½ dalis automobilio „Chevrolet venture“, v/n (duomenys neskelbtini). Likusioje dalyje pareiškimą atmetė. Teismas nustatė, kad A. J. nuo 1999-07-29 yra A. J. firmos „Arjanta“ savininkas (b .l. 43-44). Santuokos metu A. J. įsigijo automobilį „Chevrolet venture“, v/n (duomenys neskelbtini), kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (bylos priedo vykdomosios bylos Nr. 0050/13/00251, b. l. 27-29). Teismas, vadovaudamasis LR CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, numatančiu, kad bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, nustatė skolininkui priklausančią ½ dalį A. J. įmonės „Arjanta“ gaunamų pajamų bei ½ dalį automobilio. Atsižvelgęs į tai, kad skolininko sutuoktinė serga sunkia onkologine liga, dėl kurios negali dirbti, jau ilgą laiką gauna tik ligos pašalpą, pareiškėjai nepateikus jokių duomenų apie E. J. gaunamas pajamas, teismas prašymą nustatyti skolininko A. J. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje į ½ dalį jo sutuoktinės E. J. gaunamų pajamų, atmetė (t. I. 125-127).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skolininkas A. J. atskiruoju skundu (t. I, b.l. 134-137) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo arba CPK 163 straipsnio pagrindu sustabdyti bylos nagrinėjimą. Nurodo, kad teismui pateiktame atsiliepime prašė CPK 163 straipsnio pagrindu sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą kol bus išnagrinėtas skolininko pateiktas skundas dėl antstolio veiksmų. Nes jei bus patenkintas skolininko skundas išieškojimas vykdomojoje byloje bus nutrauktas ir, sutinkamai su CPK 667 straipsnio nuostatomis, išieškojimas pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus būtų galimas ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo ir to turto nutraukimo dienos. Paaiškėjus tokioms aplinkybėms pareiškėjo pateiktas pareiškimas būtų nepagrįstas ir byla turėtų būti nutraukta, todėl dėl skolininko pateikto skundo priimtas sprendimas turėtų prejudicinę galią nagrinėjamai bylai. 2014-04-03 vykusio teismo posėdžio metu skolininkas nurodė, kad Kauno apylinkės teismui yra pateikęs skundą. Šio skundo nuorašą su teismo anspaudu, patvirtinančiu, kad skundas pateiktas teismui parodė teisėjai ir prašė tuo pagrindu bylos nagrinėjimą sustabdyti. Susipažinęs su skundžiama nutartimi skolininkas suprato, kad jo prašymo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą teismas visai nesprendė ir priimdamas skundžiamą nutartį dėl jo nepasisakė, kas sudaro absoliutų procesinio sprendimo negaliojimo pagrindą. Pažymi, kad nutartyje nurodyta, kad teismas vadovavosi CPK 296 straipsnio 4 dalimi, kurios nėra, 294 straipsniu, kuriame reglamentuota bylos nutraukimo tvarką ir pasekmes bei CPK 593 straipsniu, kuris nereglamentuoja ginčo santykių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja AB „TEO LT“ (t. II, b.l. 2-3) prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visus suinteresuotų asmenų prašymus, juos tinkamai išanalizavo ir išsprendė, ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes. Priimta nutartis sudaro realią galimybę pagaliau įvykdyti 2009 m. teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė L. U. D. (t. I, b.l. 142-144) prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad Kauno apylinkės teismo 2014-04-10 nutartis yra motyvuota ir teisėta. Pažymi, kad skolininkas yra praleidęs naikinamąjį terminą pateikti skundą dėl antstolės veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo ribų nustatymas yra svarbus dalyvaujantiems byloje asmenims, nes apibrėžia šalių procesinių teisių ir pareigų įgyvendinimo ribas, taip pat apeliacinėje instancijoje. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama, neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, ir siekiama nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek faktine, tiek teisine prasme. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama. Apeliacinio skundo nustatytos ribos gali būti peržengtos tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju būtinybės peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta, todėl byla nagrinėjama atskirojo skundo ribose. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Atskirajame skunde pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumas yra grindžiamas procesinių teisės normų pažeidimu, o būtent tuo, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė pareikšto reikalavimo dėl bylos sustabdymo, kas apelianto nuomone, sudaro absoliutų teismo nutarties negaliojimo pagrindą. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su šiuo apelianto argumentu. Visų pirma teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia ieškinio (pareiškimo) dalykas ir jo pagrindas. Ieškinio (pareiškimo) dalykas – tai ieškovo (pareiškėjo) pareikštas materialinis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas (pareiškėjas) grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio (pareiškimo) dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas ginčą sprendžia pagal ieškovo (pareiškėjo) pareikštus reikalavimus. Tuo tarpu suinteresuoto asmens šioje byloje pareikštas prašymas dėl bylos sustabdymo nėra materialinis teisinis reikalavimas, todėl net ir tuo atveju, jei toks prašymas nebūtų išnagrinėtas – tai nesudarytų absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte. Antra, apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo jo pareikšto prašymo dėl bylos sustabdymo prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Išklausius teismo posėdžių garso įrašus nustatyta, kad 2014 m. vasario 24 d. vykusiame teismo posėdyje žodine nutartimi buvo išspręstas suinteresuotos asmens (skolininko) atsiliepime į pareiškimą pareikštas prašymas dėl bylos sustabdymo. 2014 m. vasario 24 d. žodine (protokoline) nutartimi prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą atmestas, kadangi teismas nenustatė pagrindų numatytų įstatyme dėl privalomojo bylos sustabdymo. Teismas taip pat pažymėjo, kad sustabdymas būtų piktnaudžiavimas procesu, kadangi skolininko skundas dėl antstolio veiksmų nėra priimtas, patvarkymas, kuriuo antstolė atsisakė priimti skundą yra išsiųstas ir įteiktas, o patvarkymas, kuriuo atsisakyta priimti skundą, nėra apskųstas. 2014 m. balandžio 3 d. vykusiame teismo posėdyje suinteresuotas asmuo pareiškė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą kol nebus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų. Paaiškino, kad dieną prieš posėdį skundą dėl antstolio veiksmų įteikė ekspedicijai. Teismas išsprendė šį suinteresuoto asmens prašymą ir nusprendė bylos nagrinėjimo neatidėti. Suinteresuotas asmuo 2014 m. balandžio 3 d. vykusiame teismo posėdyje pareiškė antrą prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kuris vėlgi teismo žodine (protokoline) nutartimi buvo išspręstas ir atmestas nurodant, kad teismui nepateiktas pats skundas, todėl teismas negali įvertinti ar tai susiję su nagrinėjama byla, bet to šioje byloje yra nustatinėjama tik turto dalis. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, jo prašymai tiek dėl bylos sustabdymo tiek dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo buvo išspręsti. Pažymėtina, kad CPK 290 straipsnis suteikia teismui teisę priimti ne tik rašytines, bet ir žodines nutartis. Teismo nutartis turi būti rašytinė, jeigu ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Kadangi nei nutartis, kuria atsisakyta sustabdyti bylą nei nutartis, kuria atsisakyta atidėti bylos nagrinėjimą atskiraisiais skundais negali būti skundžiamos (CPK 162², 165 str.), pirmosios instancijos teismas turėjo teisę suinteresuoto asmens pareikštus prašymus išspręsti priimdamas žodines nutartis. Motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 str.). Nagrinėjamu skundu nėra keliamas minėtų nutarčių teisėtumo ir/ar pagrįstumo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs pagrindų atskirojo skundo ribų peržengimui, dėl šių nutarčių pagrįstumo nepasisako (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai motyvuojamosios dalies paskutinėje eilutėje nurodė CPK 296 straipsnio 4 dalį bei 294 straipsnį, tačiau šis teismo padarytas rašymo apsirinkimas nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, kadangi iš nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl turto dalies nustatymo, vadovavosi ginčo santykius reglamentuojančiomis tiek procesinėmis tiek materialinėmis teisės normomis. Teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog CPK 593 straipsnis reglamentuoja išimtinai apelianto atskirajame skunde nurodomų pareiškimų (dėl atsakomybės už vykdomojo dokumento praradimą, leidimo įeiti į skolininko būstą, vykdomosios bylos nutraukimo, atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą, baudų skyrimo ir skolininko turto administravimo) nagrinėjimą vykdymo proceso metu. CPK 593 straipsnyje nustatyta pareiškimų teismui nagrinėjimo vykdymo proceso metu tvarka. Šia tvarka nagrinėjami ne tik apelianto nurodyti pareiškimai bei ir visi kiti pareiškiamai kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso (CPK 593 str. 2 d.). Taigi CPK 593 straipsnyje įtvirtina bendra, visų pareiškimų nagrinėjimo teisme, vykdymo procese tvarka.
Atskiruoju skundu taip pat prašoma sustabdyti bylą CPK 163 straipsnio pagrindu. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad bylą prašoma stabdyti CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu. Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, jog teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad A. J. 2014-04-02 skundu antstolei L. U. D. prašė panaikinti 2014-02-25 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0050/13/00251 dėl 2014-02-17 A. J. patikslinto skundo ir atnaujinti terminą skundui paduoti; panaikinti 2013-10-31 patvarkymą dėl 2013-08-06 pasiūlymo išieškotojams ir bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenims nuosavybe, nustatymo termino pratęsimo vykdomojoje byloje Nr. 0050/13/00251 ir išieškojimą nutraukti (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-9795-920/2014). Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-08-06 patvarkymu antstolė pasiūlė išieškotojui: TEO LT, AB ir bendrosios nuosavybės dalyviams, t.y. A. J., E. J. ir A. J. firmai „Arjanta“ kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo iki 2013-09-20 (v.b.l. 124-123). 2013-10-31 patvarkymu pratęsė kreipimosi su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo terminą iki 2013-11-15 (v.b.l. 146-145). Šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t.y. kokia bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto dalis priklauso skolininkui. Todėl šioje byloje nustatinėtinos aplinkybės yra susijusios išimtinai tik su turto teisiniu režimu. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-9795-920/2014 keliami klausimai dėl svarbių priežasčių, dėl kurių praleistas terminas skundui dėl antstolio veiksmų paduoti, buvimo bei antstolės priimto patvarkymo, kuriuo pratęstas terminas kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, teisėtumo. Taigi pastarojoje byloje nustatinėtinos visiškai kitokios faktinės aplinkybės, t.y. ar priežastys dėl kurių buvo praleistas terminas skundui paduoti yra svarbios ir jei taip, ar antstolė pagrįstai pratęsė terminą kreipimuisi dėl turto dalies nustatymo. Civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, nenustatinėjama tokių faktų, kurie turėtų prejudicinę ar įrodomąją reikšmę nagrinėjamai bylai. Taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad, nesustabdžius nagrinėjamos bylos, būtų pažeista kitoje byloje būsimo teismo sprendimo privalomoji ir (ar) res judicata galia. Šiuo atveju nėra jokių objektyvių kliūčių išnagrinėti klausimą kokia skolininkui dalis priklauso jo ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomame turte, o bylos sustabdymas nepagrįstai užtęstų teismo procesą. Be to, iš LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-9795-920/2014 A. J. skundas suinteresuotiems asmenims antstolei L. U. D., AB „TEO LT“, E. J., A. J. firmai „Arjanta“, dėl antstolio veiksmų, atmestas kadangi yra praleistas skundo pateikimo naikinamasis terminas. Nors ši nutartis dar nėra įsiteisėjusi, tačiau vis tik sustiprina išvadą, kad sustabdžius bylą būtų tik vilkinamas procesas, kas prieštarauja CPK 2, 7, 72 straipsniams. Atsižvelgiant į išdėstytą apelianto prašymas dėl bylos sustabdymo atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies, 1 punktu, CPK 162³ straipsniu, teismas,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Prašymo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą netenkinti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.