Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-07-22 · Civilinė byla Nr. 2S-952-590/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-22
Bylos Nr.
2S-952-590/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-43643-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vidas Stankevičius
Ieškovas
L. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-952-590/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-43643-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.; 3.1.18. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės L. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės L. V. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas ieškovės L. V. ieškinys atsakovui V. L. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – padaryti įrašą nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės į butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimą; uždrausti atsakovui leisti ar perduoti bet kokia forma naudotis tretiesiems asmenims butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), su jam priklausančiomis buto dalimis, uždrausti atsakovui naudotis butu su rūsiu, esančiu (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-12-16 nutartimi ieškovės prašymą atmetė nurodęs, kad vadovaujantis CK 4.79 str. 2 d. atsakovas negalės parduoti savo nuosavybės dalies, prieš tai nepranešęs ieškovei per notarą. Apie tai, jog atsakovas būtų ėmęsis veiksmų dėl nekilnojamojo turto – buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), - pardavimo, byloje duomenų nėra, todėl atsisakė taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones dėl įrašo nekilnojamojo turto registre padarymo. Pažymėjo, kad ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtintų, jog atsakovas ketina perleisti butą tretiesiems asmenims ar ketintų perduoti naudotis savo buto dalį kitiems asmenims, be to, ieškovė nenurodė, kaip atsakovo leidimas jam nuosavybės teise priklausančio buto dalimi naudotis pačiam ar tretiesiems asmenims galėtų pasunkinti teismo sprendimo vykdymą ar padarytų jį neįmanomą.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė (apeliantė) L. V. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-16 nutartį panaikinti ir tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, kad teismas nepagrįstai ignoravo ieškovės kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus, kad atsakovas siekia parduoti jam priklausančias buto dalis, t. y. 2015-10-06 ieškovė gavo notaro patvirtintą atsakovo pranešimą, kuriame atsakovas nurodė, kad jis ketina parduoti jam priklausančias 3/16 buto dalis už 50 000 Eur ir siūlė ieškovei pasinaudoti jos kaip bendraturtės pirmenybės teise įsigyti parduodamas buto dalis. Ieškinyje taip pat buvo nurodyta, kad atsakovas, susitikimo su ieškovę atstovaujančiu advokatu V. M., pastarajam nurodė, kad jis neteisėtai išnuomos visą butą pabėgėliams. Be to, ieškovė ieškinyje taip pat nurodė, jog atsakovas jau yra bandęs anksčiau neteisėtai pradėti naudotis butu – buvo savavališkai pakeitęs buto spynas ir šiai aplinkybei pagrįsti su ieškiniu buvo pateiktas 2015-01-25 VA VPK Vilniaus m. pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio raštas, 2014 m. gruodžio mėn. pareiškimas dėl galimai neteisėtų veiksmų bei paties atsakovo 2014-12-14 raštas. Ieškovė prašė užtikrinti, kad iki bylos išnagrinėjimo pabaigos butas ar jo dalis nebūtų neteisėtai perduotas naudotis tretiesiems asmenims bei šia dalimi netinkamai nesinaudotų pats atsakovas, kadangi atsakovas, konfliktuodamas su ieškove, be jos žinios nepatektų į butą ir nepadarytų žalos pačiam butui bei jame esančiam turtui. Pažymi, jog butas yra pilnai išlaikomas ir prižiūrimas ieškovės ir jos sąskaita.

Atsakovas V. L. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkinamas.

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas iš esmės yra pagrįstas ir sudaro pagrindą apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.

Įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikštų reikalavimų esme, pobūdžiu ir apimtimi. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia individualios šalių ginčo, t. y. konkrečios bylos aplinkybės. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr.2-786/2008, 2009-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr.2-323/2009, 2009-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr.2-330/2009 ir kt.).

Apeliantė iš esmės yra teisi, tvirtindama, jog pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, dėl kurių prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra nepagrįsti, kadangi ieškovė ieškinyje nurodė, jog 2015-10-06 gavo notaro patvirtintą atsakovo pranešimą (šis pranešimas buvo pridėtas prie ieškinio), kuriame atsakovas nurodė, kad jis ketina parduoti jam priklausančias 3/16 buto dalis už 50 000 Eur ir siūlė ieškovei pasinaudoti jos kaip bendraturtės pirmenybės teise įsigyti parduodamas buto dalis; ieškovės pavedimu, ją atstovaujantis advokatas V. M. 2015-10-22 atsakyme (kuris buvo pridėtas prie ieškinio) nurodė, kad atsakovo siūloma kaina yra per didelė ir nesąžininga ieškovės atžvilgiu, be to, būtina išspręsti ir sodo pasidalijimo klausimus, kartu nurodant, kad ieškovė sutinka nupirkti iš atsakovo jam priklausančias buto dalis už rinkos kainą – 22 000 Eur. Ieškinyje taip pat buvo nurodyta, kad atsakovas jau yra bandęs anksčiau pradėti naudotis butu – buvo savavališkai pakeitęs buto spynas, tam pagrįsti su ieškiniu buvo pateiktas 2015-01-25 VA VPK Vilniaus m. pirmojo policijos komisariato viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio raštas Nr. 10-S-12203, 2014 m. gruodžio mėn. pareiškimas dėl galimai neteisėtų veiksmų bei paties atsakovo 2014-12-14 raštas; buvo nurodyta, kad butas yra pilnai išlaikomas ir prižiūrimas ieškovės ir jos sąskaita, šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė prie ieškinio pridėjo įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo veiksmai, siunčiant ieškovei notaro patvirtintą pasiūlymą, kuriame nurodyta, kad atsakovas ketina parduoti jam priklausančias 3-16 buto dalis, rodo, kad atsakovas siekia parduoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą ir atlieka CK 4.79 straipsnio antrojoje dalyje numatytus veiksmus. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog, patenkinus ieškinio reikalavimus, tai yra atidalinus turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės ir turtą natūra priteisus ieškovei, įpareigojant ją atsakovui išmokėti piniginę kompensaciją, teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas arba labai pasunkėtų, jeigu atsakovo nuosavybės teisė į dalinamą turtą būtų perleista tretiesiems asmenims. Taip pat pagrįstais laikytini ieškovės prašymai iki bylos išnagrinėjimo pabaigos uždrausti atsakovui leisti ar perduoti bet kokia forma naudotis tretiesiems asmenims butu ar atsakovui priklausančiomis buto dalimis bei uždrausti atsakovui naudotis butu be ieškovės sutikimo, kadangi atsakovas ieškovės atstovui buvo nurodęs, kad butą išnuomos, taip pat buvo savavališkai pakeitęs spynas, be to, kaip nurodo ieškovė, buvo siekiama, kad kol vyksta ginčas, butas būtų naudojamas bendraturčių susitarimu. Dėl to teismas daro išvadą, kad ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės buvo pagrįstas (CPK 185 str., 144 str. 1 d.), pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo netenkino.

Be to, susipažinus su Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO teikiamais duomenimis, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo kilę abejonių dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, o 2016-06-23 sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino visiškai, konstatavęs, kad ieškovės pareikšti ieškinio reikalavimai yra pagrįsti ir tenkintini.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo netaikė laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjamoje byloje, kadangi buvo pateikta pakankamai duomenų, jog egzistuoja reali grėsmė, kad galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu. Todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nutartį panaikina ir klausimą išsprendžia iš esmės – ieškovės ieškinio užtikrinimui taiko CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės L. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.

Ieškovės L. V. reikalavimo įvykdymo užtikrinimui iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo padaryti įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į ieškovės L. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu registruotą nekilnojamąjį turtą:

-105,12 kv. m bendro ploto butą su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

-žemės sklypą su statiniais, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Uždrausti atsakovui leisti ar perduoti bet kokia forma naudotis tretiesiems asmenims butą su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ar jam priklausančiomis buto dalimis.

Uždrausti atsakovui naudotis butu su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), be ieškovės sutikimo.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registrui.

Teisėjas Vidas Stankevičius