Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-06-05 · Administracinė byla Nr. eI-169-428/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-05
Bylos Nr.
eI-169-428/2019
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolanta Medvedevienė, Audrius Grauželis, Astos Urbonienė
Pareiškėjas
Eržvilko medžiotojų
Atsakovas
Jurbarko rajono savivaldybės administracijos, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos komisijai medžiojamųjų gyvūnų
Trečiasis asmuo
D. J.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-169-428/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01171-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 14.15; 55.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 5 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės,

sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui,

dalyvaujant pareiškėjo Eržvilko medžiotojų būrelio vadovui D. K., atstovams advokatui S. D. ir advokato padėjėjui E. D.,

atsakovės Jurbarko rajono savivaldybės administracijos atstovėms R. R. ir D. N.,trečiajam suinteresuotam asmeniui D. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Eržvilko medžiotojų būrelio skundą atsakovėms Jurbarko rajono savivaldybės administracijai, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos komisijai medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai nustatyti ir apskaičiuoti, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. J. dėl administracinio akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Eržvilko medžiotojų būrelis kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos komisijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai nustatyti ir apskaičiuoti (toliau – ir Komisija) 2018 m. gegužės 17 d. medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkio pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo aktą Nr. MG-14 (toliau – ir Žalos apskaičiavimo aktas), kuriuo buvo nustatyta 2953,71 Eur medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala.

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdyje pareiškėjo atstovai panašiai paaiškino, kad Komisija 2018 m. balandžio 23 d. medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkio pasėliams padarytos žalos apžiūros akte (toliau – ir Apžiūros aktas) nustatė ūkininko D. J. žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) kaime žieminiams rapsams padarytos žalos mastą ir įvertino pasėlių būklę. Tačiau Apžiūros aktas neteisėtas, surašytas nesant Komisijos narių kvorumo. Komisijoje dalyvavusi L. M. nėra komisijos narė. Komisija, surašydama Apžiūros aktą, neužtikrino objektyvaus visų aplinkybių ištyrimo ir tinkamai neįvertino pasėlių pakenkimo intensyvumo. Pareiškėjui kyla pagrįstų abejonių dėl pakenkto pasėlių ploto. Nustatant pažeidimo intensyvumą buvo skaičiuoti tik sveiki daigai, tačiau neskaičiuoti daigai, kurie sunykę ne dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos. Iš Apžiūros akto matyti, kad 10 ha žemės sklype 5,2 ha dalis pasėlių yra sunykusi dėl užmirkimo. Kitame trečiojo suinteresuoto asmens 7,17 ha dydžio žemės sklype net nebuvo nustatinėjamas derlius nepakenktoje žemės sklypo dalyje ir atitinkamai derlius nebuvo sulygintas su pakenktu plotu. Tikėtina, kad derlius prarastas dėl užmirkimo. Todėl žalos nustatymo procedūros metu nebuvo tinkamai nustatytas vienas iš privalomų rodiklių – pasėlių pakenkimo intensyvumas. Komisijos procedūriniuose dokumentuose nėra jokių duomenų apie pažeistų plotų matavimus, naudotas matavimo priemones, todėl nėra duomenų apie atliktų matavimų tinkamumą ir objektyvumą. Nėra jokių neginčijamų ir patikimų įrodymų, kokie medžiojamieji gyvūnai sunaikino žemės ūkio pasėlius. Ūkininkas nurodė, kad žalą pasėliams padarė elniai. Apžiūros akte nurodyta, jog žalą padarė stirnos ir briedžiai, tačiau Žalos apskaičiavimo akte nurodyti elniai ir stirnos. Procedūros metu nebuvo nustatyta, ar ūkininkas laikėsi agrotechninių reikalavimų, nepateikti tai pagrindžiantys rašytiniai įrodymai. Nėra objektyvių duomenų apie žalos padarymo vietą. Taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kad pakenkta būtent žieminiams rapsams. Skundžiamas sprendimas nepagrįstas, priimtas vienasmeniškai, vieno asmens – Komisijos pirmininko pavaduotojo. Sprendimai dėl žalos apskaičiavimo turi būti priimti kolegialiai. Komisija nesilaikė teisės aktuose nustatytų terminų, per kuriuos turi būti nustatyta ir įvertinta padaryta žala. Pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalį ir Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. O1-460 patvirtintų Jurbarko rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti nuostatų 7 punktą, seniūnas, gavęs prašymą apie padarytą žalą, privalo tą pačią dieną pranešti medžioklės plotų naudotojui ir komisijai, tačiau pareiškėjas apie gautą prašymą informuotas nebuvo. Apžiūros aktą gavo 2018 m. gegužės 8 d., po Apžiūros akto surašymo kartu su Jurbarko rajono savivaldybės administracijos raštu. Komisijos skundžiamas sprendimas, kuriuo įvertintas padarytos žalos dydis, priimtas 2018 m. gegužės 17 d., žymiai praleidus teisės aktuose nustatytus terminus. Pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti apskaičiuojant žalos dydį ir priimant skundžiamą sprendimą. Komisija neinformavo pareiškėjo apie medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkio pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo vietą ir laiką. Skundžiamas Žalos apskaičiavimo aktas neatitinka šiam individualiam administraciniam aktui keliamų bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų. Priimant skundžiamą sprendimą buvo apsiribota vien tik žalos dydžio ir jos piniginės išraiškos nurodymu be jokio apskaičiavimo pagrindimo, taip pat nenurodytas žalos padarymo laikas, neaptartos aplinkybės, kurios šalintų žalos atlyginimą. Skundžiamas Žalos apskaičiavimo aktas yra nemotyvuotas, neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas), Lietuvos Respublikos medžioklės įstatyme (toliau – ir Medžioklės įstatymas) ir Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 486/359 (toliau – ir Metodika), numatytų reikalavimų, todėl naikintinas.

Atsiliepimas

Atsakovė Jurbarko rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė ir jos atstovės teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimą reglamentuoja Medžioklės įstatymas, Metodika, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. O1-460 patvirtinti Jurbarko rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti nuostatai (toliau – ir Komisijos nuostatai). Minėtu savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta Komisija buvo pakeista Savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. O1-801 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 28 d. įsakymo Nr. O1-460 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos“ pakeitimo“. Pagal šį įsakymą, Komisiją sudaro septyni nariai. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 24 d. įsakyme Nr. O1-801 nurodyta Komisijos narė L. S. po santuokos sudarymo pakeitė pavardę ir tapo L. M.. Komisijos surašytas padarytos žalos apžiūros aktas yra teisėtas, nes apžiūroje dalyvavo daugiau kaip 1/2 Komisijos narių. Priimant skundžiamą sprendimą buvo vadovautasi Komisijos nuostatų 14 punktu, kuriame nurodyta, kad Komisijos atliktas darbas laikomas baigtu, kai surašomas padarytos žalos apžiūros aktas, kurį pasirašo visi dalyvavę Komisijos nariai ir pagal šį aktą apskaičiuojama medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala pinigine išraiška. Komisijos nuostatai nenurodo posėdžio ar priimamų sprendimų formos. Ūkininko žemės sklypai, kuriems medžiojamųjų gyvūnų buvo padaryta žala, identifikuoti pagal unikalius numerius. Apžiūrėti laukai nurodyti Apžiūros akte. Pasėlių pakenkimo intensyvumas skaičiuotas tinkamai. Komisija nustatė apžiūros vietoje, kad žieminiais rapsais apsėtame 7,17 ploto ha žemės sklype (kadastro Nr. 9450/0003:0018) pasėlių pažeidimas nustatytas 7,14 ha plote. Žieminiais rapsais apsėtame 10 ha ploto žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo vertintas žemės sklypo 5,2 ha plotas dėl pasėlių užmirkimo, vertintas tik žemės sklypo 4,8 ha plotas, kuris visas buvo pažeistas. Tai yra visiško pasėlių sunaikinimo faktas ir tai atitinka Metodikos 11 punkto nuostatas. Visiškai sunaikintais pasėliais laikomi tie pasėliai, kurių plote lauktinas derlius yra sumažėjęs daugiau kaip 70 procentų. Apžiūros akte nustatytas 84-89 proc. sumažėjęs lauktinas derlius, todėl pasėliai buvo laikomi visiškai sunaikintais. D. J. 2018 m. gegužės 8 d. pateikė duomenis, patvirtinančius jo tiesiogines išlaidas sunaikintiems pasėliams atsėti, todėl buvo vertinamos tik faktinės išlaidos, patirtos sunaikintiems pasėliams atsėti. Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalis nustato terminus, per kuriuos turi būti atlikta padarytos žalos apžiūra, t. y. per 7 kalendorines dienas nuo prašymo apie padarytą žalą gavimo seniūnijoje turi būti organizuotas ir įvykdytas žalos įvertinimas, jei nėra šį terminą pailginančių aplinkybių. Pirmoji Komisijos apžiūra įvyko 2018 m. balandžio 20 d., tai yra praėjus keturioms dienoms nuo D. J. prašymo gavimo 2018 m. balandžio 16 d. Komisija susitarė su Eržvilko medžiotojų būrelio atstovu apžiūrą nukelti į kitą dieną dėl didelės apžiūros apimties. Antroji apžiūra įvyko 2018 m. balandžio 23 d., tai yra septintą dieną nuo D. J. prašymo gavimo seniūnijoje dienos, todėl nustatyti terminai pažeisti nebuvo. Taip pat pažymėtina, kad teisės aktai nenumato, kokia forma medžioklės plotų naudotojui turi būti pranešta apie prašymo dėl padarytos žalos nustatymo gavimą. Apie šį konkretų atvejį medžioklės plotų naudotojui buvo pranešta telefonu ir elektroniniu paštu, o atstovų dalyvavimą patvirtina Apžiūros aktas. Pareiškėjui buvo sudarytos visos galimybės dalyvauti apskaičiuojant žalos dydį. Komisija, vykdydama jai pavestas funkcijas, apžiūri ir įvertina padarytos žalos mastą, apskaičiuoja padarytą žalą, tačiau konkretaus žalos padarymo laiko nustatymas nėra Komisijos darbo tikslas. Komisija vadovavosi ūkininko pranešime/prašyme nurodyta žalos padarymo data.

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. J. teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą bei paaiškino, kad nėra jokio teisinio pagrindo naikinti skundžiamą aktą, kuriuo pagrįstai ir teisėtai skaičiuota medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala jo asmeninio žemės ūkio žieminių rapsų pasėliams.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Jurbarko rajono savivaldybės administracijos komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nustatymu ir apskaičiavimu, kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Žalos apskaičiavimo aktą, kuriuo buvo nustatyta medžiojamųjų gyvūnų padaryta 2953,71 Eur žala. Pareiškėjas skundžiamo akto neteisėtumą grindė iš esmės Komisijos darbo procedūriniais pažeidimais, kurie nulėmė neteisingą žalos nustatymą ir apskaičiavimą.

Bylos duomenys patvirtino, jog Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Eržvilko seniūnas 2018 m. balandžio 16 d. gavo D. J. prašymą Nr. V4-15 dėl nuostolių, patirtų elniams nuėdus žieminius rapsus žemės sklypuose (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiuose (duomenys neskelbtini), atlyginimo.

Jurbarko rajono savivaldybės komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai nustatyti ir apskaičiuoti, sudaryta Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. O1-801, nuvykusi 2018 m. balandžio 23 d. į padarytos žalos vietą apžiūrėjo du žieminiais rapsais apsėtus D. J. žemės sklypus: 10,62 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 7,3 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Komisija pažeistų pasėlių vietoje nustatė ir tai nurodė Apžiūros akte, jog 10,62 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žieminiais rapsais apsėtas plotas sudaro 10,0 ha žemės sklypo ploto, pasėliai pažeisti minėto žemės sklypo 4,8 ha plote. Komisija nustatė, kad medžiojamieji gyvūnai – briedžiai ir stirnos sunaikino 86–89 procentus pasėlių 4,8 ha žemės sklypo plote. Kitas to paties žemės sklypo plotas buvo išmirkęs ir žalai nustatyti nevertintas. D. J. 7,3 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žieminiais rapsais buvo apsėtas 7,17 ha plotas, pažeisti pasėliai 7,14 ha žemės sklypo plote, sunaikinta 84–89 procentai pasėlių, tai sudaro 7,14 ha žemės sklypo ploto.

Apžiūros akte taip pat pažymėta, kad apžiūrėtuose žieminių rapsų plotuose nuo medžiojamųjų gyvūnų (stirnų, briedžių) išmynimo, nuskabymo žieminių rapsų kultūra yra išnykusi, dauguma likusių rapsų daigų nuskabyti. Žemės sklypo 7,17 ha plote suskaičiavus likusius sveikus bei nuskabytus daigus, tai pat tuos, kurie leidžia atžalas, rasta žieminių rapsų daigų apie 7,5 vnt./1 kv. m. Žemės sklype 10 ha žieminių rapsų plotas buvo žemoje vietoje, todėl pasėliai 5,2 ha plote buvo sunykę dėl išmirkimo, šiame plote nuostoliai nebuvo skaičiuojami. Likusiame 4,8 ha žemės sklypo plote rasta daigų apie 6,4 vnt./1 kv. m. Žemės sklypų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bendras plotas, kuriame buvo skaičiuojama medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žieminiams rapsams, sudarė 11,97 ha. Kadangi abiejuose žemės sklypuose buvo nustatytas pasėlių pažeidimo intensyvumas daugiau kaip 70 procentų, Komisija, vadovaudamasi Metodikos 11 punkto nuostatomis, vertino, jog žieminių rapsų pasėliai bendrame abiejų sklypų 11,97 ha plote yra visiškai sunaikinti. Apžiūros akte buvo įvertinta ir tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens D. J. ūkyje vedama dvejybinė apskaita ir sunaikintus rapsų plotus ketinama atsėti, padaryta žala įvertinta pagal pareiškėjo apskaitos rodiklius.

Komisija skundžiamame Žalos apskaičiavimo akte apskaičiavo ir nustatė padarytos žalos atlyginimo 2953,71 Eur dydį. Komisija vertino derliaus netekimo žalą žieminių rapsų pasėliams dviejuose žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)., kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Komisija Žalos apskaičiavimo akte pažymėjo, jog medžiojamųjų gyvūnų elnių ir stirnų sunaikintus žieminių rapsų pasėlius 11,97 ha žemės sklypo plote ūkininkas atsėjo, todėl žalos piniginė išraiška apskaičiuota įvertinus faktines išlaidas sunaikintiems pasėliams įveisti, neįskaičiuojant PVM.

Medžioklės įstatymo 18 straipsnis nustato laukinės gyvūnijos išteklių naudotojų ir valstybės prievolę atlyginti laisvėje gyvenančių laukinių gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių savininkams, valdytojams ir naudotojams, numato atvejus, kai ši prievolė atsiranda. Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkams, valdytojams ir naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo atlygina medžioklės plotų naudotojas šiais atvejais, kai: 1) žalos žemės ūkio pasėliams ar hidrotechnikos įrenginiams padaro kanopiniai žvėrys ar bebrai, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus; 2) kanopiniai žvėrys ar bebrai padaro žalos miškui, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus ir jeigu pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuota stipriai pažeistų bei žuvusių tikslinės rūšies medelių jaunuolynuose dalis viršija 20 procentų arba vyresnio amžiaus medynuose stipriai pažeistų perspektyvių tikslinės rūšies medžių dalis viršija 10 procentų ir jeigu neįvykdomi žvėrių, kurių sumedžiojimas yra limituojamas, sumedžiojimo limitai (Medžioklės įstatymo 18 str. 3 d.).

Lietuvos Respublikos medžioklės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258, 15.2.1, 15.2.2 ir 15.2.4 punktuose numatyta, jog briedžius, elnius ir stirnas medžioti leidžiama tam tikrais metų mėnesiai, nurodytais minėtuose taisyklių punktuose. Taigi, akivaizdu, jog nurodytų kanopinių žvėrių nėra uždrausta medžioti ištisus metus, todėl medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės savininkui privalo atlyginti medžioklės plotų naudotojai, ginčo atveju – pareiškėjas (Medžioklės įstatymo 18 str. 3 d. 1 p.).

Atkreiptinas dėmesys, jog Apžiūros akte ir Žalos apskaičiavimo akte nurodyti žalą padarę ne tie patys medžiojamieji žvėrys, t. y. Apžiūros akte nurodyti briedžiai ir stirnos, o Žalos apskaičiavimo akte – elniai ir stirnos, tačiau nurodyti netikslumai nėra esminiai, kadangi minėtuose aktuose nurodytos gyvūnų rūšys (briedžiai, stirnos ir elniai) priskiriamos elnių šeimos žinduoliams, ir padarytos žalos dydžio nustatymui esminės įtakos neturėjo. Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės mero sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija. Komisija padarytą žalą apskaičiuoja pagal Metodikos reikalavimus.

Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta, kad žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkai, valdytojai ir naudotojai apie laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą nedelsdami privalo pranešti atitinkamai seniūnijai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo išsiųsdami rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. Seniūnijos seniūnas, gavęs pranešimą apie padarytą žalą, privalo tą pačią dieną pranešti medžioklės plotų naudotojui ir per 7 dienas organizuoti žalos įvertinimą, išskyrus atvejus, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 dienoms. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydis turi būti įvertintas per 7 kalendorines dienas nuo atitinkamo žemės, miško ar vandens telkinio savininko, valdytojo ar naudotojo prašymo gavimo seniūnijoje, išskyrus atvejį, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 kalendorinėms dienoms (šiuo atveju laikotarpį, kada žala yra geriausiai matoma ir ją įmanoma įvertinti, pasirenka savivaldybės komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai įvertinti). Vertinant medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydį vietoje, surašomas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. J. 2018 m. balandžio 16 d. pateikė prašymą Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Eržvilko seniūnui, prašydamas atlyginti nuostolius, kuriuos patyrė elniams nuėdus žieminius rapsus (duomenys neskelbtini) esančiuose sklypuose. Jurbarko rajono savivaldybės administracija 2018 m. balandžio 16 d. gavo D. J. prašymą dėl patirtos žalos. Komisija 2018 m. balandžio 20 d. nuvyko į padarytos žalos ir nuostolių skaičiavimo vietą, tačiau apžiūra ir nuostolių apskaičiavimas buvo perkeltas į 2018 m. balandžio 23 d. dėl didelės žalos apimties ir laiko trūkumo. Apžiūros aktas buvo surašytas 2018 m. balandžio 23 d.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje ir Metodikos 2 punkte numatytas medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydžiui įvertinti septynių kalendorinių dienų terminas, skaičiuotinas nuo žemės naudotojo ar savininko prašymo gavimo seniūnijoje dienos, ginčo atveju skaičiuotinas nuo D. J. prašymo gavimo 2018 m. balandžio 16 d. seniūnijoje, nebuvo praleistas, kadangi Apžiūros aktas surašytas 2018 m. balandžio 23 d.

Nors iš bylos duomenų nėra galimybės spręsti, ar pareiškėjas buvo tinkamai, vadovaujantis Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalies nuostatomis, informuotas seniūno, t. y. tą pačią dieną, kai seniūnas gavo D. J. pranešimą apie pasėliams padarytą žalą, tačiau formalus procedūros pažeidimas laikytinas neesminiu pažeidimu, neturėjusiu įtakos žalos nustatymo faktui, dydžiui, ir pareiškėjo teisių reikšmingai nepažeidė. Pareiškėjo atstovai dalyvavo pasėlių apžiūroje ir nurodytas procedūrinis termino pažeidimas nesutrukdė pareiškėjo atstovų dalyvavimo pasėlių apžiūroje bei pareiškėjui ginti, jo manymu, pažeistas teises.

Metodikos 2 punkte numatyta, kad, vertinant medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydį vietoje, surašomas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktas, kurio forma nurodyta Metodikos 1 priede. Metodikos 7 punkte numatyta, kad žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydžiui apskaičiuoti nustatomas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir pasėlio pakenkimo intensyvumas. Plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai (Metodikos 7.1 p.). Pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas, įvertinant, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis ir jeigu atskiri pakenkti pasėlio plotai yra pakenkti nevienodai intensyviai, vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas suskaičiuojamas pagal formulę (Metodikos 7.2 p.).

Pagal Metodikos 7–12 punktus, apskaičiuodama padarytos žalos žemės ūkio pasėliams dydį, minėta komisija turi nustatyti šias esmines faktines aplinkybes: plotą, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų; pasėlio pakenkimo intensyvumą; derliaus netekimą; žalos piniginę išraišką; apsaugos priemonių – elektrinio piemens arba tvoros buvimą/nebuvimą žemės ūkio pasėlių, augančių miško apsuptyje esančiame iki 3 ha sklype arba ne daugiau kaip 200 m nuo pasėlių savininko sodybos nutolusiame iki 0,2 ha sklype.

Metodikos 11 punkte numatyta, jog visiškai sunaikintais pasėliais laikomi tokie, kai pasėlio plote lauktinas derlius yra sumažėjęs daugiau kaip 70 procentų. Taip pat šiame punkte numatyta, kad jeigu vienmečiai iš rudens pasėti pasėliai pakenkiami ir žalos įvertinimas atliekamas iki pavasarinių darbų pradžios arba vertinant žalą nustatoma, kad visiškai sunaikintų pasėlių vietoje tame žemės plote nauji pasėliai gali būti įveisti ir sulaukta jų derliaus dar tais pačiais ūkiniais metais, apskaičiuojamos tik tiesioginės išlaidos sunaikintiems pasėliams įveisti.

Nagrinėjamo ginčo atveju, Komisijos Apžiūros akte nurodyti konkretūs žemės sklypus identifikuojantys kadastriniai numeriai, jų plotai, kurie buvo vertinami ir kuriuose pasėliai buvo sunaikinti medžiojamųjų gyvūnų, taip pat įvertintas pasėlių pakenkimo intensyvumas apskaičiuotas procentais. Apžiūros akte pažymėta, jog pasėlių 5,2 ha žemės sklypo plotas buvo sunykęs dėl pasėlių išmirkimo, todėl nebuvo vertinamas žalai nustatyti ir skaičiuoti. Apžiūros akte nustatyta, kad pasėlių pažeidimo intensyvumas buvo įvertintas daugiau kaip 70 procentų, taip pat nurodyta, kad pasėliams pakenkė medžiojamieji gyvūnai stirnos ir briedžiai, įvertinta sunaikintų pasėlių auginimo atitiktis agrotechniniams reikalavimams, pažymint, jog žemės sklypuose sėjomainos laikomasi, kadangi 2017 metais buvo nuimtas žieminių kviečių derlius (Medžioklės įstatymo 18 str. 8 d.).

Apžiūros akte nustatytą pasėlių būklės pakenkimo intensyvumą, kitas žalos nustatymui svarbias faktines aplinkybes patvirtino liudytoja A. S., Kėdainių rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai nustatyti ir perskaičiuoti narė, dalyvavusi pasėlių pakenkimo apžiūrose vietoje. Liudytoja A. S. paaiškino, kad žalą padarė medžiojamieji gyvūnai elniai, tai nustatė iš šių gyvūnų paliktų pėdsakų ir ekskrementų, pasėlių dauguma buvo sunaikinti, nukąsti. Be to, liudytoja A. S. paaiškino, kad pažeistus pasėlius skaičiavo dviejuose pasėlių žemės sklypų plotuose, pažeistų pasėlių buvo daug, išmirkusių pasėlių plotų neskaičiavo, pasėlių plotus matavo matavimo juosta, kuri turėjo galiojančią patikrą, matavo pasėlius pasirinktinai 10 m, 5 m ir 1 m ploteliais, buvo skaičiuojami sveikų ir pažeistų rapsų daigai, ūkininko pasėliai buvo tinkamai prižiūrimi.

Svarbias žalos nustatymo aplinkybes patvirtino atsakovės pateiktas 2019 m. sausio 10 d. teismui paaiškinimas dėl D. J. žemės ūkio pasėliams padarytos žalos nustatymo. Atsakovės 2019 m. sausio 10 d. paaiškinimo dėl D. J. žemės ūkio pasėliams padarytos žalos nustatymo duomenys patvirtino, kad žemės sklypas buvo padalytas į plotelius, kurių kraštinės buvo pažymėtos virvele ir matuojamos 50 m juostiniu metru, pasėlių laukuose buvo skaičiuojami ir likę žieminių rapsų daigeliai. Apžiūros akto priedai patvirtina pasėlių pakenkimo intensyvumo apskaičiavimą.

Minėti bylos įrodymai neabejotinai patvirtino pasėlių pakenkimo būklę bei intensyvumą, žalos atsiradimo aplinkybes, reikšmingas jos apskaičiavimui. Abejoti Apžiūros akte nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, liudytojos A. S. parodymais ir atsakovės 2019 m. sausio 10 d. pateiktu teismui paaiškinimu dėl D. J. žemės ūkio pasėliams padarytos žalos nustatymo, nėra jokio pagrindo. Nurodyti duomenys patvirtino esmines faktines pasėlių pakenkimo aplinkybes, pasėlių pakenkimo intensyvumą, jo apskaičiavimą, su kuriuo nėra jokio teisinio pagrindo nesutikti. Minėti įrodymai pakankami patvirtinti ginčui išspęsti reikšmingas aplinkybes, vieni kitiems iš esmės neprieštarauja. Pažymėtina, jog Komisijai suteikta diskrecijos teisė vertinti pasėlių būklę buvo įgyvendinta nepažeidžiant jokių esminių teisės aktų reikalavimų, kurie lemtų nustatytos žalos dydį.

Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė dalyvauti nustatant žalos dydį, pareiškėjas buvo informuotas apie pasėlių apžiūrą ir šia teise pasinaudojo, tai patvirtina Apžiūros akto duomenys apie pareiškėjo atstovų dalyvavimą apžiūroje.

Pareiškėjas neigdamas žalos nustatymo aplinkybes jokių įrodymų, patvirtinančių priešingai nei buvo nustatyta Apžiūros akte ir Žalos skaičiavimo akte, nepateikė ir teismas tokių duomenų nenustatė. Taigi, nėra pagrindo abejoti apžiūros akte nustatytų faktinių duomenų pagrįstumu ir Žalos apskaičiavimo akte nurodytais skaičiavimais ir jų pagrindimu. Kaip minėta, Apžiūros akte nustatyti pasėlių plotai, kuriuose pasėliai buvo pakenkti medžiojamųjų gyvūnų, pasėlių pakenkimo intensyvumas, pasėlių auginimo atitiktis agrotechniniams reikalavimams. Apžiūros akte buvo fiksuojamos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, nustatytos Komisijai apžiūrėjus pasėlius vietoje. Komisija, žalos padarymo vietoje nustatydama pasėliams padarytos žalos faktines aplinkybes, bei Žalos apskaičiavimo akte nurodydama žalos apskaičiavimą ir žalos dydį, nepažeidė Metodikos 7 - 7.2 ir 11 punktų reikalavimų. Komisijos Apžiūros aktas atitiko Metodikos 1 priedo formos ir turinio reikalavimus.

Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog Apžiūros aktas yra surašytas neteisėtai ir nepagrįstai, nesant Komisijos narių kvorumo.

Apžiūros akto duomenys patvirtina, jog 2018 m. balandžio 23 d. apžiūroje, pasėlių pakenkimo vietoje, dalyvavo 4 Komisijos nariai. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 24 d. įsakymas Nr. O1-801 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 28 d. įsakymo Nr. O1-460 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos“ pakeitimo“ patvirtina, jog Komisija sudaryta iš septynių narių. Komisijos nare nurodyta L. S., kuri dalyvavo 2018 m. balandžio 23 d. apžiūroje, po 2017 m. rugsėjo 8 d. santuokos sudarymo pakeitė pavardę ir tapo L. M..

Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog Apžiūros aktas yra teisėtas, nes apžiūroje dalyvavo daugiau kaip 1/2 komisijos narių.

Metodikos 6.1 punkte numatyta, kad medžiojamųjų gyvūnų padaryta pasėliams žala − žala, kurią medžiojamieji gyvūnai padaro javų, kukurūzų, bulvių, runkelių ir kitų žemės ūkio kultūrų pasėliams, daugiametėms žolėms, vaistiniams augalams, kultūrinėms pievoms ir ganykloms juos ištrypdami, išknisdami, išrausdami, nuskabydami, išraudami ar užtvindydami. Žalos piniginė išraiška apskaičiuojama derliaus netekimą padauginus iš žalos apskaičiavimo dieną galiojančios rinkos kainos (Metodikos 10 punktas). Jeigu vienmečiai iš rudens pasėti pasėliai pakenkiami ir vertinant žalą (vertinimas atliekamas iki pavasario darbų pradžios) nustatoma, kad visiškai sunaikintų pasėlių vietoje tame žemės plote nauji pasėliai gali būti atsėti ir sulaukta jų derliaus dar tais pačiais ūkiniais metais, apskaičiuojamos tik tiesioginės išlaidos, padarytos sunaikintiems pasėliams atsėti, taikant normatyvines pasėlių atsėjimo kainas. Visiškai sunaikintais pasėliais laikomi tokie, kai pasėlio plote lauktinas derlius yra sumažėjęs daugiau kaip 70 procentų (Metodikos 11 p.).

Komisija, skaičiuodama medžiojamųjų gyvūnų padarytą pasėliams žalą, pagrįstai taikė Metodikos 11 punktą, kadangi buvo nustatytas pasėlių sunaikinimo intensyvumas daugiau nei 70 procentų ir sunaikintų pasėlių vietoje tame žemės plote nauji pasėliai galėjo būti atsėti ir jų derlius užaugti dar tais pačiais ūkiniais metais. Komisija pagrįstai skaičiavo ūkininko D. J. tik faktines išlaidas, patirtas sunaikintiems pasėliams įveisti (atsėti). Kaip matyti iš Žalos apskaičiavimo akto, Komisija vertino D. J. 2018 m. gegužės 8 d. pateiktus duomenis, patvirtinančius jo faktines išlaidas žieminių rapsų pasėliams įveisti ir apskaičiavo bendrą patirtų 2953,71 Eur nuostolių dydį. Ūkininko išlaidos buvo apskaičiuojamos pagal ūkininko ūkio sąskaitas faktūras, medžiagų nurašymo aktus, vadovaujantis metodinėmis agrotechninėmis rekomendacijomis apie žieminių rapsų auginimą, derlingumą, sėją, trešimą, ir tai patvirtina atsakovės teismui 2019 m. sausio 10 d. pateikti duomenys – paaiškinimas dėl D. J. žemės ūkio pasėliams padarytos žalos nustatymo.

Skundžiamame Žalos apskaičiavimo akte buvo nurodytas nustatytos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos 2953,71 Eur dydis ir žalos apskaičiavimas. Komisija, skaičiuodama žalos piniginę vertę, skaičiavo žieminių rapsų daigų tankumą, kiek pažeistiems laukams sunaudota sėklos kilogramais, sėklos vertę. Apskaičiuojant žieminių rapsų sėjai sunaudotos sėklos vertę buvo vadovautasi ūkininko D. J., kuris savo ūkio veiklą tvarko dvejybine apskaita, pateiktais apskaitos dokumentais. Ūkininko D. J. patirtos išlaidos buvo skaičiuojamos be PVM.

Nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ginčijamas sprendimas, kuriuo buvo apskaičiuotas pasėliams padarytos žalos dydis, pagrįstas nuosekliais skaičiavimais, kurie abejonių dėl jų teisingumo ir pagrįstumo teismui nekelia. Komisija skaičiuodama žalos dydį atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, kurios buvo įvertintos ir nurodytos Apžiūros akte: į pasėlių agrotechninius reikalavimus, tai, kad žemės ūkio pasėliai nėra miško apsuptyje (Metodikos 6.4 p., 12 p.), t. y. į tas aplinkybes, kurios galėtų būti žalos atlyginimą mažinančiomis priežastimis. Teismui nekilo abejonių dėl pasėliams padarytos žalos dydžio, kurią turi atlyginti medžioklės plotų naudotojas – pareiškėjas, apskaičiavimo, pagrįsto D. J. pateiktais apskaitos dokumentais: sąskaitomis faktūromis, medžiagų nurašymo aktais, kurie patvirtino tiesiogines išlaidas žieminių rapsų pasėliams įveisti, metodinėmis žieminių rapsų auginimo rekomendacijomis, pateiktomis kartu su atsakovės 2019 m. sausio 10 d. paaiškinimu teismui dėl D. J. žemės ūkio pasėliams padarytos žalos nustatymo.

Pažymėtina, jog Komisija, vadovaudamasi minėtais teisės aktais ir vykdydama pavestas funkcijas, privalo atlikti gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo procedūrą ir jos rezultatus įforminti galutiniu sprendimu, kuriame nurodomas konkretus apskaičiuotos žalos dydis. Kaip analogiškose bylose yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kad spręsdamas dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo, komisija, kaip viešojo administravimo sistemos subjektas, turi priimti administracinį teisės aktą – sprendimą. Sprendime paprastai turėtų būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia kompetentinga institucija, kokios faktinės aplinkybės nustatytos, kokios teisės normos nulemia atitinkamos žalos skaičiavimą, ar nėra išimčių, šalinančių žalos atlyginimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-557/2009).

Kaip minėta, atsakovė, skaičiuodama trečiojo suinteresuoto asmens ūkio pasėlių derliaus netekimą ir konkretų žalos dydį pinigine išraiška, Metodikos reikalavimų nepažeidė, ūkininko D. J. žieminių rapsų pasėliams padaryta žala buvo skaičiuojama vadovaujantis tais pačiais skaičiavimo pagrindais ir kriterijais, numatytais Metodikos 11 punkte, kurie reglamentuoja žalos atlyginimo atvejį, atitinkantį ginčo situaciją, kai pasėliai yra visiškai sunaikinti ir jų vietoje tame žemės plote nauji pasėliai gali būti įveisti ir sulaukta jų derliaus dar tais pačiais ūkiniais metais ir kai apskaičiuojamos tik tiesioginės išlaidos sunaikintiems pasėliams įveisti.

Pažymėtina, jog pareiškėjas skundžiamo akto nepagrįstumą grindė ir tuo, jog Žalos apskaičiavimo aktas priimtas vieno asmens – Komisijos pirmininko pavaduotojo, kuris vienasmeniškai jį pasirašė, ir tai prieštarauja Komisijos nuostatų 3 punktui, numatančiam, jog medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą apskaičiuoja Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija.

Komisijos 2018 m. gegužės 17 d. posėdžio protokolo Nr. R6-152 duomenys patvirtino, jog Komisija kolegialiai, dalyvaujant ½ Komisijos narių, 2018 m. gegužės 17 d. posėdyje svarstė medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams piniginės išraiškos įvertinimą bei nusprendė patvirtinti žalos apskaičiavimą ir konkretų D. J. padarytos žalos atlyginimo 2953,71 Eur dydį. Taigi, sprendimas, kuriuo buvo skaičiuotas atlygintinos žalos dydis, buvo priimtas Komisijos kolegialiai, bet ne Komisijos nario vienasmeniškai, kaip nepagrįstai teigė pareiškėjas. Tai, kad skundžiamas Žalos apskaičiavimo aktas pasirašytas Komisijos pirmininko pavaduotojo, nepaneigia, jog sprendimas atlyginti konkretaus dydžio 2953,71 Eur žalą buvo priimtas Komisijos narių kolegialiai. Atkreiptinas dėmesys, jog nei Komisijos nuostatai, nei kiti teisės aktai nereglamentuoja komisijos darbo ir sprendimo priėmimo dėl žalos apskaičiavimo formos. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pasėliams padarytas konkretus žalos dydis pagrįstas skaičiavimais, kitomis reikšmingomis žalai apskaičiuoti faktinėmis aplinkybėmis bei apskaitos dokumentais, t. y. tiesioginėmis išlaidomis sunaikintiems pasėliams įveisti. Taigi, žalos dydis skaičiuotas pagrįstai ir teisėtai, o toks skaičiavimo būdas neprieštarauja jokiems teisės aktams.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir minėtų teisės aktų nuostatos leidžia konstatuoti, jog skundžiamas Žalos apskaičiavimo aktas pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, todėl priimtas pagrįstai ir teisėtai, jį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Eržvilko medžiotojų būrelio skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Jolanta MedvedevienėAudrius GrauželisAstos Urbonienė