Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A. V., sekretoriaujant D. B., dalyvaujant institucijos, surašiusios protokolą, - Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus (toliau, - institucijos), atstovei R. L., nukentėjusios E. L. atstovui J. L. ir traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui V. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. M. administracinės teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-06-30 paaiškėjo, kad V. M., tvarkydamas kelią į savo namų valdą ir valydamas pakelės griovį, (duomenys neskelbtini) iškasė buvusį įvažiavimą į E. L. asmeninės nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), taip savavališkai užimdamas 16 kv. m. E. L. privačios žemės ir 12 kv. m. valstybinės žemės, skirtos keliui, tęsdamas teises pažeidimą, po to, kai 2014-07-01 institucijos raštu Nr. 19SD-(14.19.104)-2509 buvo informuotas apie teisės pažeidimą ir pareikalautas per 1 mėn. jį pašalinti (grąžinti savavališkai užimtą žemę), - atstatyti buvusį įvažiavimą į E. L. žemės sklypą, vengė tinkamai tai padaryti, - iš dalies atstatydamas įvažiavimą, pakeitė jo įrengimo vietą, matmenis (plotį) ir konstrukciją, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 str. 7 punktu jam, kaip žemės naudotojui, nustatytas pareigas.

Tokiu būdu V. M. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 2 d.

Traukiamas atsakomybėn V. M. teisme visiškai pripažino atlikęs savo aukščiau aprašytus veiksmus, kvalifikuotus teisės pažeidimu (be žemės savininkų (jų atstovų) žinios ir sutikimo iškasęs įvažiavimą į E. L. sklypą, o jį atstatydamas, atstatė siauresnį, kiek kitoje vietoje ir kitokia konstrukcija (vamzdžiu), pareiškė, kad gailisi dėl tuo sukeltų pasekmių, tai vertindamas kaip savo neapdairumą ir klaidą, tačiau kartu pareiškė, kaip elgęsis dėl to, kad krūmokšniais apžėlusią pakelę, prie kurios yra E. L. priklausiusi žemė, su stipriai pasikimšusia pralaida buvo reikalinga valyti, kad pagerinti į jo sodybą vedančio kelio būklę, o nukastąjį įvažiavimą atstatęs toliau nuo melioracijos griovio todėl, kad nebūtų kemšamas drenažo iš jo žemės laukų išvadas, pralaidos vamzdį įdėjęs kitą, nes senasis buvęs užsikimšęs, nors naujasis ir plonesnis bei kitokios paskirties, tačiau jo nuomone vis tiek tinkamas, įvažiavimą atstatęs kad ir siauresnį, tačiau pakankamą žemės dirbimo technikai įvažiuoti, pats gruntas yra daugmaž toks pat. Asmuo taip pat paaiškino, jog E. L. po šio įvykio savo žemę pardavė, jis klausęs pas naująjį savininką pozicijos dėl įvažiavimo atstatymo ir buvo pasiruošęs įvažiavimą prireikus platinti, pakeisti vamzdį ir kt., tačiau naujasis savininkas to nepageidavęs, nes ketinantis įsirengti naują įvažiavimą iš kito kelio.

Liudytoju apklaustas nukentėjusios E. L. atstovas (sutuoktinis) J. L. teisme paaiškino, jog tikrai 2014 m. rugsėjo mėn. žemės sklypą prie ginčo įvažiavimo jo sutuoktinė pardavė kt. asmeniui, nagrinėjamas byloje ginčas jokios įtakos žemės kainai ar kt. sandorio dalims neturėjo, jis taip pat patvirtinantis, kad naujasis savininkas V. M. pretenzijų dėl ginčo įvažiavimo į sklypą neturintis. Asmuo taip pat pareiškė, jog buvusio įvažiavimo iškasimo su juo ir sutuoktine V. M. nederino, netgi neinformavo apie tai. Buvo iškastas ne tik įvažiavimas, tačiau per apytiksliai 25 m. ilgį nukastas dirvožemio ruožas (juosta) nuo 0 iki 0,5 m. pločiu. Naujai supiltas įvažiavimas yra daugiau nei 1 m. siauresnis, įdėtas vamzdis siauresnis ir neatsparus gniuždymui, - buvęs 25 cm metalinis, o dabar įdėtas 15 cm lygaus polietileno, naujai supiltas gruntas sumaišytas su augalinėmis medžiagomis, todėl prastesnis ir ne toks tvirtas. J. L. taip pat pareiškė, kad ir atstatydamas įvažiavimą V. M. nederino su jais nei jo susiaurinimo, nei patraukimo toliau nuo sklypo kampinės ribos, nei kitokios nei buvusioji jo konstrukcijos.

V. M. kaltė byloje be jo paties paaiškinimų ir teisės pažeidimo sudėties objektyviąją pusę sudarančių jo atitinkamai aktyvių veiksmų (įvažiavimo iškasimas) ir neveikimo (netinkamas (ne pilna apimtimi, ne tokiu būdu) institucijos rašytinių reikalavimų vykdymas) pripažinimo, taip pat liudytoju teisme apklausto J. L. paaiškinimų, yra leistinai, patikimai ir pakankamai įrodyta ir kitais faktiniais bylos duomenimis : liudytojos, - institucijos vyriausiosios specialistės, atlikusios patikrinimus ir fiksavusios teisės pažeidimą, A. V. parodymais teisme, kurių nešališkumu, objektyvumu ir pagrįstumu abejoti teismas neturi pagrindo, taip pat oficialiais rašytiniais ir rašytiniais įrodymais : 2014-06-04 E. L. rašytiniu pareiškimu institucijai, 2014-09-08 administracinės teisės pažeidimo protokolu Nr. 19AT-(14.19.77.)-3, žemės naudojimo patikrinimo aktais, sklypo planu, teisės pažeidimo fiksavimo (pirminio ir kartotinio (kontrolinio) metu specialistų padarytomis vietos fotonuotraukomis ir schemomis, VĮ Registrų centras duomenimis apie Nekilnojamo turto registre įregistruotą žemės sklypą, jo kadastrinius duomenis ir įregistruotas daiktines teises į jį, 2014-07-01 institucijos rašytiniu reikalavimu pašalinti žemėnaudos pažeidimus (b. l. 1, 2, 3-4, 5, 6-8, 9-10, 11-14).

V. M. veika byloje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 2 d. kvalifikuota teisingai, kadangi jo aktyviais veiksmais buvusi užimta žemė (iškastas ir išvežtas gruntas bei panaikinta pati keliui (įvažiavimui) skirta teritorija buvo atitinkamai nukentėjusios (16 kv. m.) ir valstybės (12 kv. m.) nuosavybė, jis ją užėmė ir pertvarkė aukščiau aprašytu sau naudingu būdu (kad pagerinti kelio į savo sodybą bei kitoje jo pusėje esančios savo žemės drenažo būklę), - be nukentėjusios ir (ar) institucijos tam sutikimo, bei tam tikra apimtimi (dalimi) vengė pašalinti tuo sukeltus padarinius, - atstatyti žemėnaudą ginčo vietoje į tiksliai iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. V. M. pats pripažino, kad teisėtai buvusį įvažiavimą į nukentėjusiai priklausiusį sklypą jis visiškai iškasė ir panaikino net neinformavęs E. L. ir institucijos, negavęs iš anksto tam jų sutikimo ir neįvykdęs kitų žemėnaudos ginčo vietoje pakeitimui būtinų priemonių, taigi, prieš žemės savininkų valią ir norą bei viešoje teisėje uždraustu būdu. V. M. taip elgėsi sąmoningai, neabejotinai suvokdamas, jog pažeidžia nukentėjusios ir valstybės teises ir teisėtus interesus bei ir norėjo taip elgtis, subjektyviai neįvertindamas tokių veiksmų baudžiamumo. Iš to seka išvada, jog kaltininkas (V. M.) šiuo atveju veikė tyčia, o jo veiksmų motyvacija, nors savo turiniu kitokiomis aplinkybėmis ir būtų iš esmės teigiama, priimtina, tačiau šioje konkrečioje situacijoje negali panaikinti priešingų viešajai teisei jo veiksmų baudžiamumo, kadangi byloje nenustatyta administracinę atsakomybę šalinančių aplinkybių (LR ATPK 17-19 str. str.).

Motyvuojamoji dalis

V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja prisipažinimą kaltu ir pareikštą apgailestavimą (teismas vertina, jog dėl jo visiškai pripažįstamų veiksmų teisinio vertinimo kaltininkas sąžiningai klysta dėl savo išsilavinimo bei asmeninių savybių), V. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje teismas nenustatė.

Teismas teisės pažeidimo pavojingumo visuomenei laipsnį vertina ženkliai mažesniu nei rūšinės teisės pažeidimo sudėties lygmuo, kadangi nebuvo veikta iš tiesiogiai savanaudiškų paskatų (kad svetimą žemę užgrobti, ja pačiam naudotis ir iš to gauti naudą), be to, vengimas pašalinti trunkančio pobūdžio teisės pažeidimą šiuo atveju buvo beveik minimalus, neteisėtai naudotas svetimos žemės plotas ir grunto kiekis buvo santykinai nedideli.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartų aplinkybių visuma, taip pat ir į tai, kad byloje nėra duomenų, jog V. M. būtų teistas ar turėtų galiojančių administracinių nuobaudų, jis vedęs, gyvena šeimoje, ūkininkauja ir yra įmonės savininkas, pajamos, - apie 50000 Lt per metus (4166 Lt/mėn.), dirba ir visuomeninį darbą (yra gyvenamosios vietos seniūnaitis), V. M. skirtina įstatymo sankcijos minimalaus dydžio administracinė nuobauda, - 2000 Lt bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATP kodekso 30, 45, 286, 287, 288 ir 291-293 str. str., teismas

nutarė:

V. M., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) už padarymą teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 2 d. paskirti administracinę nuobaudą – dviejų tūkstančių litų (2000 Lt)/579 EUR baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos. Jeigu baudos pažeidėjas sumokėti negali, - per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą. Jeigu bauda už pažeidimą paskirta nepilnamečiui, ją turi sumokėti tėvai arba juos atstojantys asmenys.

Sumokėjus baudą, per tą patį 40 dienų terminą būtina pristatyti institucijai, surašiusiai administracinės teisės pažeidimo protokolą byloje, - Nacionalinei žemės tarnybai, tai patvirtinantį dokumentą (kvitą, mokėjimo nurodymą ar kt.).

Šis nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.