- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-07
- Bylos Nr.
- I-506-505/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01289-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- M. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. V. kreipėsi į administracinį teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas patikslintame skunde, skundo papildyme (b. l. 35-47, 118-120) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jis (tikslaus laikotarpio nepamena) laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – Pravieniškių PN-AK) atliko 1 sektoriuje. Nurodė, jog gyvenamojo ploto trūko 9 būrio 93 brigadoje, 1 būrio 13 brigados gyvenamosiose patalpose Nr. 6, 7, baudos izoliatoriaus kamerose Nr. 13, 15, 16, teigė, jog įrengti baldai, lovos, sanitariniai mazgai dar labiau mažino gyvenamąjį plotą. Bendri dušai, tualetai minimaliai atitverti, pasenę, netinkami naudoti, pareiškėjas atlikti gamtinius reikalus, maudytis buvo priverstas stebint kitiems nuteistiesiems. Nurodė, kad 1 būryje nebuvo įrengto dušo, todėl naudojosi bendru dušu, kuris buvo be pertvarų, užuolaidų, tuo buvo pažeistas privatumas. 1 ir 9 būriuose bendri tualetai, kuriuos vieną nuo kito skiria 120-130 cm aukščio pertvaros, kurios surūdijusios, supuvusios, durelių spynos neveikia, tuo buvo pažeistas privatumas, minėjo, kad trūko sanitarinių mazgų (tualetų, praustuvių, dušų). Pažymėjo, kad 1, 9 būriuose ir baudos izoliatoriuje blogas apšvietimas. 1 būrio elektros instaliacija buvo kritinės būklės (virtuvėje, koridoriuje, prausykloje iš sienų kyšojo netvarkingi elektros laidai, kabojo netvarkingos lempos). Būryje nebuvo priešgaisrinės sistemos, gesintuvų, avarinio išėjimo. Už drausmines nuobaudas buvo patalpintas į baudos izoliatorių, tuo metu negalėjo rašyti laiškų šeimos nariams, negalėjo naudotis taksofonu. Pasivaikščiojimo kiemeliai baudos izoliatoriuje buvo maži, vienu metu išvedus visus kameroje buvusius nuteistuosius, nebuvo galimybės pasimankštinti, buvo suvaržyta judėjimo laisvė. Dušas baudos izoliatoriuje buvo be pertvarų ar užuolaidų, tuo buvo pažeistas privatumas. 1 būrio virtuvėlėje buvo parazitų (tarakonų), todėl pareiškėjas jautė baimę, šleikštulį, diskomfortą. 1 būrio 13 brigados virtuvėje, prausykloje langai buvo be rankenų, suskilę, sudužę, tualete lango visai nebuvo, todėl būdavo šalta praustis. Teigė, jog daugiau nei vienus metus jam nebuvo paskirtas vegetarinis maitinimas, nors su skundais kreipėsi į pataisos namų administraciją, Kalėjimų departamentą. Dėl tokių atsakovės atstovo veiksmų pareiškėjas patyrė diskomfortą, jautė nepatogumus, pažeminimą, sutriko sveikata. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą, skundo papildymą (b. l. 61-67, 123-126) nurodė, jog pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK atvyko 2014 m. rugsėjo 18 d. Pažymėjo, kad minimaliai tenkančio vienam nuteistajam gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Nuteistojo gyvenamasis plotas nėra tik vieta miegamajame kambaryje, nes pataisos namų teritorijoje yra įrengtos sporto aikštelės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, kuriais bet kada gali naudotis nuteistieji.
Pažymėjo, jog elektros instaliacija 1 sektoriaus gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose yra tvarkinga, įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. 1 sektoriaus kamerų tipo patalpose įrengti trys pasivaikščiojimo kiemeliai. Sektoriaus gyvenamųjų būrių patalpos vėdinamos per langus. Kamerų tipo patalpos Nr. 13, 16 vėdinamos per langus ir ventiliacines angas, patalpose įrengta ištraukiamojo ventiliacija.
Pataisos namai yra sudarę sutartis dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo. 1 sektoriuje esanti dušinė tvarkinga. Vandens temperatūrą galima reguliuoti vandens maišytuvų pagalba. Dušai sienele ar užuolaida nėra atskirti. 1 būrio prausykloje įrengtas vienas dušas, kuris nuo likusios prausyklos atskirtas sienele. Kamerų tipo patalpose Nr. 13, 16 tualetai įrengti atskiroje patalpoje. 1 būrio tualete įrengti unitazai, kurie atskirti kabinomis. 9 būrio tualete įrengti klozetai (sėdimi), kurie atskirti kabinomis.
Kamerų tipo patalpose, 1, 6, 9 gyvenamuosiuose būriuose priešgaisrinės sistemos nėra. 2 būryje įrengta priešgaisrinės sistema. Kamerų tipo patalpose ir gyvenamuosiuose būriuose avarinių išėjimų nėra, gesintuvai laikomi Kontrolės ir praleidimo punktuose.
1 būryje įrengti 5 klozetai (tupimi), 5 praustuvės, 9 būryje įrengti 4 unitazai (sėdimi), 2 pisuarai, 6 plautuvės, 1 dušo sietelis. Pareiškėjas dėl inventoriaus trūkumo sanitariniuose mazguose ir laukimo eilėse nusiprausti ar eilių prie tualetų, į Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių nesikreipė. 1 sektoriuje esančioje dušinėje įrengta 12 purkštukų. Į dušinę karštas vanduo tiekiamas nuolatos. Nuteistieji dušine gali naudotis kartą per savaitę.
Pareiškėjas, atlikdamas bausmę 1 sektoriuje, ginčo laikotarpiu į pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl streso, patirtų dvasinių išgyvenimų, emocinės depresijos nesikreipė. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje duomenų, kad jis būtų kreipęsis į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo įtakoti blogis gyvenimo sąlygos, nėra. Vegetarinis maistas pareiškėjui buvo paskirtas nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2017 m. birželio 27 d., jo prašymu buvo išbrauktas iš vegetarinio maitinimo sąrašų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas. Šios aplinkybės taip pat leidžia teigti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad jam atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į bausmės atlikimą tinkamomis sąlygomis. Pareiškėjas skunde nurodė, jog gyvenamosiose patalpose trūko gyvenamojo ploto normos.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.
Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p., 25 str., 56 str. 4 d., 67 str., 71 str.).
Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sąlygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas (Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iš esmės analogiška nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).
LR bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat LR įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau vadinama – nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato LR teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos „Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 11-1.1 punktai nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o 11-1.2 p. – ne mažesnį kaip 3,6 kv. m plotą asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.
Byloje pateikti įrodymai, patvirtina, kad pareiškėjas į Pravieniškių PN atvyko 2014 m. rugsėjo 18 d. (b. l. 68-69).
Kiekvienam pataisos įstaigos nuteistajam direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro būrio brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo pastato kambarys. Būrio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktūros ir būriui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, užima pusę arba visą gyvenamojo pastato aukštą. Kiekvieno būrio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisą gyvenamąją erdvę, kiekvieno būrio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, kai kuriose, atsižvelgiant į esamą infrastruktūrą ir laisvą plotą, yra įrengti dušai, poilsio kambariai arba bibliotekos. Objektyvių duomenų, kiek pareiškėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo Pataisos įstaigos gyvenamosiose bei miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiškėjas, nei pareiškėjas, nei atsakovas nepateikė. Kadangi duomenų apie Pataisos įstaigoje konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš konkrečios patalpos miegamųjų vietų skaičiaus.
Pareiškėjas teismui pateiktame skunde nurodė, jog gyvenamojo ploto jam trūko 9 būrio 93 brigadoje, 1 būrio 13 brigados gyvenamosiose patalpose Nr. 6, 7, baudos izoliatoriaus kamerose Nr. 13, 15, 16, todėl teismas pasisakys tik dėl minėtų gyvenamųjų patalpų ploto normos atitikties teisės aktuose reglamentuotam minimaliam gyvenamajam plotui, tenkančiam vienam asmeniui.
Pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 24 d. iki 2015 m. liepos 13 d. nuo 2017 m. gegužės 30 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. buvo paskirtas gyventi į 9 būrį 93 brigadą, 5 gyvenamąją patalpą, kurios gyvenamasis plotas yra 35,64 kv. m, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 4,45 kv. m (b. l. 62, 72-73).
Pareiškėjas nuo 2017 m. gegužės 30 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. buvo paskirtas gyventi į 9 būrį 93 brigadą, 6 gyvenamąją patalpą, kurios gyvenamasis plotas yra 35,64 kv. m, joje įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,56 kv. m (b. l. 62, 72-73).
Pareiškėjas nuo 2015 m. liepos 13 d. iki 2016 m. liepos 26 d. buvo paskirtas gyventi į 1 būrį 13 brigadą, 7 gyvenamąją patalpą, kurios gyvenamasis plotas yra 27,93 kv. m, joje įrengtos 9 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,10 kv. m (b. l. 62, 72-73).
Pareiškėjas nuo 2016 m. liepos 26 d. iki 2017 m. gegužės 30 d. buvo paskirtas gyventi į 1 būrį 13 brigadą, 6 gyvenamąją patalpą, kurios gyvenamasis plotas yra 26,97 kv. m, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,37 kv. m (b. l. 62, 72-73).
Pareiškėjas nuo 2014 m. gruodžio 16 d. iki 2014 m. gruodžio 19 d. už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus buvo paskirtas į kamerų tipo patalpos kamerą Nr. 16 patalpą, kurios gyvenamasis plotas yra 8,58 kv. m, joje įrengtos 2 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 4,29 kv. m (b. l. 62, 72-73).
Pareiškėjas nuo 2014 m. gruodžio 19 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2014 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. sausio 15 d. už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus buvo paskirtas į kamerų tipo patalpos kamerą Nr. 13 patalpą, kurios gyvenamasis plotas yra 16,38 kv. m, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 4,09 kv. m (b. l. 62, 72-73).
Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog pareiškėjui visą vertinamąjį laikotarpį buvo užtikrinat minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo (ABTĮ 56 str.).
Taip pat pažymėtina, jog nei iki 2010 m. balandžio 30 d. galiojusi Higienos norma, nei po to įsigaliojusios Taisyklės nenumatė, kad į šiuose teisės aktuose įtvirtintą minimalią pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014). Tačiau pridurtina, jog į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, atsižvelgiama tada, kai nustatomas teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas ir sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013 ir kt.).
Pareiškėjo teigimu, bendri dušai, tualetai minimaliai atitverti, pasenę, netinkami naudoti, pareiškėjas atlikti gamtinius reikalus, maudytis buvo priverstas stebint kitiems nuteistiesiems. Nurodė, kad 1 būryje nebuvo įrengto dušo, todėl naudojosi bendru dušu, kuris buvo be pertvarų, užuolaidų, tuo buvo pažeistas privatumas. 1 ir 9 būriuose bendri tualetai, kuriuos vieną nuo kito skiria 120-130 cm aukščio pertvaros, kurios surūdijusios, supuvusios, durelių spynos neveikia, tuo buvo pažeistas privatumas, minėjo, kad trūko sanitarinių mazgų (tualetų, praustuvių, dušų). Dušas baudos izoliatoriuje buvo be pertvarų ar užuolaidų, tuo buvo pažeistas privatumas.
Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 5.7 punkto nuostatas, pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiami sanitariniai ir higienos mazgai (kiekvienam būriui). Remiantis minėtų taisyklių 6 punktu, kai esamose pataisos įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra išimtinių aplinkybių, kliudančių įrengti taisyklių 5.6 – 5.10 punktuose nurodytas patalpas kiekvienam būriui, ir nuteistųjų judėjimas būriuose neribojamas, šios patalpos gali būti įrengiamos dviem būriams. Taisyklių 16.5 punkte, reglamentuojančiame kamerų tipo patalpų įrengimą, numatyta, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto nežemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusioje iki 2015 m. lapkričio 1 d.) 21 punkte numatyta, jog pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad 1 sektoriuje esanti dušinė tvarkinga. Vandens temperatūrą galima reguliuoti vandens maišytuvų pagalba. Dušai sienele ar užuolaida nėra atskirti. 1 būrio prausykloje įrengtas vienas dušas, kuris nuo likusios prausyklos atskirtas sienele. Kamerų tipo patalpose Nr. 13, 16 tualetai įrengti atskiroje patalpoje. 1 būrio tualete įrengti unitazai, kurie atskirti kabinomis. 9 būrio tualete įrengti klozetai (sėdimi), kurie atskirti kabinomis (b. l. 64-65).
Atsakovas nepateikė konkrečių duomenų (pvz., fotografijų ir pan.) apie ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose ir baudos izoliatoriuje įrengtus sanitarinius mazgus. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą savo praktikoje yra konstatavęs, kad šio pobūdžio ginčuose ne visada galima pritaikyti affirmanti incumbit probatio (tas, kas teigia, turi tai įrodyti) principą, nes tam tikrais atvejais tik atsakovas turi prieigą prie informacijos, galinčios atmesti ar paneigti konkrečius teiginius (žr., pvz., 2011 m. sausio 11 d. sprendimą byloje H. prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 2573/03), todėl pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje N. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 42255/04, 37 paragrafas; 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje A. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 33470/03, 82 paragrafas; 2008 m. vasario 14 d. sprendimą byloje P. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 30422/03, 35 paragrafas; 2006 m. birželio 1 d. sprendimą byloje G. prieš Rusiją, Nr. 4171/04, 20 paragrafas). Kadangi pareiga paneigti pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 858-977/2013). Pastebėtina, kad laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Kadangi nėra galimybės nustatyti bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose ir baudos izoliatoriuje sanitarinių mazgų įrengimo atitikimą teisės aktų reikalavimams, todėl pripažintinos pagrįstomis pareiškėjo skundo aplinkybės dėl jo privatumo pažeidimo, t. y. netinkamų sanitarinių mazgų įrengimą bendrabučio tipo gyvenamosiose ir baudos izoliatoriaus patalpose.
Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Teisingumo ministro įsakymu 2004 m. birželio 9 d. Nr. 1R-139 (toliau - ir Patalpų aprūpinimo inventoriumi normos) nurodyta, kad prausykloje turi būti įrengta po vieną praustuvę dešimčiai asmenų, tualete – po klozetą arba unitazą dvylikai asmenų.
Nuo 2017 m. birželio 7 d. įsigaliojusios Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ numatė 1 praustuvę 15 nuteistųjų, 1 klozetą (gali būti ir tupimas) arba pisuarą 15 nuteistųjų.
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundo papildymą nurodė, jog 1 būryje įrengti 5 klozetai (tupimi), 5 praustuvės, 9 būryje įrengti 4 unitazai (sėdimi), 2 pisuarai, 6 plautuvės, 1 dušo sietelis. Laikotarpyje nuo 2017 m. rugsėjo 24 d. iki 2015 m. liepos 13 d. ir nuo 2016 m. gegužės 30 d. p būryje nuteistųjų skaičius buvo 46, laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 13 d. iki 2016 m. liepos 26 d. 1 būryje buvo 101 nuteistasis, laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 26 d. iki 2016 m. gegužės 30 d. 1 būryje buvo 65 nuteistieji (b. l. 124).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sutinka su pareiškėjo argumentais, kad klozetų, pisuarų ir praustuvių skaičius, atsižvelgiant į nuteistųjų miegamųjų vietų skaičių, nevisiškai atitiko Patalpų aprūpinimo inventoriumi normų reikalavimus.
Pareiškėjas taip pat teigė, jog 1, 9 būriuose ir baudos izoliatoriuje blogas apšvietimas. 1 būrio elektros instaliacija buvo kritinės būklės (virtuvėje, koridoriuje, prausykloje iš sienų kyšojo netvarkingi elektros laidai, kabojo netvarkingos lempos). Būryje nebuvo priešgaisrinės sistemos, gesintuvų, avarinio išėjimo.
Reikalavimai gyvenamųjų patalpų temperatūrai, apšvietai ir drėgmei reglamentuoti Higienos normos HN 76:2010 (galiojusioje iki 2015 m. lapkričio 1 d.) 26 punkte, pagal kurį gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra šiltuoju metų periodu turi būti 18-28 oC, šaltuoju metų periodu – 18-22 oC, gyvenamosiose patalpose santykinė oro drėgmė turi būti 35-65 proc. šiltuoju metų periodu ir 35-60 proc. – šaltuoju metų periodu. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx (22 punktas). Gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (23 punktas).
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (įsigaliojusioje nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) 16 punkte numatyta, jog gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 oC ir ne aukštesnė kaip 28 oC, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. Gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas).
Byloje pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2017 m. liepos 3 d. raštas Nr. 2.2-3699(16.3.187.2.12) patvirtina, jog 2017 m. birželio 15 d. buvo atlikta operatyvioji valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė (toliau – Operatyvioji kontrolė) Pravieniškių PN-AK 1 būrio 13 brigadoje, kurios metu nustatyta, jog lubose degė tik vienas šviestuvas, kiti buvo išardyti, matėsi laidai (pažeistas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktas), gyvenamajame kambaryje dirbtinis apšvietimas buvo 22 lx (norma – ne mažesnė kaip 200 lx, pažeistas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punktas) (b. l. 48-49).
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad kamerų tipo patalpose, 1, 6, 9 gyvenamuosiuose būriuose priešgaisrinės sistemos nėra. 2 būryje įrengta priešgaisrinės sistema. Kamerų tipo patalpose ir gyvenamuosiuose būriuose avarinių išėjimų nėra, gesintuvai laikomi Kontrolės ir praleidimo punktuose.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėjo teiginiai dėl gyvenamosiose patalpose apšvietos neatitikimo teisės aktais nustatytoms normoms, neįrengtos priešgaisrinės sistemos, neįrengtų avarinių išėjimų, laikytini pagrįstais.
Pareiškėjas teigė, jog už drausmines nuobaudas buvo patalpintas į baudos izoliatorių, tuo metu negalėjo rašyti laiškų šeimos nariams, negalėjo naudotis taksofonu.
Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjas už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus nuobaudas kamerų tipo patalpose atliko nuo 2014 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. sausio 15 d. (b. l. 62).
Bausmių vykdymo kodekso (toliau - ir BVK) 145 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) buvo numatyta, kad kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems nustatomas režimas, atitinkantis šio Kodekso 86 straipsnyje nurodytas drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo kalėjime sąlygas. BVK 86 straipsnio 1 dalis reglamentavo, jog drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę: 1) įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų; 2) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda; 3) gauti kasdien pasivaikščioti vieną valandą; 4) vieną kartą per mėnesį paskambinti telefonu. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjui būnant kamerų tipo patalpose susirašinėjimas su artimaisiais negalėjo būti suteikiamas BVK 145 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pažymėta ir tai, kad į kamerų tipo patalpas pareiškėjas buvo patalpintas dėl to, kad buvo baustas nuobaudomis, taigi jo paties elgesys lėmė jo teisių apribojimą. Pareiškėjas nenurodė, kada tiksliai, jam būnant kamerų tipo patalpose, nebuvo suteikta teisė paskambinti telefonu, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, todėl šis teiginys laikytinas deklaratyviu ir atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjo teigimu, pasivaikščiojimo kiemeliai baudos izoliatoriuje buvo maži, vienu metu išvedus visus kameroje buvusius nuteistuosius, nebuvo galimybės pasimankštinti, buvo suvaržyta judėjimo laisvė.
Pataisos namų pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 18-21 punktai. Pareiškėjas neginčija, kad jam nėra sudaromos sąlygos tinkamą laiką pasivaikščioti kiemelyje, tačiau savo teisių pažeidimą sieja su pasivaikščiojimo kiemelio plotu ir jame vienu metu galinčių pasivaikščioti asmenų kiekiu. Teismas pažymi, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja, pasivaikščiojimo kiemelio ploto, todėl pareiškėjo nurodytas argumentas, kad pasivaikščiojimo kiemelio plotas yra per mažas, vertintinas deklaratyviu.
Pareiškėjas savo teisių pažeidimą sieja su gyvenamosiose patalpose buvusiais buitiniais parazitais, t. y. su Higienos normos HN 76:2010 (galiojusios iki 2015 m. lapkričio 1 d.) 60 punkto bei su Higienos normos HN 134:2015 (galiojančios nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) 20 punkto, nustatančių, kad laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų, pažeidimais. Į bylą pateikti duomenys – Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutartis, Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalų kopijos patvirtina jog Pravieniškių PN-AK vykdomas buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) monitorinio, kontrolės ir naikinimo paslaugų teikimas (b. l. 75-85, 104-107). Kad 1 būrio 13 brigados virtuvėje nesimatė nariuotakojų, patvirtina ir byloje pareiškėjo pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2017 m. liepos 3 d. raštas Nr. 2.2-3699(16.3.187.2.12) (b. l. 48-49). Taigi, teismo nuomone, nėra pagrindo tikėti deklaratyviomis, jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstomis abstrakčiomis aplinkybėmis siejamomis su antisanitarinėmis sąlygomis dėl parazitų buvimo.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 1 būrio 13 brigados virtuvėje, prausykloje langai buvo be rankenų, suskilę, sudužę, tualete lango visai nebuvo, todėl būdavo šalta praustis.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2017 m. liepos 3 d. rašte Nr. 2.2-3699(16.3.187.2.12) nurodyta, jog prausykloje dalis lango stiklo išbyrėjusi (pažeistas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimas, numatantis, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų) (b. l. 48-49). Todėl pareiškėjo teiginiai dėl suskilusio lango, pagrįsti.
Pareiškėjas teigė, jog daugiau nei vienus metus jam nebuvo paskirtas vegetarinis maitinimas, nors su skundais kreipėsi į pataisos namų administraciją, Kalėjimų departamentą.
Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalį arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai.
Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – ir Vyriausybė) arba jos įgaliota institucija (BVK 173 str. 8 d.). Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims maitinimas organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis. Skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis bei finansavimas nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintais valgiaraščiais. Maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo tvarką asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės, kurių 5 ir 6 punktuose numatyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Sudaromi valgiaraščiai: valgiaraštis dirbantiems vyrams, valgiaraštis nedirbantiems vyrams, valgiaraštis dirbančioms moterims, valgiaraštis nedirbančioms moterims, valgiaraštis dirbantiems vyrams (vegetarams), valgiaraštis nedirbantiems vyrams (vegetarams) ir kt., kuriuos tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Minėtų taisyklių 7 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus.
Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėjas 2016 m. balandžio 22 d. pateikė Pravieniškių PN-AK prašymą Nr. 70(1)-428 dėl vegetarinio maitinimo skyrimo ir vegetarinis maistas pareiškėjui buvo skirtas nuo 2016 m. gegužės 3 d. (b. l. 15, 70), o nuo 2016 m. birželio 24 d. pareiškėjas buvo įtrauktas į dirbančių vegetarų sąrašą (b. l. 14).
Pareiškėjas 2017 m. liepos 17 d. su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl jam neužtikrinto vegetariško maitinimo. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. 2S-5313 „Dėl skundo nagrinėjimo“ nustatė, jog pareiškėjas 2016 m. balandžio 22 d. pateikė prašymą Pravieniškių PN-AK administracijai, kad būtų skiriamas vegetarinis maitinimas, kadangi jis nevalgo mėsos ir nori sveikai maitintis. 2017 m. gegužės 3 d. pareiškėjui paskirtas vegetarinis nedirbančio vyro maitinimas. Nuo 2016 m. birželio 24 d. pareiškėjui paskirtas dirbančio vyro vegetarinis valgiaraštis. Pareiškėjo skundo tyrimo metu nustatyta, jog 2017 m. birželio 19 d. pareiškėjas Pravieniškių PN-AK administracijai pateikė prašymą išbraukti jį iš vegetarinio maisto davinį gaunančių žmonių sąrašo, kadangi, pareiškėjo teigimu, jo negauna nuo 2016 m. birželio 24 d. Minėtame Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendime pažymėta, kad nuteistų asmenų maitinimo paslaugas Pravieniškių PN-AK teikianti VšĮ „Kretingos maistas“ buvo informuota, kad pareiškėjui paskirtas vegetarinis maitinimas. Jis pareiškėjui buvo gaminamas ir patiekiamas. Per metus laiko jokių nusiskundimų dėl maisto davinio iš pareiškėjo nebuvo gauta, nors maitinimo metu, kartu su maisto dalintojais, dalyvauja ir budintys pareigūnai, todėl pareiškėjo teiginys, kad vienus metus jam nebuvo skiriamas vegetarinis maitinimas, neatitinka tikrovės (b. l. 50-51).
Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos (BVK 183 str. 2 d.). Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (BVK 183 str. 3 d.).
Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pasinaudojęs BVK 183 straipsnio 3 dalyje numatyta bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarka, todėl atsakovo aktai (veiksmai) dėl pareiškėjui neskirto vegetarinio maitinimo negali būti laikomi neteisėtais ar nepagrįstais, o dėl teisėtų veiksmų neturtinė žala negali atsirasti.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pažymėtina, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai pareikšti, kad buvo padaryta žala ir nurodyti prašomą priteisti sumą, kaip yra nagrinėjamu atveju. Įrodyti neturtinės žalos padarymo faktą yra asmens, kuris kreipiasi į teismą dėl žalos atlyginimo, pareiga. Teismo funkcija patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, ar asmens, prašančio atlyginti neturtinę žalą, nurodytos pasekmės yra susiję priežastiniu ryšiu su jo nurodytos valdžios institucijos neteisėtais veiksmais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-70/2014).
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindžia patirtu diskomfortu, nepatogumais, pažeminimu, sutrikusia sveikata, pablogėjusiu regėjimu. Iš byloje pateikto Pravieniškių PN-AK 2017 m. lapkričio 14 d. medicininio pažymėjimo Nr. 81(2)-594 (b. l. 70) matyti, jog pareiškėjas į Sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi dėl hemorojaus, mėšlungio, dėl regėjimo pablogėjimo įrašų asmens sveikatos istorijoje nėra, dėl sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo įtakoti blogos gyvenimo sąlygos, nesikreipė, tačiau teismo nuomone, minėti susirgimai nėra tokio pobūdžio, dėl kurių galėtų būti reikšminga sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Pareiškėjas į Psichologinės tarnybos darbuotojus dėl patirto pažeminimo, pasibjaurėjimo, depresijos, baimės aplinkai, diskomforto, šleikštulio, kuriuos galėjo sukelti blogos gyvenimo sąlygos, nesikreipė (b. l. 74). Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Atsižvelgiant į išdėstyta, teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų laikymo Pravieniškių PN-AK sąlygų, t. y. dėl tam tikrų privatumo apribojimų naudojantis sanitariniu mazgu, dušu, sanitarinių įrenginių trūkumo, netinkamos apšvietos, neįrengtos priešgaisrinės sistemos ir avarinių išėjimų, susikilusio lango pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, teismas, išanalizavęs reikšmingus kriterijus dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo, pareiškėjo nurodomus neigiamus padarinius, byloje pateiktus duomenis apie pareiškėjo sveikatos būklę (nenustatyta, kad dėl laikymo Pravieniškių PN-AK sąlygų ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjo sveikatai būtų atsiradusi kokia nors žala), atsižvelgęs į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pažeidimo intensyvumą, į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, teismų panašiose ir analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri nagrinėjamu atveju įvertintina 725 Eur suma ir ji priteistina iš atsakovės atstovo pareiškėjui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. V. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui M. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 725 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Dėl kitos reikalavimų dalies skundą kaip nepagrįstą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.