- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-09-10
- Bylos Nr.
- e2YT-15848-1252/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-02557-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ernesta Mockutė
- Pareiškėjas
- R. R.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankui, Joniškio rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje teisėja Ernesta Mockutė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. R. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims: VĮ Turto bankui, Joniškio rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas R. R. kreipėsi į teismą patikslintu pareiškimu prašydamas nustatyti, kad jis įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 171/1000 dalį nekilnojamojo daikto – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškime nurodo, kad motina A. R. ir senelė L. J. (A. R. motina) buvo Joniškio rajono žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pajininkės ir, likviduojant šią bendrovę, pagal likvidacinės komisijos 1998-06-22 Pastato paskyrimo aktus A. R. už pajus buvo skirta 1,44/2 dalis miltinės prie sandėlio (duomenys neskelbtini), L. J. buvo skirta 0,56/2 dalis tos pačios miltinės, t. y. joms bendrai buvo skirta visa miltinė, esanti prie sandėlio (duomenys neskelbtini). Senelė L. J. mirė (duomenys neskelbtini), motina A. R. mirė (duomenys neskelbtini). Po senelės L. J. mirties faktiniu valdymu paveldėjo senelei priklausiusį turtą, registruoto turto nebuvo, todėl į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Po motinos A. R. mirties palikimą priėmė, jam buvo išduotas 2009-08-12 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į visą motinai priklausiusį registruotą nekilnojamąjį turtą. Motinai ir senelei priklausiusi miltinė nebuvo registruota Nekilnojamojo turto registre, todėl į paveldėjimo liudijimą nebuvo įtraukta. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisakė įregistruoti A. R. ir L. J. daiktines teises į miltinę dėl asmenis ir nekilnojamąjį daiktą identifikuojančių duomenų trūkumo. Pažymėjo, kad miltinė yra sandėlio dalis (priestatas), todėl atskiri kadastriniai matavimai negali būti atlikti, o sandėlio kadastriniai matavimai yra atlikti ir yra VĮ Registrų centre. Kadastrinių matavimų byloje esančiuose planuose miltinė yra pažymėta indeksais 2f1p, 3f1p, 4f1p. Po senelės L. J. ir motinos A. R. mirties sąžiningai kaip jų įpėdinis nepertraukiamai naudojasi visa miltine daugiau kaip dešimt metų. Pradėdamas ją valdyti buvo pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau teisių į miltinę, išliko sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Joniškio rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriuo neprieštarauja, kad teismui nustačius visus juridinę reikšmę turinčius faktus, miltinė atitektų pareiškėjui nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį.
4. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo pareiškimą prašė nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.
5. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo pažymėjo, kad jeigu teismas išsamiai išnagrinėjęs byloje surinktą medžiagą nustatys, kad pareiškėjo nurodyto turto valdymas atitinka įstatymo nustatytas sąlygas, Tarnyba neprieštaraus pareiškėjo pareiškimo tenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
6. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad 171/1000 pastato (sandėlio) dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“. Remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ yra likviduota ir išregistruota nuo 1999-01-31. 1998-06-22 Pastato paskyrimo aktai patvirtina, kad ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimo metu 171/1000 sandėlio buvo perduota L. J. ir A. R. nuosavybėn, tik jos iki mirties neišviešino savo nuosavybės teisių. Iš mirties liudijimų matyti, kad A. R. mirė (duomenys neskelbtini), L. J. – (duomenys neskelbtini). 2009-07-28 Joniškio rajono notarų biuro notarės Loretos Stankevičienės liudijime nurodyta, kad mirus A. R. palikimą priėmė jos sūnus R. R. 2017-06-22 Joniškio rajono notarų biuro notarės Loretos Stankevičienės liudijime nurodyta, kad mirus L. J. į Joniškio rajono notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos L. J. palikimo priėmimo faktų. Pareiškėjas yra sąžiningas ir teisėtas nurodyto nekilnojamojo turto valdytojas daugiau nei 10 metų. Pareiškėjas 2025-07-11 kreipėsi dėl nuosavybės į 171/1000 dalį nekilnojamojo daikto – sandėlio įregistravimo, bet Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimu prašymas buvo atmestas. Pareiškėjas vienintelis naudojasi visu grūdų sandėliu, jį prižiūri atvirai ir nepertraukiamai nuo 2009 metų.
7. Įstatyme numatyta, kad asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą pagal įgyjamąją senatį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 str. 1 d.).
8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
9. Nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad bendrai A. R. ir L. J. 1998-06-22 Pastato paskyrimo aktais įgijo nuosavybės teises į 171/1000 dalį nekilnojamojo daikto – sandėlį. Po A. R. (duomenys neskelbtini) mirties palikimą – visą A. R. priklaususį regsitruotą nekilnojamąjį turtą priėmė pareiškėjas, po L. J. (duomenys neskelbtini) mirties jai priklausiusį turtą faktiniu valdymu paveldėjo pareiškėjas. A. R. ir L. J. priklausiusi sandėlio dalis nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Po A. R. ir L. J. mirties, nuo 2009-05-07 pareiškėjas toliau vienas naudojosi visa miltine, t. y. 171/1000 sandėlio dalimi.
10. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju yra visos sąlygos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymui: pareiškėjas nėra įgijęs nuosavybės teisės į 171/1000 sandėlio dalį kitokiu būdu (nuosavybės teisės į jį nėra registruotos), 171/1000 sandėlio dalis nėra valstybės, savivaldybės ar kito asmens nuosavybė, pareiškėjas sąžiningai, nepertraukiamai ir atvirai valdo statinį ilgiau nei 10 metų, visą šį laiką jis buvo valdomas teisėtai, visą laiką pareiškėjas sąžiningai buvo įsitikinęs, kad niekas kitas neturi daugiau teisių nei jis.
11. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad per visą laikotarpį nuo valdymo pradžios sandėlio dalies valdymas atitiko CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytas sąlygas, todėl valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę. Suinteresuoti asmenys neprieštaravo pareiškimo tenkinimui, paskelbus apie bylą viešai, jokie kiti asmenys neįstojo į bylą ir nepareiškė prieštaravimų dėl pareiškėjo nuosavybės teisių į 171/1000 sandėlio dalį. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, nustatytas aplinkybes, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas faktas, kad pareiškėjas įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 171/1000 sandėlio dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 str., CK 4.68-4.71 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 577, 578 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad R. R., a. k. (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 171/1000 dalį nekilnojamojo daikto – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2f1p, 3f1p, 4f1p.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.