Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Eduardo Monkevičiaus, sekretoriaujant Arildai Šuliokaitei, dalyvaujant atsakovei O. D. B. , viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės O. D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 21 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. B. ieškinį dėl palikėjo skolų, išlaikymo, laidojimo išlaidų priteisimo bei atsakovės O. D. B. priešieškinį dėl 8909,48 Lt priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas J. B. ieškiniu ir jo patikslinimu prašė teismo iš atsakovės O.D. B. , kaip įpėdinės atsakingos už palikėjo skolas, priteisti ieškovui 2169,25 Lt, kuriuos jis sumokėjo už butą, esantį (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo bendrijai, 5955,20 Lt, kuriuos jis sumokėjo už buto šildymą, 138,88 Lt, kuriuos jis sumokėjo už VĮ Registrų centro išduotus dokumentus, reikalingus buto teisinei registracijai, 6100 Lt, kuriuos jis išleido palikėjos išlaikymui, ir 1209,06 Lt, kuriuos jis išleido palikėjos laidojimo išlaidoms. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad iki sesers A. B. mirties 2004 m. spalio 10 d. ją prižiūrėjo ir rūpinosi, mokėjo už jai priklausančio buto išlaikymą, ją savo lėšomis palaidojo. Sesers sutuoktinis mirė praėjus mėnesiui po sesers mirties, t.y. 2004 m. lapkričio 2 d, todėl visą sutuoktinių turtą paveldėjo sutuoktinio motina M. B. , o jai mirus, įpėdine pagal testamentą tapo O.D. B. (T.I, 3-5; T.II, 35 b.l.).

Patikslintu priešieškiniu atsakovė O.D. B. prašė teismo priteisti iš ieškovo J. B. 4500,- Lt indėlio, kuriuos jis pasiėmė pagal A. B. įgaliojimą jau po jos mirties, bei 3000,- Lt už A. B. sutuoktinio J. B. turėtą arklį, taip pat 600,- Lt negautų pajamų už buto nuomą, 309,48 Lt, kuriuos ji sumokėjo už butą, esantį (duomenys nesklebtini), per laikotarpį, kai butu faktiškai naudojosi ieškovas, ir 500,- Lt už durų bute pakeitimą (T.II, 21-22 b.l.).

Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Ieškovui J. B. priteisė iš atsakovės O.D. B. 1209,06 Lt laidojimo išlaidų. Kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Atsakovei O.D. B. priteisė iš ieškovo J. B. 4500,- Lt negauto indėlio. Kitus priešieškinio reikalavimus atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog mirusioji sesuo A. B. jam buvo pavedusi mokėti mokesčius gyvenamųjų namų bendrijai bei mokesčius už šildymą ir komunalinius patarnavimus. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad mokesčius mokėjo pati A. B. (T.II, 76-119 b.l.), todėl DNSB „Banga“ išduota pažyma (T.I, 33 b.l.) laikytina nepagrįsta, nes ji prieštarauja mokėjimo kvitams (T.II, 76-119 b.l.). Ieškovo turėtos 138,88 Lt išlaidos už dokumentų iš Registrų centro gavimą laikytinos išlaidomis jo rizika, nes šių dokumentų jam reikėjo tada, kai kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo po sesers mirties. Įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatyta, kad jis neturi paveldėjimo teisės į A. B. turtą, todėl reikalavimas atlyginti šias išlaidas yra laikytinas nepagrįstu, nes ieškovas nurodytas išlaidas patyrė savo rizika. Ieškovas taip pat neįrodė, kad jis turėjo 6100,- Lt sesers slaugymo ir priežiūros išlaidų. Teismas, tenkindamas reikalavimą dėl laidojimo išlaidų priteisimo, konstatavo, kad ieškovas įrodė, jog sesers laidotuvėms jis iš UAB „Gailestis“ pirko laidojimo reikmenų už 850,- Lt, sumokėjo 100,- Lt už šarvojimo salę (T.I, 30, 31 b.l.). A. B. buvo laidojama pagal lietuviškus, katalikiškus papročius, todėl priimtina, kad laidotuvėms galėjo būti išleista 150,- Lt giesmininkams, 100,- Lt mišių aukai, 120,- Lt palaikų transportavimui, nes A. B. mirė Alytaus mieste, o buvo šarvojama ir laidojama Prienų rajone, Vėžinių kaime. Pateisinamomis ir normaliomis laikomos 130,- Lt išlaidos duobkasiams bei 1300,- Lt maistui. Kaip nurodė liudytojai J. B. ir D. N., A. B. buvo pašarvota tris dienas, laidotuvėse dalyvavo daug žmonių, reikėjo kiekvieną dieną pamaitinti iš toliau atvykusius žmones, o vien per šermenis dalyvavo apie 50 žmonių. Liudytoja D. N. nurodė, kad ji šeimininkauja laidotuvėse, todėl gali patvirtinti, kad A. B. laidotuvės galėjo kainuoti apie 2000,- Lt. Velionės transportavimo išlaidas patvirtino liudytojas A. B. Ieškovui sesers A. B. laidotuvės kainavo 2850 Lt, o pašalpų ieškovas gavo 1640,94 Lt, todėl teismas išlaidų skirtumą priteisė iš palikimą priėmusio asmens – atsakovės (LR CK 5.63 straipsnio 1 dalis). Patenkindamas priešieškinio reikalavimą dėl 4500,- Lt indėlio priteisimo, teismas pažymėjo, kad iš AB banko „Hansabankas“ pateikto sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo (T.II, 10 b.l.) matyti, kad 2004-10-11, t.y. jau po A. B. mirties, ieškovas nuo jos sąskaitos pagal įgaliojimą paėmė 2000,- Lt ir 2500,- Lt, viso 4500,- Lt. Įgaliojimas pasibaigia mirus davusiam įgaliojimą fiziniam asmeniui (LR CK 2.147 straipsnio 1 dalies 6 punktas), todėl ieškovo veiksmai, pasinaudojus negaliojančiu įgaliojimu ir paėmus iš banko dalį indėlio yra laikomi neteisėtais. Tai ką asmuo gavo negaliojančio įgaliojimo pagrindu turėtų būti iš jo išreikalauta (LR CK 2.150 straipsnis). Kitus priešieškinio reikalavimus teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus (T.II, 140-143 b.l.).

Apeliaciniu skundu atsakovė O.D. B. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti. Panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovui J. B. priteista iš atsakovės O.D. B. 1209,06 Lt laidojimo išlaidų ir šioje dalyje ieškinį atmesti. Taip pat panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys dėl 1409,48 Lt ir šioje dalyje priešieškinį patenkinti. Be to, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais (T.II, 147-149 b.l.).

1. Teismas patenkino ieškinio reikalavimą dėl laidojimo išlaidų atlyginimo, nes pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Ieškovas įrodymais pagrindė tik 850,- Lt išlaidas už laidojimo reikmenis ir 100,- Lt už salę, o įrodymų apie kitas išlaidas ieškovas nepateikė. Todėl iš sprendimo neaišku kokiu pagrindu teismas priteisė ieškovui 1209,- Lt laidojimo išlaidų. Be to, atsakovė prašo reikalavimui priteisti laidojimo išlaidas taikyti ieškinio senatį.

2. Teismas nepagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimą priteisti 600,- Lt negautų pajamų už buto nuomą už laikotarpį nuo 2005 m. birželio 9 d. iki 2005 m. gruodžio 7 d. Teismas neįvertino, kad atsakovė buvo suradusi nuomininkus, kurie būtų mokėję po 100,- Lt nuomos mokesčio per mėnesį, jeigu nebūtų ieškovo neteisėtų veiksmų. Šias aplinkybes patvirtina liudytojai ir nuolatinio Lietuvos gyventojo, vykdančio individualią veiklą, įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą prašymas.

3. Ieškovas savavališkai buvo užėmęs atsakovei priklausantį butą, tačiau nors ir daugelį kartų buvo kreiptasi į jį ir į policiją, bet jis buto neatlaisvino ir raktų negrąžino. Todėl 2005 m. gruodžio 7 d. pasitelkus liudytojus, teko išlaužti buto duris. Tai lėmė, kad atsakovei buvo padaryta 500,- Lt žala, tačiau pirmosios instancijos teismas jos nepriteisė.

4. Taip pat už laikotarpį, kai butu naudojosi ieškovas, atsakovė sumokėjo 309,48 Lt mokesčių už butą, tačiau ir šios sumos pirmosios instancijos teismas nepriteisė.

5. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas neatsižvelgė į proporcijas, kuriomis patenkinti ir atmesti ieškinio ir priešieškinio reikalavimai.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas J. B. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais (T.II, 154-156 b.l.).

1. Teismas pagrįstai priteisė 1209,06 Lt laidojimo išlaidų. Priteistos išlaidos nėra didelės, jos atitinka normalią praktiką, nepažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų.

2. Teismas sprendime nurodė motyvus, dėl kurių sprendė, kad ieškinio senaties terminas kreditoriniams reikalavimas pareikšti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas.

3. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji dėl ieškovo kaltės negavo nuomos pajamų.

4. Kiti apeliacinio skundo argumentai taip pat atmestini, nes jie nepagrįsti ir neįrodyti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovė apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti.

Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad jis atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.

Dėl laidojimo išlaidų priteisimo

Tarp šalių nėra ginčo, kad A. B. palaidojo ieškovas J. B. . Ginčas kyla tik dėl ieškovo turėtų laidojimo išlaidų dydžio. Teisėjų kolegija, spręsdama laidojimo išlaidų pagrįstumo klausimą, pažymi, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Kartu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Muaro krautuvė“ v. Vilniaus m. valstybinė mokesčių inspekcija, Nr. 3K-3-31/1999; 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje A. B. personalinė įmonė „Albina“ v. Vilniaus m. valstybinė mokesčių inspekcija, Nr. 3K-3-945/1999; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje A. B. , R. Ž. v. AB „Panevėžio duona“ , Nr. 3K-3-513/2004). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas pirko laidojimo reikmenų už 850,- Lt ir sumokėjo 100,- Lt už šarvojimo salę (T.I, 30-31 b.l.). Nors kitų rašytinių įrodymų byloje apie ieškovo turėtas išlaidas byloje nėra, tačiau tai nereiškia, kad turėtų išlaidų negalima įrodinėti kitais įrodymais. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Byloje nustatyta, kad A. B. mirė Alytuje, o šarvojama ir laidojama buvo Prienų rajone, Vėžinių kaime. Transportavimo išlaidų faktą patvirtino liudytojas A. B. , vežiojęs palaikus (T.II, 67- 68 b.l.), todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad 120,- Lt transportavimo išlaidos yra nepagrįstos. Laidotuvės vyko pagal katalikiškas tradicijas, be to, kaime, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad nors ieškovas neturi rašytinių įrodymų, tačiau pagrįstai tikėtina, kad ieškovas turėjo 150,- Lt išlaidų giesmininkams, 100,- Lt mišių aukai, 130,- Lt duobkasiams bei 1300,- Lt maistui. Visos pirmosios instancijos teismo nurodytos sumos nėra pernelyg didelės, atitinka protingumo kriterijus, todėl kolegija sprendžia, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovui A. B. laidotuvės kainavo 2850,- Lt. Kadangi ieškovas gavo 1640,94 Lt pašalpą iš valstybės, todėl turėtų laidojimo išlaidų ir pašalpos skirtumą teismas pagrįstai ieškovui priteisė iš atsakovės, t.y. asmens priėmusio palikėjo palikimą (CK 5.63 str. 1 dalis).

Taip pat nepagrįstas atsakovės argumentas, kad ieškovo reikalavimui priteisti laidojimo išlaidas taikytina ieškinio senatis. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškinio senaties termino ieškovas nepraleido. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisės į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Byloje nustatyta, kad po sesers A. B. mirties 2004 m. spalio 10 d., ieškovas 2004 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo (T.I, 34 b.l.). Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas, būdamas įsitikinęs, kad yra sesers įstatyminis įpėdinis, bei laikydamasis CK nustatytų terminų kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str.). Dėl palikimo priėmimo tarp ieškovo ir atsakovės motinos M. B. vyko teisminis ginčas. M. B. (atsakovės motina, kuri tuo metu pretendavo paveldėti A. B. ir jos sutuoktinio turtą) buvo CPK nustatyta tvarka apskundusi notarės, kuri atsisakė atlikti notarinį veiksmą, veiksmus. Šioje byloje suinteresuotu asmeniu buvo patrauktas J. B. . Tik 2005 m. gegužės 12 d. Alytaus rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-999-292/2005 (T.II, 45-47 b.l.), kurioje nutartis dėl notarės veiksmų apskundimo įsiteisėjo 2005 m. gegužės 20 d. - notarė buvo įpareigota išduoti paveldėjimo teisės liudijimą atsakovės motinai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad būtent nuo 2005 m. gegužės 12 d. nutarties įsiteisėjimo momento ieškovas turėjo suvokti, kad jis neturės teisės paveldėti sesers turto ir gali pareikšti kreditorinius reikalavimus jos turtą paveldėjusiam asmeniui. Ieškovas per 3 mėnesių laikotarpį, t.y. 2005 m. birželio 14 d., pateikė ieškinį su kreditoriniais reikalavimais Alytaus rajono apylinkės teismui (T.I, 27-29 b.l.), todėl laikytina, kad terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti nepraleistas (CK 5.63 str. 1 d.).

Dėl aukščiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl laidojimo išlaidų priteisimo teisėta ir pagrįsta, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas.

Dėl priešieškinio reikalavimų

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovo 600,- Lt negautų pajamų už buto nuomą už laikotarpį nuo 2005 m. birželio 9 d. iki 2005 m. gruodžio 7 d., nes atsakovė neįrodė šio reikalavimo pagrįstumo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė buvo suradusi nuomininkus, kurie nuomotųsi butą nurodytu laikotarpiu. Byloje esantis 2006 m. kovo 23 d. prašymas įregistruoti ja mokesčių mokėtoju, vykdančiu individualią veiklą, patvirtina tik tai, kad ji žymiai vėliau, o ne ginčo laikotarpiu, pradėjo verstis buto nuoma. Be to, byloje apklausti liudytojai, nieko nekalbėjo apie konkrečius nuomininkus, kurie neva tai buvo įsipareigoję nuomotis butą nuo 2005 m. birželio 9 d. iki 2005 m. gruodžio 7 d.

Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad ieškovas naudojosi butu nuo 2005 m. birželio 9 d. iki 2005 m. gruodžio 7 d. ar kliudė atsakovei patekti į butą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės reikalavimai priteisti iš ieškovo už šį laikotarpį 309,48 Lt mokesčių už butą bei 500,- Lt už jos pačios sugadintas buto duris taip pat atmesti pagrįstai.

Kartu teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas tarp šalių tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nurodė motyvus kodėl būtent taip paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, todėl ir šioje dalyje nėra pagrindo keisti teismo sprendimo.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.