Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėjas Jūratė Jakubonienė Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.7.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. gruodžio 2 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Jurgio Kiškio, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjui adv. Vytautui Sirvydžiui, nuteistajam M. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 229 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 35 MGL dydžio 4375 (keturių tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt penkių) litų bauda.

M. K. įpareigotas baudą per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į Kauno apskrities VMI (kodas 8872901) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB ,,Hansabankas“ (banko kodas 73000), įmokos kodas 6800, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. nuteistas už tai, kad dėl neatsargumo netinkamai atliko savo tarnybos pareigas: būdamas valstybės tarnautoju - Kauno m. VPK Žaliakalnio PK kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėju, atlikdamas ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 25-1-00542-06, žinodamas, kad dalis iš A.A. P. 2006 m. balandžio 19 d. atliktos kratos metu paimtų daiktų yra pavogti iš Danijoje ir Vokietijoje esančių prekybos centrų, dėl kurių atliekami ikiteisminiai tyrimai užsienio valstybėse, o kitų daiktų savininkai nustatinėjami, 2006 m. birželio 20 d. darbo kabinete, esančiame Islandijos pl. 209, Kaune, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 92 straipsnio 3 dalies, 93 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 108 straipsnio 2 dalies reikalavimus, grąžino A.A. P. nenustatytą skaičių skaitmeninių fotoaparatų, skaitmeninių vaizdo kamerų ir fotonuotraukų spausdintuvų, neįsitikinęs ar A.A. P. yra šių daiktų savininkas bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį, laikotarpiu nuo 2006-06-19 iki 2006-12-05 nevykdė ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio prokuroro nurodymo - gavus papildomą informaciją apie kratos metu paimtus daiktus iš Kauno m. VPK KP NTT tarptautinių ryšių grupės, pateikti jam pranešimą apie ikiteisminio tyrimo eigą, tokiu būdu dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas, nes šiuo metu nėra žinoma nusikalstamu būdu įgytų daiktų buvimo vieta ir tai pakenkė procesams, atliekamiems Danijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, dėl to Lietuvos Respublikos valstybei padarė didelę žalą, nes sumenkino valstybinės teisėsaugos institucijos - Lietuvos policijos - autoritetą, diskreditavo pareigūno vardą.

Pirmosios instancijos teismas klaidingai teisiškai interpretavo tiek nuteistojo, kaip tuometinio Kauno m. VPK Žaliakalnio PK tyrėjo, tarnybines funkcijas, tiek ir faktines veikos, už kurią yra nuteistas, aplinkybes. Apeliantas nurodo, kad pas A.A. P. ir L. S. vykusios kratos buvo atliktos remiantis jo iš operatyvinių šaltinių gauta operatyvine informacija ir apie tai surašius 2006-04-13 tarnybinį pranešimą Kauno m. VPK Žaliakalnio PK viršininko pavaduotojui (laikinai einančiam viršininko pareigas) S. K. (t. 1, b.l. 22). Kratų teisėtumas patvirtintas Kauno m. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2006-04-14 nutartimi. Kratos tyrimo objektas, apibrėžtas Kauno m apylinkės teismo 2006-04-14 nutartimi, apsiribojo automobilinio kompaktinių diskų grotuvo paieška, tačiau, suradus kitų daiktų, įvertinant jų kiekį (skaitmeninių fotoaparatų bei videokamerų), minėti daiktai buvo paimti bei M. K. detaliai ištirti bei aprašyti, nufotografuoti. 2006-04-20 tarnybiniu pranešimu jis kreipėsi į savo įstaigos vadovą (1 t., b.l. 56-58), nurodydamas, jog „tikslinga užklausti LR VRM Informatikos ir ryšių departamentą, Tarptautinių Ryšių tarnybą, aplinkraščiu informuoti Lietuvos teritorines policijos įstaigas“, ką Kauno m. VPK Žaliakalnio PK viršininko pavaduotojas S. K. 2006-04-20 raštu Nr. 25-S-7116 (1 t., b.l. 61-63) ir padarė, t.y., kreipėsi į Informatikos ir ryšių departamento prie LR VRM direktorių, šiame prašydamas patikrinti, ar išvardinti daiktai nėra ieškomi kaip pagrobti Lietuvoje įvykdytų nusikaltimų metu, o analogiškai Kauno m. VPK KP NTT viršininkui buvo adresuotas raštas, kuriame prašyta patikrinti, ar aukščiau išvardinti daiktai nėra ieškomi kaip pagrobti užsienio valstybėse įvykdytų nusikaltimų metu.. Taigi, šie raštai, pasak apelianto, įrodo, jog jis, kaip tyrėjas, perdavė minėto klausimo sprendimą pagal tarnybinę kompetenciją, t.y. veikė, kaip jį įpareigoja tiek BPK 18 straipsnis, tiek ir jo pareigybės aprašymas (1 t., b.l. 140-141). M. K. tinkamai informavęs savo vadovybę apie kratos metu paimtus daiktus, juos aprašęs bei tinkamai procesiškai įforminęs, neprivalėjo imtis dar kokių nors papildomų veiksmų. Apelianto nuomone, aplinkybė, jog jis visus kratos metu paimtus daiktus labai detaliai aprašė ir tinkamai procesiškai įformino, visiškai šalina jo baudžiamąją atsakomybę, kadangi jis tiksliai vykdė (duomenys neskelbtini) straipsnio reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino to fakto, jog jis grąžino kratos metu paimtus daiktus pagal Kauno m. apylinkės teismo 2006-06-09 įsiteisėjusį nutarimą administracinėje byloje Nr. A-2287-579/2006 (1 t., b.l. 100), kuriame nurodyta paimtus fotoaparatus grąžinti L. S..

Skundžiamame nuosprendyje padaryta klaidinga ir prieštaringa išvada dėl kratos metu paimtų daiktų grąžinimo. Skundžiamo nuosprendžio 1 psl. nurodoma, jog M. K. grąžino kratos metu paimtus daiktus A. A. P. 2006 m. birželio 20 d., tačiau apkaltinamojo nuosprendžio 12 psl. teigiama, kad teismas atmeta M. K. parodymus, kad jis kratų metu paimtus daiktus grąžino žodiniu tuo metu Žaliakalnio PK viršininko pareigas ėjusio, šiuo metu mirusio S. K. nurodymu, L. S. daiktus grąžino, įsiteisėjus teismo nutarimui, kuriame buvo nurodymas grąžinti paimtus daiktus, kratos metu paimtus daiktus M. K. grąžino net neįsiteisėjus 2006-06-09 Kauno m. apylinkės teismo nutarimui, šiais įrodymais paneigiami M. K. įrodymai, kad jis dėl daiktų gražinimo su kuo nors tarėsi. Pagal LR (duomenys neskelbtini) straipsnį, skundas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dešimt dienų, taigi, 2006 m. birželio 20 d. Kauno m. apylinkės teismo 2006-06-09 nutarimas administracinėje byloje Nr. A-2287-579/2006 jau buvo įsiteisėjęs. Teismas be pagrindo nevertino liudytojo D. J. parodymų, kad po kratų atlikimo kelis kartus pas M. K. buvo atėjęs A. P. ir prašė grąžinti paimtus daiktus, grasino skųstis prokuratūrai, jei M. K. negrąžins jam daiktų (t. 1, b.l. 109), taip pat liudytojo A.A. P. parodymų, kad jis kartą per savaitę ėjo pas tyrėją M. K. klausti, kada grąžins kratos metu paimtus daiktus. (t. 1, b.l. 114).

Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir jo tuometinio viršininko V. B. parodymų, patvirtinančių, kad policijos komisariate tarp vadovaujančių asmenų tuo metu buvo nesutarimų. Apelianto nuomone, esant nesutarimams tarp jo, kaip tuometinio tyrėjo, vadovybės, bet kokie organizaciniai netobulumai, jeigu tokių ir buvo, negali būti perkelti nuteistajam ar juo labiau inkriminuoti kaip baudžiamosios atsakomybės pagrindas.

Taip pat apeliantas mano, jog Kauno m. apylinkės teismas tinkamai neįvertino tos aplinkybės, jog jis remiantis LR (duomenys neskelbtini) straipsniu, esant įsiteisėjusiam teismo nutarimui, privalėjo grąžinti kratos metu paimtus daiktus.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, ignoravo BPK 18 straipsnį bei nevertino tos aplinkybės, jog tyrėjas, kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnas, veikia tik įstaigos ar padalinio vadovo pavedimu, siekdamas nustatyti nusikalstamas veikas padariusius asmenis bei tokios veikos aplinkybes. BPK normos, kurias esą pažeidė apeliantas (BPK 92 str. 3 d., (duomenys neskelbtini) str. 2 d.), numato tokį teisinį reguliavimą, kuomet yra atribojama ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei prokurorų pareigos ir atsakomybė. Tik prokuroras nutarimu gali laikinai apriboti nuosavybės teises į daiktus ((duomenys neskelbtini) str.). (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog daiktai gali būti grąžinti, prieš tai juos išsamiai ištyrus ir aprašius (ką apeliantas ir padarė) bei įpareigojus juo saugoti. M. K., kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnas, tiksliai vykdė šiuos BPK reikalavimus. BPK 93 straipsnio 2 dalis numato, jog daiktai gali būti grąžinti ir anksčiau, jeigu tai nepakenks procesui. Pažymėtina, kad toks procesinis įforminimas, kokį atliko nuteistasis, leido jo surašytą daiktų apžiūros protokolą bei fotolentelę panaudoti ne tik Lietuvos Respublikos baudžiamajame procese, tačiau ir bet kurios kitos valstybės baudžiamajame procese, jeigu būtų gautas toks prašymas. Tačiau jokio prašymo nei iš užsienio valstybių, nei iš Tarptautinių ryšių grupės, nei iš teritorinių policijos įstaigų panaudoti procese šiuos duomenis, gauta nebuvo.

Pirmosios instancijos teismas taip pat neanalizavo Kauno m. VPK KP NTT Tarptautinių ryšių grupės 2006-05-18 rašto „Dėl informacijos pateikimo", kuriame informuojama apie skaitmeninę vaizdo kamerą JVC bei kuriame ryšių karininkas prašo nustatyti kopijose pateiktus asmenis. Prašymo pateikti tyrimui pačią kamerą ar dar kokius nors daiktus nėra. Analogiškai Kauno m. VPK KP NTT Tarptautinių ryšių grupės 2006-06-05 rašte „Dėl Kauno mieste surastos ir paimtos technikos" nėra nurodyta persiųsti kratų metu paimtus daiktus, pasiųsti procesiškai įformintą daiktų apžiūros protokolą ar pan. (t. 1, b.l. 73). Apeliantas nurodo, kad jis 2006-05-31 informavo Kauno m. VPK Žaliakalnio PK viršininko pavaduotoją, laikinai einantį viršininko pareigas S. K., o 2006-06-05 Kauno m. VPK Žaliakalnio PK viršininką R. O., kad būtina spręsti kratų metu paimtų daiktų grąžinimo savininkams klausimą. Apelianas tvirtina, kad nei tiesioginė vadovybė, nei tyrimą kontroliavęs prokuroras į šį klausimą niekaip nereagavo, nenurodė, jog šie daiktai kokiu nors būdu būtų reikalingi procesams ar kad daiktų grąžinimas pakenktų kokiam nors procesui (BPK 93 str. 2 d.).

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas jo kaltės klausimą, turėjo vertinti, ar jo veikoje yra nusikalstamos veikos sudėtis. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija priėmė aprobuotą 2004-12-14 nutartį b.b. Nr. 2K-512/2004. Joje yra labai detaliai reglamentuoti nusikaltimo, numatyto BK 229 straipsnyje, požymiai. Kaltinimas nesurinko ir nepateikė jokių įrodymų, kaip pasireiškė konkreti didelė žala valstybės interesams, o pirmosios instancijos teismas nuosprendyje atskirai neaptarė gynėjo argumentų, jog nebuvo nustatyta ir įrodyta didelė žala, tik apsiribojo bendrojo pobūdžio formuluotėmis: "sumenkino valstybinės teisėsaugos institucijos - Lietuvos policijos - autoritetą bei prestižą Lietuvos bei užsienio valstybių akyse, padarydamas žalą teisingumo ir teisėtumo interesams, diskreditavo pareigūno vardą, sumenkino esminius policijos pareigūnų veiklos principus“. Apeliantas mano, jog tokie apkaltinamojo nuosprendžio motyvai išeina iš kaltinimo ribų, kadangi teismas konstatuoja, jog M. K. veikoje yra ne tik nusikaltimo sudėtis, tačiau ir tarnybinio nusižengimo sudėtis. Apelianto nuomone, jokių padarinių kaltinimas šioje byloje neįrodinėjo, todėl, pirmosios instancijos teismas visiškai be pagrindo preziumavo "didelės žalos" požymį, nereikalaudamas jam pagrįsti jokių įrodymų.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir nuteistojo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę prašiusę apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyręs visas bylos aplinkybes teisingai kvalifikavo M. K. nusikalstamą veiką bei paskyrė bausmę nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Lietuvos Respublikos BK 229 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą dėl neatsargumo, jeigu dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. Savo pareigų neatlikimas yra neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, nevykdymas, o netinkamas savo pareigų atlikimas – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens aplaidus, nekokybiškas, atmestinas, nepakankamai efektyvus ir pan. savo pareigų vykdymas, neužtikrinantis tarnybos interesų. Tarnybos pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas gali pasireikšti tiek ilgalaikiu, sistemingu tarnybos pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu, tiek vienkartiniu poelgiu. Kadangi BK 229 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, veika laikomas baigta tik kilus baudžiamajame įstatyme numatytiems padariniams - didelei turtinio ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.

Nors M. K. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neprisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, jo kaltę pilnai patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti bei nuosprendyje aptarti įrodymai. Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad M. K. būdamas valstybės tarnautoju ir atlikdamas ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr.25-1-00542-06, grąžino A.A. P. nenustatytą skaičių skaitmeninių fotoaparatų, skaitmeninių vaizdo kamerų ir fotonuotraukų spausdintuvų, neįsitikinęs ar A.A. P. yra šių daiktų savininkas, bei nevykdė ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio prokuroro nurodymo- gavus papildomą informaciją apie kratos metu paimtus daiktus iš Kauno m. VPK KP NTT, tarptautinių ryšių grupės, pateikti jam pranešimą apie ikiteisminio tyrimo eigą.

Apeliantas klaidingai interpretuoja BPK 18 str. ir (duomenys neskelbtini) str. reikalavimus atliekant jam pavestas darbines funkcijas. Pagal BPK 18 str. ikiteisminio tyrimo pareigūnas ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovavo pavedimu atlieka tam tikrus ikiteisminio tyrimo veiksmus, tačiau smulkiau jo veiklą reglamentuoja tyrėjo pareigybės aprašymas. (duomenys neskelbtini) str. 2d. numatyta, kad proceso metu rastus ir paimtus daiktus gali grąžinti savininkui ikiteisminio tyrimo pareigūnas dar nesibaigus procesui ikiteisminio tyrimo stadijoje, tačiau tai gali būti daroma tik be žalos procesui.

Atmestinas apelianto skundo argumentas, kad su Kauno m. VPK viršininko įsakymu Nr. 20-V-160 patvirtintu pareigybės aprašymu susipažino tik 2006 11-10. Iš bylos medžiagos matyti, kad su analogišku pareigybės aprašymu patvirtintu Kauno m. VPK viršininko įsakymu Nr. 0-2-439 M. K. susipažino dar 2003-12-22, todėl žinojo apie jam pavestas funkcijas, pasirašydamas pareigybės aprašymą.

Taip pat atmestini apelianto skundo argumentai, kad pirmosiosios instancijos teismas neanalizavo Kauno m. VPK KP NTT tarptautinės ryšių grupės 2006-06-05 rašto dėl kratos metu paimtų daiktų, iš A.A. P.. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2006-06-09 Kauno m. VPK Žaliakalnio PK buvo gautas 2006-06-05 raštas Nr. 20-8-S-5737 iš Kauno m. VPK KP NTT tarptautinės ryšių grupės, kuriame nurodyta, jog skaitmeninė vaizdo kamera ir skaitmeninis fotoaparatas, paimti kratos metu iš A.A. P. buvo pavogti Vokietijoje. Interpolo Vokietijos nacionalinis biuras informuos vietines policijos įstaigas aoie Kauno mieste surastus ir paimtus daiktus, gavus atsakymą, Kauno m. VPK Žaliakalnio PK bus informuotas papildomai. ( t. 1, b.l. 73 ). Taigi šiuo atveju 2006-06-05 Kauno m. apylinkės prokuratūros prokuroras V. M. buvo nurodęs, kad gavus papildomus atsakymus dėl kratos metu paimtų daiktų, pateikti pranešimą apie ikiteisminio tyrimo eigą. Tačiau kaip rodo bylos medžiaga M. K. informacijos prokurorui apie tai nepateikė, taip pat neinformavo jo apie tai, kad kratų metu paimti daiktai, kurių savininkai nenustatyti, grąžino L. S. bei A.A. P.. Tuo M. K. pažeidė Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 2 d. kuris numato, jog ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas privalo: 1) vykdyti visus prokuroro nurodymus; 2) prokuroro nustatytu laiku pranešti šiam apie ikiteisminio tyrimo eigą.

Teismas pagrįstai konstatavo, M. K. veiksmuose netinkamą tarnybos pareigų atlikimą. Tarnybos pareigų neatlikimu dažniausiai yra pažeidžiami turtiniai valstybės ar asmenų interesai Tie atvejai, kai turtiniai nuostoliai viršija 250 MGL dydžio sumą, teismų praktikoje paprastai pripažįstami didele žala. Tačiau šis dydis negali būti laikomas formalia riba ar universalia priemone nustatant materialios žalos dydį. Fizinė žala taip pat turi tam tikrą materializuotą išraišką – tai mirties atvejai ir įvairaus laipsnio kūno sužalojimai bei apsinuodijimai ir kt. Kartu su fizine, turtine žala paprastai yra padaroma ir neturtinio pobūdžio žala – tai pareigūno vardo, institucijos prestižo diskreditavimas, organizacinės veiklos sutrikdymas ir pan. Pirmosiosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad M. K., turėdamas pakankamą kvalifikaciją ir darbo patirtį, nesilaikė įstatymų reikalavimų ir grąžino kratų metu paimtus daiktus. M. K. nenumatė, kad šie daiktai gali būti negrįžtamai prarasti, ir , kad dėl to gali būti pakenkta užsienio valstybėse atliekamiems ikiteisminiams tyrimams , sumenkintas Lietuvos policijos vardas ne tik Lietuvos, bet ir užsienio valstybėse, tačiau turėjo ir galėjo numatyti. Visų šių įstatymų pažeidimu M. K. Lietuvos Respublikos valstybei padarė didelę žalą, nes, grąžinus daiktus, dėl kurių atliekami ikiteisminiai tyrimai užsienio valstybėse, šie daiktai buvo prarasti, nėra žinoma šių daiktų buvimo vieta ir tai pakenkė procesams, atliekamiems Danijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, tokiais veiksmais M. K. sumenkino valstybinės teisėsaugos institucijos - Lietuvos policijos - autoritetą bei prestižą Lietuvos bei užsienio valstybių akyse, padarydamas žalą teisingumo ir teisėtumo interesams, diskreditavo pareigūno vardą, sumenkino esminius policijos pareigūnų veiklos principus.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę M. K., atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, t.y., kad M. K. padarė neatsargų nusikaltimą, į asmenybę, teisiamas pirmą kartą, charakterizuojamas teigiamai, dirba, mokosi, todėl yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.