Telšių apylinkės teismo sprendimas

2020-08-10 · Civilinė byla Nr. e2YT-2191-1008/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-08-10
Bylos Nr.
e2YT-2191-1008/2020
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-00726-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daiva Maneikienė
Pareiškėjas
D. G.
Suinteresuotas asmuo
P. Č., A. V., P. G., notarė I
Advokatai
Vacis Milkontas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2191-1008/2020Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00726-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.8; 3.4.5.2; 3.4.5.15.1 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 10 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Daiva Maneikienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vilijai Rukšėnienei,

dalyvaujant pareiškėjai D. G., jo atstovui advokato padėjėjui Vaciui Milkontui, suinteresuotiems asmenims P. Č., A. V., P. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: A. V., P. G., P. Č. ir notarė I. Z..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja D. G. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. Č. asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinės E. Č. asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Pareiškėja nurodo, kad po tėvo P. Č. mirties kreipėsi į Mažeikių rajono 2 notaro biuro notarę, kur jai 2020 m. sausio 10 d. buvo išduotas liudijimas, kad ji yra P. Č., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdinė pagal testamentą, kuri padavė prašymą palikimui priimti. Tačiau tik pasikreipusi į notaro biurą pareiškėja sužinojo, kad po jos motinos E. Č. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, t. y. niekas iš paveldėjimo teisę turinčių asmenų į notarę, dėl paveldėjimo priėmimo, nesikreipė. Nurodo, jog šeimoje buvo sutarta, kad po vieno iš sutuoktinių mirties, visas bendrai užgyventas turtas paveldimas sutuoktinį pergyvenusio sutuoktinio, todėl ginčo tarp įpėdinių dėl to, kad visas turtas po E. Č. mirties priklauso tėvui P. Č. niekada nekilo. Tėvas P. Č. ir E. Č. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdė butą, esantį (duomenys neskelbtini). Po E. Č. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėjos tėvas P. Č. priėmė esamą palikimą bei faktiškai pradėjo valdyti minėtą butą. Šį turtą prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Nurodo, kad tėvas P. Č. minėtą turtą perėmė iš karto, nes ir toliau liko gyventi bute, kurį kartu su sutuoktine įsigijo. Pareiškėja mano, kad dėl senyvo amžiaus ir nepakankamo išsilavinimo jos tėvas galėjo nesuprasti, kad buvo būtina susitvarkyti paveldėjimo dokumentus ir įteisinti palikimo priėmimą. Tai galėjo sąlygoti ir tėvo manymas, kad Nekilnojamojo turto registre minėtas turtas registruotas jo vardu, todėl kitų papildomų veiksmų, įteisinančių jo nuosavybės teisę į visą nekilnojamąjį turtą po E. Č. mirties atlikti nėra būtina.

Suinteresuoti asmenys A. V., P. G. ir P. Č. teismui pateikė pranešimus, jog pretenzijų neturi ir prašo tenkinti pareiškėjos pareiškimą.

Teismo posėdyje pareiškėja D. G. ir jos atstovas advokato padėjėjas Vacys Milkontas pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti pareiškime nurodytais motyvais.

Suinteresuoti asmenys P. Č., A. V. ir P. G. teismo posėdyje su pareiškimu sutiko, patvirtino, kad nei vienas iš jų nepretenduoja į likusį palikimą. Patvirtino pareiškime nurodytą aplinkybę, jog P. Č. po savo sutuoktinės E. Č. mirties liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius ir tokiu būdu priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Suinteresuotas asmuo notarė I. Z. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jai pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis nurodo, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Teismas vertina bylos įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris turi būti pagrįstas visapusišku ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Teismas daro išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja D. G. yra E. Č. ir P. Č. dukra. Byloje esantys mirties liudijimai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė palikėja E. Č., o (duomenys neskelbtini) mirė palikėjas P. Č..

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad palikėjai E. Č. ir P. Č. nuo 1940 m. sausio 1 d. buvo sudarę santuoką. Sutuoktiniai 2012 m. sausio 17 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 254 pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą – butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad minėtas butas, kuris įgytas santuokoje, registruotas pareiškėjos tėvo P. Č. vardu. Iš Mažeikių rajono 2 notaro biuro liudijimo matyti, jog mirus palikėjai E. Č., paveldėjimo byla minėtame biure nebuvo užvesta. Bylos duomenys patvirtina, jog P. Č., po sutuoktinės E. Č. mirties, toliau gyveno minėtame bute, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius.

Testamentų registre nėra įregistruotų E. Č. testamentų ir palikimo priėmimo faktų. Tai patvirtina ir notarės 2020 m. sausio 10 d. liudijimas, kad nėra užvesta paveldėjimo byla.

Pažymėtina, jog palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdiniui faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą dėl palikimo priėmimo), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Paminėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Byloje nustatyta, kad po E. Č. mirties nei P. Č., nei judviejų vaikai nesikreipė į notarų biurą ir nepateikė jokio prašymo priimti palikimą mirus E. Č.. Vis tik, atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai ir pareiškėjos pareiškime išdėstyti teiginiai patvirtina, jog pareiškėjos tėvas P. Č. po sutuoktinės E. Č. mirties faktiškai ėmė valdyti visą sutuoktiniams priklausantį turtą, t. y. butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), taip pat mokėjo visus su buto išlaikymu susijusius mokesčius.

Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymams, be to, ginčo šioje byloje dėl palikimo priėmimo nėra, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad P. Č. priėmė palikimą, atsiradusį mirus jo sutuoktinės E. Č. mirties, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinis faktas nustatytinas tam, kad būtų galima tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos D. G. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti, priėmė po E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties – (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Daiva Maneikienė