Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl teistumo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos teismo 2013-01-25 nuosprendžiu A. P. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 3 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 10 (dešimčiai) metų 6 mėnesiams. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., subendrinta dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta 2012-07-19 nuosprendžiu ir nustatyta galutinė subendrinta 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Į šios bausmės laiką įskaitytas pagal Panevėžio apygardos teismo 2012-07-19 nuosprendį atliktas bausmės laikas.

A. P. pateikė prašymą panaikinti teistumą pagal Panevėžio apygardos teismo 2012-07-19 nuosprendį, motyvuodamas, kad šiuo nuosprendžiu skirta bausmė buvo įskaityta į Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 25 d. nuosprendį.

Prašymas atmetamas.

Iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų matyti, kad A. P. šiuo metu laikomas teistu pagal tris nuosprendžius: pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-05-08 nuosprendį už BK 284 str. 1 d. numatytą nesunkų nusikaltimą, pagal Panevėžio apygardos teismo 2012-07-19 nuosprendį už BK 253 str. 2 d. numatytą sunkų nusikaltimą ir pagal to paties teismo 2013-01-25 nuosprendį už BK 260 str. 3 d. numatytą labai sunkų nusikaltimą. Jis pateikė prašymą panaikinti teistumą pagal Panevėžio apygardos teismo 2012-07-19 nuosprendį. Tenkinti tokį prašymą nėra teisinio pagrindo.

Teistumo atsiradimo, trukmės, jo išnykimo bei kitus su teistumu susijusius klausimus reglamentuoja Baudžiamojo kodekso 97 straipsnis. Teistumas – teisinės nuteisto už nusikaltimo padarymą asmens, kuriam įsiteisėjo teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, padėties ypatybė, būdinga tam tikrą baudžiamajame įstatyme numatytą (priklausomai nuo padaryto nusikaltimo sunkumo) laiką. Teistumas tęsiasi nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teistumo išnykimo ar panaikinimo dienos, t.y. visą bausmės laiką ir įstatymo nustatytą laiką po bausmės atlikimo (BK 97 str. 3 d.). To paties straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Taigi, asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų. Kaip matyti, A. P. nusikalstamų veikų sutaptimi padarė BK 253 str. 2 d. numatytą nusikaltimą (nuteistas 2012-07-19 nuosprendžiu) ir iki 2012-07-19 nuosprendžio priėmimo padarė BK 260 str. 3 d. numatytą nusikaltimą (nuteistas 2013-01-25 nuosprendžiu), neišnykus teistumui už BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą (nuteistas 2007-05-08 nuosprendžiu). Todėl, vadovaujantis BK 97 str. 8 d. numatyta taisykle, jis bus laikomas teistu už visus tris nusikaltimus tol, kol išnyks teistumas už sunkiausią iš jų, šiuo atveju už nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 3 d.

Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas numato tik vieną atvejį, kai gali būti naikinamas teistumas ar trumpinamas jo terminas. Tokia teisė (bet ne pareiga) teismui numatyta BK 97 str. 7 d., kai nuteistasis pateikia prašymą, suėjus ne mažiau kaip pusei teistumo termino.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 str., 362 str. ir 364 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. P. prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.