Teisora
Registruotis

Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2019-01-10 · Byla Nr. N1-1-298/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-01-10
Bylos Nr.
N1-1-298/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-53307-2016-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaclavas Karšulis
Kaltinamasis
N. G., E. J., A. B.
Nukentėjusysis
F. I.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-1-298/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53307-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.4.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.1.8.13; 1.1.8.14;1.1.10.1; 1.1.11.11;1.2.14.1.2.2;1.2.14.10.2.1; 2.1.4.4.1; 2.1.4.5.5; 2.1.4.6.1; 2.1.4.7; 2.1.4.8; 2.1.7.4.11.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.6; 2.1.10.1; 2.1.10.3.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.2; 2.3.4.6.1; 2.3.4.7.1; 2.3.4.8; 2.3.5.1; 2.3.5.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.7; (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 10 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, sekretoriaujant J. Pladui, dalyvaujant prokurorams J. Selilioniui, I. Petkevičiūtei, kaltinamiesiems N. G., E. J., A. B., jų gynėjams advokatams S. Gedvilui, S. Mardosaitei, E. Karažinui, nukentėjusiajam F. I., liudytojams D. V., L. Č., I. K., V. Č., E. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

N. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, dirbantis, Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 3 dalį (4 veikos), 22 straipsnio 149 straipsnio 3 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 309 straipsnio 2 dalį nuteistas subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1, 2 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktu, 3 dalies 4 punktu, atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo pobūdžio priemonę- elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį,

E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. sausio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (3 veikos) teistas 1 metų laisvės apribojimo bausme, kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. G. kaltinamas tuo, kad įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą ir visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą turtą, o būtent, kad jis:

1) 2016 m. lapkričio 13 d. apie 20.30 val., būdamas (duomenys neskelbtini), iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su E. J. ir A. B. (kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą), tyčia, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atėjęs į F. I. priklausantį neaptvertą kiemą, A. B. stebint aplinką, kad niekas iš pašalinių asmenų neateitų prie priestato, jis (N. G.) kartu su E. J. išlaužęs priestato vartus ir spyną, bendrais veiksmais su E. J. ir A. B. įsibrovė į priestato vidų, iš kur pagrobė F. I. priklausantį turtą- 100 eurų vertės dviratį, 60 eurų vertės dviratį „Venta“ ir 50 eurų vertės dviratį, t. y. veikdamas bendrininkų grupėje pagrobė nukentėjusiajam F. I. priklausantį 210 eurų bendros vertės turtą,

t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje;

2) be to, jis 2016 m. lapkričio 13 d. apie 20.30 val., būdamas (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su E. J. ir A. B. (kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą), tyčia, turėdamas tikslą sugadinti svetimą turtą- F. I. priklausantį priestatą, atėjęs prie išlaužtų priestato vartų, įsibrovė į vidų, kur išpylęs iš bakelio dyzelinį kurą ant priestato sienos, bendrais veiksmais tyčia degtukais padegė 2000 eurų vertės F. I. priklausantį priestatą su jame buvusiu 2000 eurų vertės traktoriumi ir 1000 eurų vertės įrankiais bei atsarginėmis dalimis: 500 eurų vertės traktoriaus važiuokle, 300 eurų vertės raktų ir veržliarakčių komplektu, 200 eurų vertės perforatoriumi „Bosch“, t. y. veikdamas bendrininkų grupėje, visuotinai pavojingu būdu sunaikino nukentėjusiajam F. I. priklausantį turtą, padarydami jam 5000 eurų turtinės žalos,

t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje.

E. J. kaltinamas tuo, kad įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą ir visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą turtą, o būtent, kad jis:

1) 2016 m. lapkričio 30 d. apie 20.30 val., būdamas (duomenys neskelbtini), iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su A. B. (kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą) ir N. G., tyčia, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atėjęs į F. I. priklausantį neaptvertą kiemą, A. B. stebėjus aplinką, kad niekas iš pašalinių asmenų neateitų prie priestato, jis (E. J.) kartu su N. G. išlaužęs priestato vartus ir spyną, bendrais veiksmais su N. G. ir A. B. įsibrovė į priestato vidų, iš kur pagrobė F. I. priklausantį turtą- 100 eurų vertės dviratį, 60 eurų vertės dviratį „Venta“ ir 50 eurų vertės dviratį, t. y. veikdamas bendrininkų grupėje pagrobė nukentėjusiajam F. I. priklausantį 210 eurų bendros vertės turtą,

t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje;

2) be to, jis 2016 m. lapkričio 30 d. apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su A. B. (kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą) ir N. G., tyčia, turėdamas tikslą sugadinti svetimą turtą- F. I. priklausantį priestatą, atėjęs prie išlaužtų priestato vartų, įsibrovė į vidų, kur N. G. išpylus iš bakelio dyzelinį kurą, bendrais veiksmais tyčia degtukais padegė 2000 eurų vertės F. I. priklausantį priestatą su jame buvusiu 2000 eurų vertės traktoriumi ir 1000 eurų vertės įrankiais bei atsarginėmis dalimis: 500 eurų vertės traktoriaus važiuokle, 300 eurų vertės raktų ir veržliarakčių komplektu, 200 eurų vertės perforatoriumi „Bosch“, t. y. veikdamas bendrininkų grupėje, visuotinai pavojingu būdu sunaikino nukentėjusiajam F. I. priklausantį turtą, padarydami jam 5000 eurų turtinės žalos,

t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis E. J. savo kaltę pagal jam pareikštą kaltinimą pripažino iš dalies ir parodė, kad 2016 m. lapkričio 13 d. įsigijo mopedą iš kaltinamojo N. G.. Jie apie 14-15 val. prie jo gyvenamosios vietos pas Č. pradėjo remontuoti minėtą mopedą. Po 10-15 min. atėjo kaltinamasis A. B.. Remontavo ilgai, tačiau nepavyko sutaisyti, todėl mopedą įvarė į ūkinį pastatą, kurio raktą atidavė Č.. Buvo jau tamsu. Po to N. G. pradėjo kalbėti, kad pas nukentėjusįjį F. I. yra dyzelinio kuro, pastarasis pasiūlė nueiti ir nupilti dyzelinio kuro, o vėliau jį parduoti. Jis ir A. B. sutiko su N. G. pasiūlymu. Jie nuėjo pas F. I., A. B. ir N. G. žinojo, kur gyvena nukentėjusysis. Nuo Č. namų iki nukentėjusiojo namų ėjo apie 10-12 minučių, pakeliui nieko nesutiko. Ten buvo didesnis ūkinis pastatas, kuris sujungtas su mažu priestatu, įėjimai į juos atskiri. Jis ir N. G. nuėjo prie ūkinio pastato priestato, o A. B. stebėjo aplinką. Priestatas buvo užrakintas, šalia priestato kampo gulėjo metalinis vamzdis, kuriuo N. G. pirmas bandė išlaužti priestato durų spyną, tačiau jam nepavyko. Tada jis paėmė tą vamzdį ir išlaužė spyną. Užėjus į vidų, ten buvo tamsu, elektros nejungė, pasišvietė žibintuvėliu. Priestate buvo trys dviračiai, iš kurių vienas buvo mažas sulankstomas „AIST“, antras senovinis dviratis, o trečias sportinis, bet menkavertis, dar buvo senas traktorius, daugiau nieko nepastebėjo. Stovėjo dešinėje pusėje prie pat įėjimo į priestatą. Dyzelinio kuro buvo tik traktoriaus bake. Rado 20 litrų talpos bakelį ir guminę žarną, kažkuris iš jų nupylė apie 5-7 litrus kuro iš traktoriaus. Nupylus kurą, jis pasakė, kad reikia išeiti. Tada pakvietė A. B., kuris stovėjo už 10 metrų, ir pasiūlė jam išsirinkti dviratį. Jie visi išsirinko sau po dviratį. Jis išsirinko didelį senovinį dviratį, A. B. paėmė sportinį dviratį, N. G. paėmė „AIST“ sulankstomą dviratį. A. B. buvo neblaivus, tačiau orientavosi aplinkoje. Dviračius nutempė prie sankryžos, kur juos paliko, ir grįžo pasiimti kuro bakelio. Grįžo visi trys. A. B. stovėjo prie durų, o jis ir N. G. šiek tiek į vidų. N. G. kilo idėja padegti tą priestatą, nes rado per mažai kuro. Suprato, kad N. G. supyko ir iš pykčio norėjo padegti. A. B. ar N. G. paprašė, kad jis duotų žiebtuvėlį, tačiau jis atsisakė, dėl ko A. B. kumščiu trenkė jam į lūpą. Kažkuriuo momentu apibėgo aplink pastatą ir pažiūrėjo, ar nėra aplink žmonių. N. G. ir A. B. tarpusavyje kalbėjo stovėdami prie įėjimo į priestatą. Grįžus prie kitų, jie jau turėjo kuo padegti pastatą. N. G. paėmė skudurą, kurį rado ant žemės priestato viduje. Mano, kad N. G. ir A. B. abu ketino padegti, nes abudu stovėjo ir kalbėjosi vienas priešais kitą. Ėjo vogti kuro, o išėjo, kad pavogė dviračius, tačiau nenorėjo padegti pastato. Kai vėl atsisuko, pamatė, kad N. G. laikė padegtą skudurą. N. G. išpylė kurą iš bakelio ant sienų, numetė tą bakelį ir pasakė bėgti. N. G. numetė skudurą į kairę priestato pusę ir kažkas staigiai užsiliepsnojo. Jis nubėgo į (duomenys neskelbtini) pusę per laukus, tada liudytojai galėjo jį pamatyti. Nežino, kur kiti nubėgo, visi išsibėgiojo į skirtingas puses. Eidamas atgal paskambino A. B., tačiau pastarasis nepakėlė ragelės, vėliau jam perskambino. Jis paaiškino, kur yra, A. B. ir N. G. priėjo prie jo. Jie buvo ant kalniuko laukymėje. Jie susitarė, kad jei kas klaus, tai sakys, kad nieko nežino apie tai, kas padegė F. I. priestatą. Tada ėjo aplink (duomenys neskelbtini)ir sutiko D. V. ir E. J.. A. B. juokavo, kad tai jis padegė. Kalbėjo su jais porą minučių ir išsiskirstė. Jis, A. B. ir N. G. nusileido netoli prie I. K. namo, kur buvo palikę dviračius. Paėmė dviračius pasivažinėti, nuvažiavo pas A. B. į namus. Užėjo pas A. B. į namus, dviračius paliko lauke, tik A. B. savo dviratį įtempė į koridorių. Ten buvo apie pusantros valandos. A. B. liko pas save namie. Jis ir N. G. išmetė dviračius prie užšalusio tvenkinio. Po to apie kilometrą ėjo iki N. G. namų. Pripažįsta savo kaltę dėl durų spynos sugadinimo ir dviračio vagystės, tačiau nėra kaltas dėl priestato padegimo, nes N. G. jį padegė. Neturi motyvo apkaltinti N. G. ir A. B.. A. B. nepadėjo N. G. padegti F. I. priestato (T 2, b. l. 170-173).

Kaltinamasis N. G. neigė savo kaltę pagal jam pareikštą kaltinimą ir teisme parodė, kad su E. J. išmainė mopedą į kolonėlę. Mopedas buvo sugedęs, pažadėjo, kad padės sutaisyti. Įvykio dieną apie 16 val. paėmė 2 litrus benzino ir nuėjo pas E. J.. Jie pradėjo remontuoti mopedą. Po to atėjo A. B., kuris turėjo alaus. Jie trise taisė mopedą, po to prie jų priėjo V. Č.. Po kurio laiko V. Č. nuėjo namo, o A. B. nuėjo nusipirkti dar alaus. Remontuojant mopedą, atėjo V. Č. ir L. Č., kuri pasakė, kad jai reikia raktų nuo ūkinio pastato. Tada jie įvarė mopedą į tą pastatą per pusvalandį. Paskambino A. B. ir paklausė, ką jie veikia. E. J. nunešė raktus namo ir jie nuėjo susitikti su A. B.. Nepamena, ar jis skambino E. J., ar pastarasis jam skambino. E. J. pasakė, kad dega F. I. ūkinis pastatas, jie padeda gesinti. Tuo metu jis ir E. J. buvo prie D. V. namų ir ten sutiko A. B., jie pakalbėjo ir ėjo nuo kalniuko. Jiems einant, priėjo D. V. ir E. J.. Jie pakalbėjo apie gaisrą, E. J. sakė, kad matė, kaip A. B. bėgo, nes pamatė jo striukę. A. B. pradėjo šūkauti, kad tai jis padegė. Po to D. V. sakė, kad pirštu kaimynė rodė į A. B., kad tai jis padegė. Visi išsiskirstė, nuėjo namo. Po to, A. B. norėjo su juo susitikti, kad jis E. J. apkaltintų padegimu. Savo kaltės pagal pareikštą kaltinimą nepripažįsta, nes nevogė dviračių ir nepadegė priestato. F. I. nuolat jį apkalba. Nepripažįsta nukentėjusiojo civilinio ieškinio. Niekada nesusitikinėjo su A. B., neprašė, kad jis apkalbėtų E. J. (T 2, b. l. 175-176).

Kaltinamasis A. B. (kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą) parodė, kad įvykio dieną sutiko N. G. ir E. J., jie taisė mopedą. Baigus taisyti mopedą, jie visi trys išėjo pasivaikščioti, nes jis buvo neblaivus ir norėjo prasiblaivyti. N. G. ir E. J. pradėjo kalbėti apie dyzelinį kurą. N. G. sakė, kad pas F. I. yra dyzelinio kuro, pastarasis norėjo nupilti nuo F. I. traktoriaus kurą. Iš karto jis ir E. J. nesutiko. Jiems vaikštinėjant po kaimą, jie nuėjo prie F. I. namų, N. G. rodė kelią. Jis atsisėdo ant suoliuko, esančio prie F. I. namo, o N. G. ir E. J. nuėjo prie ūkinio pastato, prie priestato. Suprato, kad pastarieji nuėjo nupilti dyzelinio kuro. Girdėjo, kad kažkas iš kaltinamųjų išlaužė spyną, ištraukė dviračius. Priėjęs prie kaltinamųjų padėjo nutemti dviračius iki sankryžos, t. y. padėjo pagrobti dviračius. Kai nutempė dviračius, stovėjo prie namo, o N. G. ir E. J. ūkinio pastato priestato viduje nupylinėjo dyzeliną ir kažkas iš jų sakė, kad mažai dyzelino nupylė. Po to priėjo prie ūkinio pastato priestato. Sudavė E. J., negali nurodyti to priežasties. Tuo metu E. J. stovėjo lauke prie priestato durų. N. G. buvo šalia, sakė, kad reikia priestatą padegti, kad neliktų pirštų antspaudų. Bandė atkalbėti N. G. nuo padegimo, tačiau N. G. paėmęs skudurą, sušlapino jį dyzelinu. Kai atsisuko ir pamatė, kad dega, visi pabėgo į skirtingas puses, jis bėgo link D. V. namo. Po 10 minučių visi susitiko. Ėjo į kaimą pažiūrėti, kas vyksta. Einant sutiko D. V. ir E. J.. D. V. pasakė, kad tai jis padegė priestatą, taip pasakė, nes buvo neblaivus. Pakalbėjo apie 5 minutes ir išsiskirstė. Jis ir kaltinamieji nuėjo į tą vietą, kur buvo palikti dviračiai. Dviračiais važiavo iki jo namų, kaltinamieji dviračius paliko lauke, o jis įsitempė į koridorių. Ryte išsiblaivęs išsigando, todėl išmetė dviratį už 300 metrų nuo savo namų. Po įvykio susirašinėjo su N. G., kad E. J. apkaltinti dėl gaisro. N. G. siūlė apkalbėti E. J.. Norėjo apkalbėti ir apkaltinti E. J. dėl to, kad N. G. to prašė, kai buvo susitikę po įvykio. Tvirtina, kad N. G. padegė priestatą, nes E. J. tuo metu buvo lauke. Nebuvo užėjęs į priestato vidų. Neturi tikslo apkalbėti N. G. ar E. J. (T 2, b. l. 173-175).

Nukentėjusysis F. I. parodė, kad 2016 m. lapkričio 13 d. buvo pagrobti trys jam priklausantys dviračiai ir padegtas ūkinis pastatas. Naktį iš penktadienio į šeštadienį buvo įsilaužta į kitą jo ūkinį pastatą, pavogtas akumuliatorius ir dyzelinis kuras. Buvo daug sniego, todėl gerai matėsi pėdsakai, kurie vedė link kaltinamojo N. G. namų. Buvo savaitgalis, dėl to nutarė pirmadienį nuvažiuoti į Nemenčinės policijos nuovadą ir parašyti pareiškimą. 2016 m. lapkričio 13 d. jam pasakė, kad jo pastate kilo gaisras. Degė prie ūkinio pastato pristatytas medinis-karkasinis priestatas. Jame buvo traktorius, grūdai, dvi statinės dyzelinio kuro, instrumentai, tepalai, senas šaldytuvas ir atsarginės traktoriaus detalės. Atvyko dvi gaisrinės mašinos. Pastebėjo, kad išlaužtos priestato durys. D. V. ir E. J. padėjo jam gesinti gaisrą. Taip pat pastebėjo, kad iš priestato dingo trys dviračiai, iš kurių vienas buvo sudedamas vidutinio dydžio, kitas didelis sportinis dviratis, o trečias paprastas didelis. Dviračiai iki įvykio stovėjo prie pat priestato durų. D. V. jam pasakė, kad dviračiai guli prie sankryžos. Nuėjus į D. V. nurodytą vietą, rado savo dviračius, paliko juos ten iki kol atvažiuos policija. K. K. jam pasakojo, kad N. G., A. B. ir E. J. vėliau paėmė gulinčius dviračius ir kažkur nuvažiavo. Dėl sudegusio priestato jam padaryta 2000 eurų žala. Taip pat įvykio metu sudegė traktorius, kurio vertė 2000 eurų. Taip pat įvykio metu sudegė akumuliatoriaus užvedimo įrankis, visokie įrankiai, grūdai ir kiti kaltinime nurodyti daiktai, kurių vertė apie 1000 eurų. Dėl padegimo jam padaryta 5000 eurų žala. Pagrobto sportinio dviračio vertė- 100 eurų, kitų dviejų 60 ir 50 eurų. 2017 m. gegužės mėnesį kolegė jam pasakė, kad guli išrinktas sudedamas dviratis. Nuvažiavęs į nurodytą vietą, rado savo dviratį, kurio vertė 60 eurų. Mano, kad priestatą padegė tas pats asmuo, kuris išlaužė duris. Priestatą galėjo padegti panaudotus ten buvusį dyzeliną. Įtaria, kad priestatą galėjo padegti N. G., nes tarp jų yra buvę žodinių konfliktų. Padegimo dieną K. K. jam pasakė, kad prie jo priestato buvo N. G. ir du jo draugai. L. Č. jam pasakė, kad pas ją buvo N. G. tėvas ir prašė, kad E. J. prisiimtų atsakomybę už padegimą. Traktorius neregistruotas, bet turi jo pirkimo-pardavimo sutartį. 2005 m. už 4000 litų pirko ne naują traktorių, reikėjo nemažai lėšų skirti traktoriaus remontui. Traktoriaus važiuoklė – tai traktoriaus užvedimo įrenginys, kurį įsigijo už 1200 litų. Gaisro metu taip pat sudegė 300 eurų vertės veržliarakčių komplektai. Buvo konfliktas su N. G. tėvais ir vyresniuoju broliu (T 2, b. l. 165).

Liudytoja L. Č. parodė, kad E. J. nuo šeštos klasės pas ją gyveno. 2016 m. lapkričio 13 d. F. I. pastate kilo gaisras. Tą dieną E. J. ir N. G. remontavo motorolerį, kurį E. J. nusipirko iš N. G.. Kai baigė remontuoti, E. J. ir N. G. nuėjo namo, sėdėjo, kalbėjosi, gėrė, valgė, po to išėjo pasivaikščioti. E. J. namuose nebuvo apie pusvalandį, gal ilgiau. E. J. namo grįžo vienas, lauke dar nebuvo tamsu, jis buvo švarus. Tiksliai negali nurodyti, kada E. J. grįžo namo, galimai apie 21 val. Grįžęs namo E. J. nieko nepasakojo. Jie apie gaisrą kalbėjo po trijų dienų, E. J. sakė, kad išnešė dviračius, jog nesudegtų ir viskas. A. B. apkalbinėjo E. J., pastarasis jai sakė, kad dabar jį kaltins dėl padegimo (T 2, b. l. 136-137).

Liudytojas E. J. parodė, kad 2016 m. lapkričio 13 d. kartu su D. V. vaikščioji aplink (duomenys neskelbtini) kaimą ratu. Einant antrą ratą, išgirdo šiferio sproginėjimo garsą. Einant link gaisro, paskambino gaisrinei, bet jiems pasakė, kad dėl to jau buvo iškvietimas. Nuėjo padėti gesinti gaisrą. Tuo metu buvo apie 20 val., buvo tamsu. Ten buvo susirinkę daug žmonių, kaimynai atbėgo padėti gesinti gaisrą. Tą dieną, apie 22 val., einant link namų, prie I. K. namų, apie 150-200 m. nuo gaisravietės buvo susitikę su A. B., N. G. ir E. J.. Jis ir D. V. ėjo nuo F. I. namų link D. V. namų, o kaltinamieji nuo D. V. namų pusės, nei vienas kaltinamasis toje kaimo pusėje negyvena. Su jais kalbėjo apie tai, dėl ko kilo gaisras. Prieš susitikimą, telefonu kalbėjo ar tai su N. G., ar tai su A. B., pastarasis klausė, ką jis veikia, kur esą, atsakė, kad padeda gesinti gaisrą, kad degė F. I. tvartas. Pastarieji klausė, kur kilo gaisras. Pasakius, kad degė F. I. ūkinis pastaras, pastarieji norėjo su juo susitikti. Susitikus, pastarieji klausė, kas atsitiko, kodėl ten voliojasi dviračiai. Dviračiai buvo prie sankryžos, apie 70 metrų atstumu nuo F. I. namų. Buvo trys dviračiai, iš kurių du buvo dideli, o vienas mažas. Dviračius pastebėjo, kai ėjo padėti gesinti gaisro. Žinojo, kad tai F. I. dviračiai, nes jis jiems sakė, jog pasigedo savo trijų dviračių. A. B. sakė, kad jis padegė F. I. pastatą, tačiau pastarasis buvo neblaivus, dėl to nesuprato, ar jis rimtai kalba, ar juokauja. N. G. ir E. J. tylėjo, nieko nesakė. Pokalbis truko apie 10 minučių, po to nuėjo namo. Kai dar prieš gaisrą ėjo nuo didelio kalno, pamatė, kad vienas asmuo bėgo nuo F. I. namo pusės per laukus, galimai tai buvo asmuo, kuris padegė ūkinį pastatą. Žino, kad 2-3 metai iki įvykio tarp nukentėjusiojo ir N. G. vyko konfliktai. Įvykio dieną nematė sužalojimų ant E. J. veido, nors matė jį iš arti, tačiau buvo tamsu, dėl to galėjo nepamatyti (T 2, b. l. 15-160).

Liudytojas D. V. parodė, kad 2016 m. lapkričio 13 d. degė F. I. tvartas. Tą dieną, apie 19-20 val. jis ir E. J. išėjo pasivaikščioti. Jie ėjo ratą aplink kaimą. Ratą aplink kaimą galima nueiti per 15-20 minučių. Einant antrą ratą aplink kaimą, pastebėjo gaisra, E. J. sakė, kad matė, kad vienas asmuo bėga laukais nuo F. I. tvarto. Iš pradžių išgirdo sproginėjančio šiferio garsą, po to matė gaisrą. Telefonu kvietė gaisrinę, tačiau pasakė, kad jau gautas pranešimas. Su E. J. buvo nuėję padėti gesinti gaisro. Kažkuris iš kaltinamųjų skambino E. J.. Iš balso suprato, kad skambino N. G.. Einat link namų, prie I. K. namų, sutiko A. B., N. G. ir E. J.. Toje pusėje, iš kuriuos kaltinamieji atėjo su jais susitikti, nei vienas iš jų negyvena. A. B. buvo neblaivus, sakė, kad jis padegė F. I. pastatą. Nepatikėjo A. B. žodžiais, nes jis buvo neblaivus. Su kaltinamaisiais kalbėjo apie 10 minučių. Einat antrą ratą aplink kaimą, prie sankryžos gulėjo trys dviračiai (vienas baltas ir du seni), einant pirmą ratą, jų ten nebuvo. Nuo tos vietos iki gaisravietės apie 100-150 m. Kai gesino gaisrą, F. I. jų paklausė, ar jie matė jo dviračių, pastarieji atsakė, kad matė, kad jie guli prie sankryžos. Praėjus mėnesiui po įvykio A. B. jam pasakė, kad F. I. tvartą padegė N. G.. Iš pastarojo pasakojimo suprato, kad jie F. I. tvarte buvo trise, bet padegė N. G.. Įvykio dieną nematė sužalojimų ant E. J. veido. Žino, kad tarp nukentėjusiojo ir N. N. G. buvo konfliktų (T 2, b. l. 160-162).

Liudytoja I. K. parodė, kad 2016 m. lapkričio mėnesį paskambino gaisrinei ir pranešė, kad dega kaimyno tvartas. Antrame namo aukšte žiūrėjo į gaisro pusę, bet nieko nematė. Tuo metu namuose buvo jos brolio sūnus K. K.. Gaisrinę kvietė jos sūnus iš jos telefono. Girdėjo kalbas, kad tvartas buvo padegtas (T 2, b. l. 162).

Liudytojas V. Č. parodė, kad įvykio dieną ir iki šiol E. J. gyvena su jo šeima. Žino apie F. I. tvarto gaisrą, tačiau nieko negirdėjo apie padegimą. Įvykio dieną E. J. tvarkė motociklą, matė N. G., tačiau A. B. tą dieną nematė. E. J. atnešė jam raktus nuo ūkinio pastato, po to išėjo, nesakė, kur eina. Kitą dieną iš kaimynų sužinojo apie gaisrą, nežino, kas galėjo padegti. Kitą dieną po įvykio sužalojimų ant E. J. veido nepastebėjo. Apie gaisrą su E. J. nekalbėjo (T 2, b. l. 162-163).

Liudytojas K. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 metais, tikslaus laiko neatsimena, lauke jau buvo sniegas, būdamas namie, pro langą pamatė, kad labai ryškiai šviečiasi kaimyno F. I. pusėje. Išėjus į kiemą, matėsi gaisras, degė ūkinis pastatas. Jis stovėjo kieme arčiau gatvės ir iš tos vietos stebėjo, kas vyko prie F. I. namo, ten jau buvo atvažiavę gaisrininkai. Stovint kieme, pamatė nuo gaisro pusės einančius du vaikinus, vienas iš jų buvo Donatas, pavardės nežino, jam 20 metų ir dar vienas vaikinas, kurį pažįsta tik iš matymo, kurio vardo ir pavardės nežino, kiek jam metų nežino, jis gyvena (duomenys neskelbtini) kaime daugiabučių name. D. ir kitas vaikinas praėjo jų namą ir sutiko nuo kalniuko link jų einančius tris vaikinus. Kas buvo tie trys vaikinai nematė, nes toje vietoje, kur jie sustojo, buvo tamsu, ten nėra apšvietimo. Matė tik tris vaikinus, vienas buvo aukštesnis, o du žemesni, galimai apie 165 cm ūgio. Jie pakalbėjo 1-2 minutes ir išsiskyrė. D. su tuo vaikinu, su kuriuo atėjo nuo gaisro pusės nuėjo į viršų, link savo namo. Negirdėjo apie ką kalbėjo minėti vaikinai, atstumas nuo jo iki jų buvo apie 20-30 metrų. Tie trys vaikinai, kurie leidosi nuo kalno, nuėjo žemyn link gaisro, po to jie priėjo prie šiukšlių konteinerių, stovinčių Pabradės gatvėje kairėje pusėje, paėmė ten gulinčius dviračius ir nutempė juos (duomenys neskelbtini) gatve į viršų. Negali nurodyti, kiek buvo dviračių, tačiau jų buvo ne vienas. Po kurio laiko, kai buvo užgesintas gaisras, F. I. žmona ėjo (duomenys neskelbtini) gatve link jo namo, jis jos paklausė, ar ten buvo jų dviračiai, ir pasakė, kad matė kaip juos pavogė. Nuėjo pas F. I. ir pasakė jam, kad matė kaip nutempė jo dviračius (T 1, b. l. 98-100).

Iš F. I. 2016 m. lapkričio 13 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2016 m. lapkričio 13 d. apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), buvo padegtas F. I. priklausantis ūkinis pastatas, kuriame sudegė savadarbis traktorius, taip pat išlaužus ūkinio pastato vartus buvo pavogti trys dviračiai (T, b. l. 2-3).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo su fotolentele matyti, kad nukentėjusysis F. I. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą, kurioje 2016 m. lapkričio 13 d. šalia sankryžos netoli šiukšlių konteinerių pamatė gulinčius tris jam priklausančius dviračius (T 1, b. l. 54-58).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo su fotolentele matyti, kad liudytojas D. V. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą, kur 2016 m. lapkričio 13 d. matė gulinčius tris dviračius bei vietą, kur jis ir E. J. susitiko su A. B., N. G. ir E. J. (T 1, b. l. 66-71).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo su fotolentele matyti, kad liudytojas E. J. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą, kur 2016 m. lapkričio 13 d. matė gulinčius tris dviračius bei vietą, kur jis ir D. V. susitiko su A. B., N. G. ir E. J. (T 1, b. l. 77-82).

Liudytoja G. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. gegužės 17 d. tyrimui pateikė 10 lapų, kuriuose yra užfiksuotas susirašinėjimas ,,Messenger“ programoje. Susirašinėjimas vyko tarp jos sūnaus N. G. ir A. B.. Ant tų lapų yra pavaizduota A. B. nuotrauka, kur jis yra apsirengęs megztiniu ir užsidėjęs gaubtą ant galvos. Jie susirašo lietuviškomis raidėmis, tačiau susirašinėjimas vyko rusų kalba. Jos sūnaus rašyti žodžiai yra mėlynos spalvos fone, o A. B. rašyti žodžiai yra pilkos spalvos fone. Raudona spalva pažymėta, kad praleistas skambutis iš A. B.. 2017 m. gruodžio 6 d. tyrimui pateikė 7 nuotraukas, kurias padarė telefonu fotografuodama savo sūnaus susirašinėjimą su A. B., kuris vyko šiais metais lapkričio 9 dieną. Nuotraukos yra nespalvotos. Jos sūnaus žodžiai parašyti iš dešinės pusės juodame fone (T 1, b. l.102-103).

Iš 2017 m. gegužės 17 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja G. G. pateikė 10 lapų susirašinėjimo programoje ,,Messenge“ išrašą, kuris buvo išverstas. Iš įrašo matyti, kad susirašinėjime nurodoma frazė, kad Edvinas padegė (T 1, b.l.113-125).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūros objektas-ūkinio pastato priestatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrint ūkinio pastato priestatą, nustatyta, kad jis yra kieme. Namo kiemo teritorija yra neaptverta, į kiemą galima patekti laisvai, nėra vartų. Kieme stovi dviejų aukštų plytinis namas, kurio dešinėje pusėje apie 40 m atstumu matomas pailgas, stačiakampio formos vieno aukšto baltų plytų ūkinis pastatas, kurio kairėje pusėje yra medinis priestatas, kuris yra dalinai sudegęs. Medinio priestato vartai yra atidaryti, ant vienos ir kitos vartų dalies yra matomos išlaužtos medinės lentos. Ant vartų, esanti metalinė pakabinama spyna nepažeista. Apžiūrimo priestato vidus yra visiškai išdegęs. Priestato viduje matomas dviejų tiltų sudegęs traktorius. Plastmasinės ir kitos degios traktoriaus kėbulo dalys sudegė arba išsilydė. Traktorius stovi priekine dalimi į pastato vidų. Nuo traktoriaus kairėje pusėje yra matomos apdegusios metalinės lentynos. Apžiūrimo priestato lubos yra dalinai apdegusios, stogas nėra nukritęs. Ant grindų matomos įvairių daiktų liekanos, jų nustatyti negalima. Šalia traktoriaus yra metalinis 20 l talpos kanistras. Įvykio vietos teritorija nėra filmuojama (T 1, b. l. 23-36).

Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad 2016 m. lapkričio 13 d. Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje yra užregistruoti aštuoni pranešimai dėl įvykių, adresu (duomenys neskelbtini) (T 1, b. l. 131).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektai- 8 garso įrašai, pateikti iš Bendrojo pagalbos centro. Apžiūros metu nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 13 d. 20.38 val., 20.41 val., 20.42 val., 20.43 val., 20.47 val., 21.26 val., 21.57 val. buvo pranešta, kad dega pastatas (duomenys neskelbtini) (T 1, b. l. 132-138).

Iš Vilniaus apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto S. S. akto dėl kilusio gaisro matyti, kad aktas buvo surašytas apie gaisrą, kilusį 2016 m. lapkričio 13 d. mediniame garaže, priblokuotame prie ūkinio pastato (duomenys neskelbtini). Apie gaisrą pranešė I. K.. Pranešimo apie gaisrą priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai laikas 2016 m. lapkričio 13 d. 20.40 val. Gaisro metu išdegė garažo vidus, apdegė garažo medinės konstrukcijos, sudegė garaže stovėjęs traktorius T-25, sudegė sukrautos įvairios detalės. Labiausiai tikėtina gaisro priežastis-tyčinė žmogaus veika, padegimas (T 1, b. l. 141).

Iš Vilniaus apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto S. S. tarnybinio pranešimo dėl neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo matyti, kad 2016 m. lapkričio 14 d. buvo atliktas neatidėliotinas informacijos patikrinimas dėl gaisro, kilusio 2016 m. lapkričio 13 d. apie 20 val. 40 min., garaže pastatytame šalia ūkinio pastato adresu (duomenys neskelbtini). Neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo metu nustatyta, kad gaisras kilo 2016 m. lapkričio 13 d. apie 20.40 val. garaže pastatytame šalia ūkinio pastato adresu (duomenys neskelbtini). Gaisro metu išdegė garažo vidus, apdegė medinės konstrukcijos, sudegė garaže stovėjęs traktorius T25, sudegė garaže laikytos detalės ir kiti daiktai. Tiriant gaisro kilimo aplinkybes nustatyta, kad garažas priklauso F. I.. Apžiūrint pastatą matosi, kad jis įrengtas iš medinio karkaso, priblokuotas prie ūkinio pastato, išorinė pusė apkalta asbocementiniais lakštais, stogas vienšlaitis dengtas asbocementiniais lakštais, pastato vartai įrengti iš kiemo pusės, mediniai dviejų varčių, apžiūrint vartus spynos vietoje matomos įsilaužimo į pastatą žymės. Atidarius vartus matosi išdegęs garažo vidus, viduje stovi sudegęs traktorius T25, stipriausias terminis poveikis bei išdegimas yra kairėje pusėje šalia traktoriaus, kur yra gaisro židinio zona. Apžiūrint gaisro židinio zoną nerasta jokių elektros instaliacijos laidų, šildymo prietaisų bei savaime galinčių užsiliepsnoti medžiagų, todėl informacijos patikrinimo metu techninių gaisro kilimo priežasčių nenustatyta. Tikslinant gaisro kilimo aplinkybes bendrauta su garažo savininku F. I., kuris žodžiu paaiškino, kad prieš gaisrą į garažą buvo įsilaužta, pavogti dviračiai ir akumuliatorius bei padegti viduje buvę daiktai. Buvo iškviesti policijos pareigūnai. Tikslinant gaisro kilimo aplinkybes bendrauta su pranešėja I. K., kuri paaiškino, kad iš namų pamatė degantį garažą ir telefonu 112 paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą bei iškvietė ugniagesius - gelbėtojus. Pranešėja nurodė, kad jokių pašalinių asmenų šalia pastato nepastebėjo. Apibendrinus turimą informacija, apžiūrėjus įvykio vietą, įvertinus garažo išdegimą, pastato vartų išlaužimą, įvertinus savininko F. I. paaiškinimą, pabendravus su pranešėja I. K. darytina išvada kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis - tyčinė žmogaus veika, padegimas (T 1, b. l. 142-144).

Teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis E. J. savo kaltę pripažino iš dalies, pripažino savo kaltę dėl nukentėjusiajam priklausančio turto pagrobimo, tačiau neigė savo kaltę dėl nukentėjusiojo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu, laikėsi gynybinės versijos, kad nukentėjusiojo ūkinio pastato priestatą padegė N. G.. Tuo tarpu kaltinamasis N. G. savo kaltės pagal jam pareikštą kaltinimą nepripažino visiškai, laikėsi gynybinės versijos, kad negrobė nukentėjusiajam priklausančio turto ir nesunaikino nukentėjusiojo turto visuotinai pavojingu būdu, teigė, kad A. B. (kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą) padegė pastatą. Teismas, teisminio bylos nagrinėjimo metu ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, kaltinamųjų parodymus laiko jų gynybinėmis versijomis, kurias paneigia bylos medžiaga.

Dėl prokurorės prašymo patikslinti kaltinimą baudžiamojo proceso kodekso 256 straipsnio tvarka

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2018 m. rugpjūčio 8 d. gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės I. Petkevičiūtės prašymas nagrinėti patikslintą kaltinimą. Prašyme nurodoma, kad dėl techninės klaidos kaltinamajame akte nurodyta netiksli nusikalstamų veikų padarymo data (T 2, b. l. 147-148). Kaltinamajame akte nurodyta, kad E. J. jam inkriminuotas veikas padarė 2016 m. lapkričio 30 d., o ne 2016 m. lapkričio 13 d. Bylos medžiaga patvirtina, kad E. J. inkriminuotos veikos padarytos 2016 m. lapkričio 13 d., o ne 2016 m. lapkričio 30 d. kaip nurodyta kaltinime, dėl to minėta aplinkybė tikslintina, ir laikytina, kad E. J. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė 2016 m. lapkričio 13 d.

Taip pat teisminio bylos nagrinėjimo metu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2018 m. rugpjūčio 9 d. gautas prokurorės I. Petkevičiūtės prašymas nagrinėti patikslintą kaltinimą. Minėtu prašymu prokurorė iš esmės prašo patikslinti kaltinimo dalį dėl E. J. ir N. G. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į nukentėjusiojo F. I. parodymus teisminio bylos nagrinėjimo metu, kur jis patikslino gaisro metu sunaikintų daiktų sąrašą (T 2, b. l. 166-167). Kaltinamajame akte nurodyta, kad gaisro metu buvo sunaikintas šis F. I. priklausantis turtas: 2000 eurų vertės priestatas su jame buvusiu 2000 eurų vertės traktoriumi, 1000 eurų vertės įrankiais bei atsarginės dalys: 500 eurų vertės traktoriaus važiuoklė, 300 eurų vertės raktų ir veržliarakčių komplektas, 200 eurų vertės perforatorius „Bosch“. Nukentėjusysis F. I. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad gaisro metu buvo sunaikintas šis jam priklausantis turtas: 2000 eurų vertės priestatas su jame buvusiu 2000 eurų vertės traktoriumi, 1000 eurų vertės įrankiais bei atsarginėmis dalimis: 500 eurų vertės traktoriaus paleidimo varikliuku, 300 eurų vertės raktų, veržliarakčių, įrankių komplektais, 200 eurų vertės perforatoriumi „Bosch“. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo parodymus teisminio nagrinėjimo metu, prokurorės prašymas tenkintinas ir kaltinimas tikslintinas nurodant, kad kaltinamųjų sukelto gaisro metu buvo sunaikintas šis nukentėjusiajam priklausantis turtas: 2000 eurų vertės priestatas su jame buvusiu 2000 eurų vertės traktoriumi, 1000 eurų vertės įrankiais bei atsarginėmis dalimis: 500 eurų vertės traktoriaus paleidimo varikliuku, 300 eurų vertės raktų, veržliarakčių, įrankių komplektais, 200 eurų vertės perforatoriumi „Bosch“. bei atsarginėmis dalimis: 500 eurų vertės traktoriaus paleidimo varikliuku, 300 eurų vertės raktų, veržliarakčių, įrankių komplektais, 200 eurų vertės perforatoriumi „Bosch“.

Dėl kaltinimo pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį

Kaltinamasis E. J. šioje kaltinimo dalyje savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad N. G. pasiūlė nueiti pas nukentėjusįjį F. I. ir pavogti dyzelinio kuro, kurį galės po to parduoti. Prie F. I. namų buvo didesnis ūkinis pastatas, kuris sujungtas su mažu priestatu, įėjimai į juos atskiri. Jis ir N. G. nuėjo prie ūkinio pastato priestato, o A. B. stebėjo aplinką. Priestatas buvo užrakintas, šalia priestato kampo gulėjo metalinis vamzdis, kuriuo N. G. pirmas bandė išlaužti priestato durų spyną, tačiau jam nepavyko. Tada jis paėmė tą vamzdį ir išlaužė spyną. Užėjus į vidų, ten buvo tamsu, elektros nejungė, pasišvietė žibintuvėliu. Priestate buvo trys dviračiai, iš kurių vienas buvo mažas sulankstomas „AIST“, antras senovinis dviratis, o trečias sportinis, bet menkavertis, dar buvo senas traktorius, daugiau nieko nepastebėjo. Dyzelinio kuro buvo tik traktoriaus bake. Kažkuris iš jų nupylė apie 5-7 litrus kuro iš traktoriaus. Nupylus kurą, pakvietė A. B., kuris stovėjo už 10 metrų, ir pasiūlė jam išsirinkti dviratį. Jie visi išsirinko sau po dviratį. Jis išsirinko didelį senovinį dviratį, A. B. paėmė sportinį dviratį, N. G. paėmė „AIST“ sulankstomą dviratį. Dviračius nutempė prie sankryžos, kur juos paliko, ir grįžo pasiimti kuro bakelio. Vėliau pasiėmė dviračius iš minėtos vietos ir visi trys nuvažiavo į A. B. namus. Šiuos kaltinamojo E. J. parodymus patvirtina A. B. (kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą) parodymai, kur jis parodė, kad jiems nuėjus iki nukentėjusiojo namų, jis atsisėdo ant suoliuko, girdėjo, kad kažkas iš kaltinamųjų išlaužė spyną, ištraukė dviračius. Priėjęs prie kaltinamųjų padėjo nutemti dviračius iki sankryžos, t. y. padėjo pagrobti dviračius. Vėliau paėmė dviračius iš minėtos vietos ir visi trys nuvažiavo pas jį į namus. Kitos dienos rytą, išsigando ir dviratį, kurį buvo išsirinkęs, nutempė apie 300 metrų nuo namų ir numetė į krūmus. Teismo vertinimo, kaltinamojo E. J. prisipažinimas ir A. B. parodymai patvirtina, kad jis pagrobė nukentėjusiajam priklausančius dviračius, todėl nėra pagrindo abejoti jo kalte.

Nors kaltinamasis N. G. neigė, kad pagrobė nukentėjusiajam priklausančius dviračius, tačiau teismas laiko tai jo gynybine versija, kurią paneigia byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Be kaltinamųjų E. J. ir A. B. parodymų jo kaltę taip pat patvirtina liudytojų D. V., E. J. parodymai ir liudytojo K. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu. Teisme kaip liudytojai apklausti D. V. ir E. J. parodė, kad 2016 m. lapkričio 13 d. apie 19-20 val. išėjo pasivaikščioti, ėjo ratą aplink kaimą. Einat antrą ratą aplink kaimą pamatė, kad dega F. I. pastatas, todėl jie nuėjo ten. Vėliau kažkuris iš kaltinamųjų skambino E. J.. Einat link namų, prie I. K. namo, sutiko A. B., N. G. ir E. J.. Toje pusėje, iš kuriuos kaltinamieji atėjo su jais susitikti, nei vienas iš jų negyvena. Su kaltinamaisiais kalbėjo apie 10 minučių. Einat antrą ratą aplink kaimą, prie sankryžos gulėjo trys dviračiai (vienas baltas ir du seni), einant pirmą ratą, jų ten nebuvo. Nuo tos vietos iki gaisravietės apie 100-150 m.

Minėtų liudytojų nurodytas aplinkybes, kad po gaisro jie buvo susitikę su A. B., N. G. ir E. J., ir kad prie sankryžos gulėjo trys nukentėjusiojo dviračiai, patvirtina minėtų liudytojų parodymų patikrinimo vietoje protokolai ir liudytojo K. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad išėjus į kiemą, matėsi gaisras, degė ūkinis pastatas. Jis stovėjo kieme arčiau gatvės ir iš tos vietos stebėjo, kas vyko prie F. I. namo. Stovint kieme, pamatė nuo gaisro pusės einančius du vaikinus, vienas iš jų buvo D., pavardės nežino, jam 20 metų ir dar vienas vaikinas, kurį pažįsta tik iš matymo, kurio vardo ir pavardės nežino, kiek jam metų nežino, jis gyvena (duomenys neskelbtini) kaime daugiabučių name. D. ir kitas vaikinas praėjo jų namą ir sutiko nuo kalniuko link jų einančius tris vaikinus. Kas buvo tie trys vaikinai nematė, nes toje vietoje, kur jie sustojo, buvo tamsu, ten nėra apšvietimo. Jie pakalbėjo 1-2 minutes ir išsiskyrė. D. su tuo vaikinu, su kuriuo atėjo nuo gaisro pusės, nuėjo į viršų, link savo namo. Tie trys vaikinai, kurie leidosi nuo kalno, nuėjo žemyn link gaisro, po to jie priėjo prie šiukšlių konteinerių, stovinčių (duomenys neskelbtini) gatvėje kairėje pusėje, paėmė ten gulinčius dviračius ir nutempė juos (duomenys neskelbtini) gatve į viršų.

Aptarti įrodymai paneigia kaltinamojo N. G. gynybinę versiją, kad jis nepagrobė nukentėjusiajam priklausančių dviračių. Iš minėtų įrodymų matyti, kad tiek E. J., tiek N. G., veikdami kartu su A. B., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą, pagrobė tris nukentėjusiajam priklausančius dviračius, kurie buvo ūkinio pastato priestate, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

Dėl kaltinimo pagal Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį

Šioje kaltinimo dalyje nei E. J., nei N. G. nepripažino savo kaltės dėl nukentėjusiojo turo sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu. E. J. pripažįsta, kad jis buvo įvykio vietoje, kad kartu su N. G. ir A. B. pagrobė tris nukentėjusiojo dviračius, tačiau teigia, kad N. G. sugalvoja ir padegė nukentėjusiojo ūkinio pastato priestatą. Kaltinamasis N. G. teisminio bylos nagrinėjimo metu laikėsi gynybinės versijos, kad jis nebuvo įvykio vietoje, kad nukentėjusiojo ūkinio pastato priestatą padegė A. B.. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, kaltinamųjų N. G. ir E. J. parodymus laiko jų gynybinėmis versijomis, kurias paneigia bylos medžiaga.

Nors kaltinamasis N. G. neigia 2016 m. lapkričio 13 d. buvęs įvykio vietoje, tačiau kaip jau minėta, šiuos kaltinamojo N. G. parodymus teismas vertina kaip jo gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kurią paneigia kaltinamojo E. J. ir A. B. parodymai, iš kurių matyti, kad jie visi trys 2016 m. lapkričio 13 d. buvo įvykio vietoje, ir kad būtent N. G. sugalvojo padegti ūkinio pastato priestatą, kad pastarasis pastato sienas aplaistė dyzeliniu kuru ir, uždegęs pastate rastą skudurą, padegė ūkinio pastato priestatą.

Kaltinamasis N. G. teisminio bylos nagrinėjimo metu teigė, kad E. J. ir A. B. jį apkalba, tačiau byloje nėra duomenų, kurie keltų pagrįstų abejonių dėl jų parodymų patikimumo. E. J. ir A. B. parodymai iš esmės sutampa, be to juos patvirtina kita jau anksčiau aptarta bylos medžiaga, dėl ko teismas neturi pagrindo abejoti jų nešališkumu ir nesivadovauti jų parodymais. Šiame kontekste pažymėtina, kad N. G. parodymai yra prieštaringi, juos paneigia byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai, kurie patvirtina, kad N. G. 2016 m. lapkričio 13 d. buvo nukentėjusiojo ūkinio pastato priestate ir jį padegė.

Sprendžiant klausimą dėl kaltinamųjų atsakomybės pagal baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį, visų pirma pažymėtina, kad kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje. Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 1 dalyje bendrininkavimas padarant nusikalstamą veiką apibrėžiamas kaip tyčinį bendrą dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimą darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas yra pavojingesnė nusikalstamos veikos padarymo forma, todėl Baudžiamasis kodeksas atskiras bendrininkavimo formas numato kaip nusikaltimą kvalifikuojančias aplinkybes arba kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Bendrininkavimas yra bendra kelių asmenų veika ir dėl to asmenys, pripažinti bendrininkais nepriklausomai nuo jų konkretaus indėlio atsako pagal vieną ir tą patį Baudžiamojo kodekso straipsnį. Bendrininkų grupė kaip viena iš bendrininkavimo formų apibrėžta Baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalyje. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Iš kaltinamojo E. J. ir A. B. parodymų matyti, kad iš pradžių kaltinamųjų tyčia apėmė nukentėjusiajam priklausančio dyzelinio kuro vagystę, tačiau vėliau N. G. sugalvojo padegti ir padegė nukentėjusiojo ūkinio pastato priestatą. Tai, kad kaltinamasis E. J. ir A. B. neatliko jokių aktyvių veiksmų padegant ūkinio pastato priestatą, neeliminuoja jų kaip bendrininkų baudžiamosios atsakomybės už kito bendrininko padarytą nusikalstamą veiką. Tiek iš E. J., teik A. B. parodymų matyti, kad jie neatliko jokių veiksmų, kad sustabdytų N. G. nuo ūkinio pastato priestato padegimo, nors suprato, kad N. G. ketina padegti minėtą pastatą, kas rodo jų veiksmų bendrumą. Todėl teismas laiko pagrįstai įrodyta, kad abu kaltinamieji dalyvavo turto sunaikinime visuotinai pavojingu būdu, ir realizavo Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalies objektyviuosius požymius ir jie laikytini bendrininkais ir nusikaltimo vykdytojais. Tai, kad kaltinamųjų tyčia veikos darymo metu pasikeitė, neeliminuoja bendrininkavimo. Pakanka, kad susitarimas įvyktų prieš pat padarant nusikaltimą ar net nusikaltimo darymo metu. Subjektyviu požiūriu įstatymas reikalauja, kad visi grupės nariai tyčia bendrai dalyvautų tame pačiame tyčiniame nusikaltime ir suvoktų daromos veikos neteisėtumą.

Pavojingų pasekmių atsiradimas yra vieningos visų bendrininkų veikos rezultatas. Kiekvieno jų veiksmus ir bendrą nusikalstamos veikos rezultatą sieja priežastinis ryšys, todėl pripažintina, kad visi bendrininkai veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas laiko neginčytinai nustatyta, kad:

1) E. J. ir N. G., veikdami bendrininkų grupėje kartu su A. B., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą, 2016 m. lapkričio 13 d. apie 20.30 val., būdami (duomenys neskelbtini), iš anksto susitarę, tyčia, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, atėję į F. I. priklausantį neaptvertą kiemą, A. B. stebėjus aplinką, kad niekas iš pašalinių asmenų neateitų prie priestato, E. J. kartu su N. G. išlaužę priestato vartus ir spyną, bendrais veiksmais įsibrovė į priestato vidų, iš kur pagrobė F. I. priklausantį turtą- 100 eurų vertės dviratį, 60 eurų vertės dviratį „Venta“ ir 50 eurų vertės dviratį, t. y. veikdami bendrininkų grupėje pagrobė nukentėjusiajam F. I. priklausantį 210 eurų bendros vertės turtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

2) be to, E. J. ir N. G., veikdami bendrininkų grupėje kartu su A. B., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą, 2016 m. lapkričio 13 d. apie 20.30 val., būdami (duomenys neskelbtini), tyčia, turėdami tikslą sugadinti svetimą turtą- F. I. priklausantį priestatą, atėję prie išlaužtų priestato vartų, įsibrovė į vidų, kur N. G. išpylus iš bakelio dyzelinį kurą, bendrais veiksmais tyčia degtukais padegė 2000 eurų vertės F. I. priklausantį priestatą su jame buvusiu 2000 eurų vertės traktoriumi ir 1000 eurų vertės įrankiais bei atsarginėmis dalimis: 500 eurų vertės traktoriaus paleidimo varikliuku, 300 eurų vertės raktų, veržliarakčių, įrankių komplektais, 200 eurų vertės perforatoriumi „Bosch“, t. y. veikdami bendrininkų grupėje, visuotinai pavojingu būdu sunaikino nukentėjusiajam F. I. priklausantį turtą, padarydami jam 5000 eurų turtinės žalos, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jų atsakomybę sunkina tai, kad jie nusikalstamas veikas padarė, veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Skiriant bausmę E. J., atsižvelgta į tai, kad jis padarė du apysunkius nusikaltimus, į jų padarymų aplinkybes, kaltės formą-tyčią, nusikaltimo motyvus ir tikslą, į pagrobto ir sunaikinto turto vertę, į kaltinamojo asmenybę, kuris 1 kartą teistas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje inkriminuotas veikas padarė iki jo atžvilgiu priimto nuosprendžio priėmimo dienos, laikytinas teisiamu pirmą kartą (T 1, b. l. 187-188), baustas administracine tvarka (T 1, b. l. 189-192), į tai, kad yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra lengvinančių, todėl jam skirtinos straipsnių sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, kurios bendrintinos dalinio sudėjimo būdu (BK 63 str. 1, 4 d.). Paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. sausio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės dalimi (BK 63 str. 1, 4, 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. b) p. p.).

Atsižvelgiant į tai, kad E. J. laikytinas teisiamu pirmą kartą, į tai, kad jis pripažino savo kaltę dėl dalies kaltinimo, į tai, kad dirba, teismas mano, kad bausmės tikslai, numatyti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje, gali būti pasiekti atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir paskiriant įpareigojimus (BK 75 str.). Realius bausmės atlikimo atveju, į bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2017-06-19 23.55 val. iki 2017-06-20 13.19 val., nuo 2017-06-21 18.26 val. iki 2017-06-23 13.38 val., nuo 2017-06-27 20.05 val. iki 2017-06-29 18.44 val., t. y. 5 paros, kai viena kardomojo kalinimo ir suėmimo diena prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai, ir bausmės dalis atlikta pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. sausio 15 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, kai dvi laisvės apribojimo dienos prilyginamos vienai laisvės atėmimo dienai ( BK 66 str.).

Kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikintina.

Skiriant bausmę N. G., atsižvelgta į tai, kad jis padarė du apysunkius nusikaltimus, į jų padarymų aplinkybes, kaltės formą-tyčią, nusikaltimo motyvus ir tikslą, į pagrobto ir sunaikinto turto vertę, į kaltinamojo asmenybę, kuris 1 kartą teistas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje inkriminuotas veikas padarė iki jo atžvilgiu priimto nuosprendžio priėmimo dienos, laikytinas teisiamu pirmą kartą (T 2, b. l. 17-18), baustas administracine tvarka (T 2, b. l. 19-21), į tai, kad yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra lengvinančių, todėl jam skirtinos straipsnių sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, kurios bendrintinos dalinio sudėjimo būdu (BK 63 str. 1, 4 d.). Paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi (BK 63 str. 1, 4, 9 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad N. G. laikytinas teisiamu pirmą kartą, į tai, kad dirba, teismas mano, kad bausmės tikslai, numatyti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje, gali būti pasiekti atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir paskiriant įpareigojimus (BK 92 str.). Realius bausmės atlikimo atveju, į bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017-01-05 iki 2017-01-20, kai viena kardomojo kalinimo ir suėmimo diena prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai, ir bausmės dalis atlikta pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendį ( BK 66 str.).

Nukentėjusiojo F. I. pateiktas 5150 eurų dydžio civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti (T 1, b. l. 50), pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai (BPK 115 str.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su BPC pateiktais garso įrašais, kompaktinis diskas su informacija gauta iš „Tele-2“, kompaktinis diskas, kuriame užfiksuota nepilnamečio liudytojo E. J. apklausa, saugomi vokuose prie bylos, - nuosprendžiui įsiteisėjus, saugotini prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-302, 304-305, 307-308 straipsnius,

nusprendė:

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti:

- pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį - 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį- 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę skirti 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. sausio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės dalimi, kai dvi laisvės apribojimo dienos prilyginamos vienai laisvės atėmimo dienai, ir subendrintą, galutinę bausmę skirti 2 (dviejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 5, 6, 9 p., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje, taip pat nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. B. ir N. G..

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, realiu bausmės atlikimo atveju, į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017-06-19 23.55 val. iki 2017-06-20 13.19 val., nuo 2017-06-21 18.26 val. iki 2017-06-23 13.38 val., nuo 2017-06-27 20.05 val. iki 2017-06-29 18.44 val., t. y. 5 paras, kai viena kardomojo kalinimo diena prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai, ir bausmės dalį atliktą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. sausio 15 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, kai dvi laisvės apribojimo dienos prilyginamos vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus-panaikinti.

N. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti:

- pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį - 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį- 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę skirti 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalimi ir galutinę subendrintą bausme skirti 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1, 2 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, 3 dalies 4 ir 5 punktais, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę- elgesio paribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant per šį laikotarpį mokytis arba dirbti ir būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nėra susiję su mokymosi ar darbu, uždraudžiant per šį laikotarpį bendrauti su A. B. ir E. J. bei be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, realiu bausmės atlikimo atveju, į bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2017-01-05 iki 2017-01-20, kai viena kardomojo kalinimo ir suėmimo diena prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai, ir bausmės dalį atliktą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendį.

Nukentėjusiojo F. I. (F. I.) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų E. J. ir N. G. 5150 (penkis tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt) eurų turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską su BPC pateiktais garso įrašais, kompaktinį diską su informacija gauta iš „Tele-2“, kompaktinį diską, kuriame užfiksuota nepilnamečio liudytojo E. J. apklausa, saugomus vokuose prie bylos, - nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Vaclavas Karšulis