Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-325-460/2012

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. vasario 2 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apeliantų V. K. (V. K.) ir L. K. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-10-06 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. prašymą, suinteresuotieji asmenys V. V., V. K. ir L. K., dėl asmeninio testamento patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pirmosios instancijos teisme 2011-08-26 buvo gautas pareiškėjo V. K. prašymas, suinteresuotieji asmenys V. V., V. K. ir L. K., dėl asmeninio testamento patvirtinimo (b. l. 2–3). Pareiškėjas prašė patvirtinti jo mirusios sutuoktinės A. K. ranka 2011–03–14 namuose, tai yra (duomenys neskelbtini), lietuvių kalba sudarytą asmeninį testamentą.

Byloje buvo paskirtas posėdis žodinio proceso tvarka.

Apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką visi dalyvaujantys byloje asmenys buvo informuoti tinkamai (Lietuvos Respublikos CPK 246 str.).

Iš suinteresuotojo asmens V. V. atsiliepimo ar prieštaravimų iki teismo posėdžio nebuvo gauta.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje 2011-09-15 pareiškėjas V. K. paaiškino, kad A. K. buvo jo sutuoktinė. Jos ranka surašytą testamentą pareiškėjas rado savo namuose, praėjus keliems mėnesiams po žmonos mirties. Tuo metu jis ir jų dukra V. V. jau buvo parašę prašymus notarui dėl A. K. palikimo priėmimo. Notarė paaiškino, kad dėl testamento patvirtinimo reikia kreiptis į teismą. Apie testamento surašymą A. K. gyva būdama kalbėjo, tačiau pas notarą nebuvo nuėję. Ji pati sunkiai vaikščiojo, 2011 metų pradžioje jai buvo padaryta klubo sąnario operacija, o vėliau ji netikėtai mirė namuose. Testamentą ji surašė dieną prieš operaciją, kai ruošėsi į ligoninę. Testamentą pareiškėjas rado tarp A. K. asmeninių dokumentų, kai ieškojo sutarties su telefonų tinklų kompanija.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje 2011-09-15 suinteresuotasis asmuo L. K. paaiškino, kad bendraudavo su A. K., ji sunkiai vaikščiojo, A. K. jai buvo kalbėjusi apie tai, kad norėtų sąskaitą banke palikti jai, automobilį jos broliui V. K., tačiau apie testamento sudarymo aplinkybes ji nieko nežino, apie tai, kad toks testamentas yra, sužinojo iš savo tėvo V. K..

Teismui atidėjus nutarties paskelbimą, teisme buvo gautas suinteresuotojo asmens V. V. elektroninis laiškas (b. l. 56), kuriame nurodo, kad ji neturi jokių įrodymų, jog testamentas yra surašytas jos mamos ranka, o abejojimai nėra faktai, būdama aštuoniolikos metų ji iš V. K. sužinojo, kad yra įvaikinta, mama nuo jos tą slėpė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirieji skundai tenkintini.

Byloje nustatyta, kad ranka rašytas testamentas rastas testatorės namuose po jos mirties (b. l. 2). Nagrinėjant bylą teismui buvo pateiktas ranka surašytas testamento originalas. Buvo pateiktas A. K. mirties liudijimo nuorašas (b. l. 7), kuriame nurodyta, kad ji mirė 2011-05-13; V. K. ir A. K. santuokos liudijimo nuorašas (b. l. 6), iš kurio nustatyta, kad V. K. ir A. K. susituokė 2006-09-27. V. K. deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). 2011-08-11 V. K. buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas į bendrąjį jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą (b. l. 8). Taip pat teismui buvo pateiktas A. K. prašymo, rašyto 2008-10-21 Klaipėdos rajono savivaldybėje, nuorašas (b. l. 9), kaip mirusio asmens rašysenos pavyzdys. Išraše iš gydymo stacionare istorijos nustatyta, jog 2011-03-15–2011-03-23 A. K. buvo gydoma VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje dėl klubo sąnario skausmo (b. l. 10). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad V. V. yra A. K. ir V. K. duktė (b. l. 11–20). Iš notarės G. P. pateiktų dokumentų nuorašų nustatyta, kad V. K. ir V. V. yra priėmę palikimą po A. K. mirties, paduodami prašymą notarų biure, paveldėjimo teisės liudijimai nėra išduoti (b. l. 39–54).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad testamentas nėra suprantamas, jo turinys galėtų būti ginčijamas, todėl testamento netvirtino.

Testamentas – vienašalis sandoris, kuriame išreikštas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Įstatymo pripažįstami oficialieji ir asmeniniai testamentai (CK 5.27 straipsnis). Notaro ar kito įstatymo įgalioto asmens patvirtinti testamentai yra oficialieji; po testatoriaus mirties jų pagrindu testamente nurodyti asmenys paveldi palikėjo turtą, t. y. šie testamentai sukuria paveldėjimo teisinius santykius (CK 5.28 straipsnis). Asmeniniai testamentai, surašyti testatoriaus ranka, atitinka oficialiuosius testamentus tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduoti saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu asmeniniai testamentai nebuvo perduoti saugoti nurodytiems asmenims, jie turi būti per vienerius metus po testatoriaus mirties pateikti teismui ir jo patvirtinti (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Tiek asmeninio testamento instituto, tiek ir oficialiųjų testamentų paskirtis – užtikrinti fiziniam asmeniui teisę savo valia, kuri išviešinama po mirties, pasirinkti įpėdinius ir paskirstyti jiems po testatoriaus mirties liekantį palikimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normų, reglamentuojančių asmeninio testamento sudarymo tvarką ir formą, yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į asmeninio testamento tikslą – suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju, įstatyme nustatant imperatyvius testamento sudarymo reikalavimus, siekiama užtikrinti, jog testatoriaus vidinė valia atitiktų jos išorinę išraišką testamente. Kadangi asmeninis testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, tai CK 5.30 straipsnio normos pagal savo prigimtį laikomos imperatyviosiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje T. V. v. Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3k-3-581/2004). Taigi įstatymų leidėjas kiekvienam veiksniam asmeniui užtikrindamas teisę ir nustatydamas imperatyvius reikalavimus asmeninio testamento turiniui, nustato imperatyvius reikalavimus ir jo patvirtinimui – asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, gali sukurti paveldėjimo teisinius santykius tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą – ne vėliau kaip per metus po testatoriaus mirties – buvo pateiktas teismui ir teismas jį patvirtino (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą ir kiti įpėdiniai, kurių teises šis testamentas suvaržo, gali naudotis visomis juridinėmis savo teisių gynimo priemonėmis, kurios taikomos oficialiesiems testamentams.

CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyta koks testamentas galioja: a) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus (de cujus) ranka; b) asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; c) testatoriaus valios išraiška; d) asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. Asmeninis testamentas negalioja, jeigu nenurodyta jo sudarymo data ir vieta tik tuo atveju, kai testamento sudarymo datos ir vietos negalima nustatyti kitais būdais arba jos nėra aiškios iš kitų bylos aplinkybių. Įstatymas nereglamentuoja asmeninio testamento teksto, tačiau nurodo, kad per klaidą praleistas koks nors žodis arba parašytas neteisingai žodis nedaro testamento negaliojančio; galioja ir atitinkamos sąlygos, jeigu dėl jų prasmės nekyla neaiškumų (CK 5.30 straipsnio 2 dalis). Asmeninis, kaip ir oficialusis, testamentas yra vienašalis sandoris, kuriuo išreiškiama jį sudariusio asmens valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo jo mirties atveju. Šio sandorio aiškinimui yra taikomos CK 6.193 straipsnio taisyklės.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas suabejojo testamento nuoroda – „o jam mirus“, pabrėžė, kad ji yra neaiški, kadangi negalima suprasti, ar 1) A. K. šiuo atveju daro patvarkymą dėl savo turto po įpėdinio V. K. mirties, kai šis mirs, ar 2) skiria kitą įpėdinį tam atvejui, jeigu paskirtas įpėdinis pagal testamentą numirtų prieš atsirandant palikimui.

Teismas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo abejonės yra nepagrįstos ir sutinka su apeliantais, jog ši testamento nuoroda yra aiški ir nedviprasmiška. Iš testamento turinio matyti aiški testatorės valia po jos mirties palikti turtą savo sutuoktiniui V. K.. Todėl tai, kad testatorė testamente nurodė, kad palieka turtą – butą, žemės paskirties žemę, mašiną bei santaupas, esančias „Swedbank“, AB bei Ūkio banke, savo vyrui V. K., o jam mirus – jo sūnui V. K., reiškia, kad testatorė aptarė šio turto, jeigu jos sutuoktinis, kuris yra vyresnio amžiaus, numirtų, t. y. įpėdinis numirtų prieš atsirandant palikimui paveldėjimą. Be to, testatorės valia aiškiai ir logiškai susijusi su kita testamento dalimi, kurioje testatorė nurodo: „vieno prašau: prižiūrėti mano su vyru kapavietę“. Teismas pabrėžia ir tą aplinkybę, kad byloje nėra duomenų, kad kas nors būtų reikalavęs skirti rašysenos ekspertizę.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas asmeninio testamento patvirtinimo klausimą, netinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes bei neteisingai taikė materialines bei proceso teisės normas, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-10-06 nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – patvirtintinas A. K. ranka sudarytas asmeninis testamentas (CPK 337 str. 1 d. 2 p., (duomenys neskelbtini) str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti pareiškėjo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios sutuoktinės A. K. ranka 2011-03-14 namuose, tai yra (duomenys neskelbtini), lietuvių kalba sudarytą asmeninį testamentą.